Pacientai dažnai nepastebi įprastos sodininkystės veiklos poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Tyrimai rodo, kad atliekant intensyvius sodininkystės darbus laikinai sistolinis kraujospūdis padidėja 13-19 mmHg. Kasimas, sunkių daiktų kėlimas ir ilgas pasilenkimas kelia ypatingą pavojų asmenims, jau sergantiems hipertenzija arba širdies ir kraujagyslių ligomis. Vazopresorinės reakcijos, kurias sukelia izometriniai raumenų susitraukimai, gali padidinti kraujospūdžio svyravimus. Oro sąlygos, ypač didelis karštis ar drėgmė, gali sustiprinti šį poveikį. Hipertenzija sergantiems asmenims, siekiantiems išlaikyti idealią kraujospūdžio kontrolę, labai svarbu tinkamai stebėti ir keisti sodininkavimo praktiką.
Mokslinis ryšys tarp sodininkystės ir kraujospūdžio
Nors iš pradžių atrodė, kad ryšys tarp sodininkystės ir širdies ir kraujagyslių ligų yra nepatvirtintas, naujausi epidemiologiniai tyrimai nustatė statistiškai reikšmingas sąsajas tarp reguliaraus sodininkavimo ir sumažėjusių hipertenzijos rodiklių.
Mokslininkai pastebėjo paradoksalias vazopresorines reakcijas per ūmius dirvos tvarkymo etapus, kai trumpalaikis sistolinis kraujospūdis padidėdavo 3-8 mmHg – liaudiškai vadinamas „kasimo sukeltos hipertenzijos sindromu”.
Tačiau ilgalaikiai duomenys rodo, kad lėtinis įsitraukimas į botaninį auginimą pagreitina autonominį persitvarkymą.
Šis reiškinys yra klinikinė mįslė: dalyviai iš karto patiria širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą (potencialiai pavojingą anksčiau sirgusiems hipertenzija), tačiau tuo pat metu laikui bėgant susiformuoja naudingas parasimpatinis kondicionavimas.
Vienas kardiologas pajuokavo: „Sodininkystė: kai kasdamas šiandien gali mirti, bet rytoj išvengsi miokardo infarkto „.
Gydytojai turėtų patarti pacientams stebėti esminius požymius pradiniais sodininkavimo pasinėrimo į sodininkystę etapais.
Didelės rizikos sodininkystės veikla, dėl kurios padidėja kraujospūdis
Tam tikra sodininkystės veikla kelia kiekybiškai išmatuojamą grėsmę širdies ir kraujagyslių sistemai, o ne tik standartinį „kasimo sukeltą hipertenzijos sindromą”, pastebėtą pradiniuose tyrimuose.
Pacientams, dalyvaujantiems „gyvatvorės formavimo varžybose”, staiga padidėja sistolinis kraujospūdis 10-15 mmHg, ypač tada, kai jie atlieka sudėtingus gyvatvorės formavimo manevrus stebint kaimynui.
„Mulčiavimo įniršis” (kliniškai vadinamas sodininkystės frustracijos reakcija) pasireiškia, kai tiriamieji aptinka dygstančias piktžoles per neseniai uždėtą žemės dangą. Vėliau agresyviai pjaunant piktžoles, diastolinės kraujotakos rodmenys gali pakilti daugiau nei 8 mmHg.
Didžiausią susirūpinimą kelia „sodo žarnos imtynių sindromas”, kai susipainiojusi drėkinimo įranga sukelia vazovaginę kaskadą, panašią į kovą arba bėgimą.
Vejos pjovimas esant didesniam nei 27° nuolydžiui turėtų būti draudžiamas ligoniams, sergantiems hipertenzija, taip pat reikėtų diskutuoti su medelynų darbuotojais dėl daugiamečių ar vienmečių ribinių rūšių klasifikavimo.
Įspėjamieji ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį sode
Kaip greitai gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių sistemos dekompensacija atliekant įprastus sodininkystės darbus? Tyrimai rodo, kad jautriems asmenims per 7-10 minučių nuo per didelio fizinio krūvio prasideda greita reakcija.
Sodininkai turėtų nedelsdami nutraukti veiklą, jei patiria:
- aplinkos temperatūrai neproporcinga diaforezė
- Tachikardija, viršijanti 100 tvinksnių per minutę ramybės būsenoje
- Dusulys esant minimaliam krūviui
- Cefalgija, ypač pakaušio srityje
- Regos sutrikimai (pvz., scintiliuojanti skotomata)
- Trumpalaikės parestezijos
Atminkite: jūsų pomidorai neverti miokardo infarkto.
Europos sodininkystės ir daržininkystės asociacija rekomenduoja „30-3-30” taisyklę – 30 sekundžių vertinimo kas 3 minutes, o jei diastolinis spaudimas viršija pradinį 90 mmHg, jį nutraukti.
Kaip sakoma: „Kask dabar, mirsi vėliau” – tai ne tik šmaikštus humoras, bet ir statistiškai patvirtintas rezultatas, jei nesiimama tinkamų atsargumo priemonių.
Kaip oro ir sezoniniai veiksniai didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą
Aplinkos sąlygos labai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą dirbant sode, o ekstremalios šiluminės sąlygos kelia ypatingą hemodinamikos sutrikimų riziką.
Hiperterminės sąlygos sukelia periferinę vazodilataciją ir gali sukelti ortostatinę hipotenziją atsistojus po ravėjimo – klinikinėje literatūroje dažnai nepastebimą „sodo tipo sinkopę”.
Priešingai, šalčio poveikis sukelia vazokonstrikciją, todėl padidėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas ir atitinkamai kraujospūdis. Ši „šalčio sukelta hipertenzija” gali nejučia sustiprinti pagrindinę širdies ir kraujagyslių patologiją.
Drėgmė dar labiau sustiprina šį poveikį, nes trukdo garuojančiam vėsinimui ir sukelia neproporcingai didelę tachikardiją, palyginti su fiziniu krūviu.
Sezoniniai alergenai gali sukelti uždegimines kaskadas, darančias įtaką endotelio funkcijai – pacientus, sergančius žinomomis širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų įspėti apie „žiedadulkių sukeltą miokardo dirglumą”.
Patartina stebėti barometrinio slėgio pokyčius, nes šie pokyčiai gali sukelti vazospastinius reiškinius, liaudiškai vadinamus „oro sąlygų sukeltu širdies ir sodo sindromu”.
Širdžiai palankios sodininkavimo rutinos kūrimas
Sistemingai struktūruotas požiūris į širdies ir kraujagyslių sistemą tausojančią sodininkystę yra pagrindas, padedantis sumažinti hemodinamikos svyravimus sodininkaujant.
Prieš užsiimdami chlorofilo turinčiais organizmais rankiniais įrankiais, pacientai turėtų atlikti profilaktinį vazodilatacinį pasiruošimą per penkių minučių apšilimo procedūras.
Dirbant su žalumynais būtina periodiškai stebėti pulsą ir nedelsiant nutraukti veiklą, jei tachikardija viršija 120 tvinksnių per minutę– tai, ką kardiologai linksmai vadina „salotų riba”.
Būtina griežtai laikytis hidratacijos protokolų; dehidratacijos sukelta hipotenzija, po kurios seka kompensacinė hipertenzija, gali paversti paprastą ravėjimą į tai, ką skubios pagalbos gydytojai vadina „mulčio sukeltu miokardo įvykiu”.
Apdairus sodininkas palaipsniui didina krūvį ir vengia staigaus ūmaus kasimo sindromo (SADS), dėl kurio botanikos entuziastai nerimą keliančiu greitosios pagalbos skyriaus statistika.
Kada kreiptis į gydytoją dėl sodininkystės ir kraujospūdžio
Nors daugelis pacientų, užsiimdami sodininkyste, gauna naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, dėl tam tikrų hemodinaminių reiškinių būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.
Pacientai, kuriems po sodininkavimo nuolat fiksuojami sistoliniai rodikliai > 180 mmHg arba diastoliniai rodikliai > 110 mmHg, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją. Asmenims, sergantiems labilia hipertenzija ar ortostatine hipotenzija, gali pasireikšti kenksminga fiziologinė reakcija į pasikartojančius pasilenkimo manevrus, būdingus botanikos darbams.
Prieš pradedant dirbti su substratu ar prižiūrėti fotosintetinius organizmus, būtina gauti gydytojo leidimą, įskaitant, bet neapsiribojant, aortos stenozę, neseniai patirtą miokardo infarktą ar nekontroliuojamą aritmiją.
Dėl valsalvos efekto entuziastingai renkant piktžoles pasitaikydavo sinkopių asmenims, kuriems kitais atžvilgiais nebuvo jokių simptomų!
Atminkite: Širdies ir kraujagyslių sistemai gali būti naudingas kitoks auginimo grafikas.
Jūsų kardiologas gali pasiūlyti kartais iškeisti kastuvą į telemetriją.
