Reguliarūs sveikatos patikrinimai yra labai svarbūs jūsų bendrai savijautai. Jei jūsų kraujospūdis yra normalus, kraujospūdį turėtumėte pradėti tikrintis kas dvejus metus, o cholesterolio tyrimą po 35 metų amžiaus reikėtų atlikti kas penkerius metus. Jei esate vyresnis nei 45 metų arba turite rizikos veiksnių, stebėkite cukraus kiekį kraujyje dėl diabeto. Prostatos sveikatą svarbu vertinti nuo 50 metų, o dėl storosios žarnos vėžio reikėtų pradėti tikrintis nuo 45 metų. Nepamirškite ir psichinės sveikatos, nes ji ne mažiau svarbi. Rūpinimasis šiais veiksniais padeda išlikti sveikiems, o apie kiekvieną sritį galima sužinoti daugiau.
Reguliarių patikrinimų svarba
Kalbant apie jūsų sveikatą, reguliarūs sveikatos patikrinimai yra labai svarbūs norint išlikti aktyviems ir anksti pastebėti galimas problemas. Per šiuos susitikimus galite aptarti savo gyvenimo būdą, ligos istoriją ir visus rūpimus klausimus su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Taip ne tik sprendžiate esamas problemas, bet ir užkertate kelią būsimoms.
Šių vizitų metu gydytojas gali stebėti svarbius sveikatos rodiklius, pavyzdžiui, cholesterolio kiekį, cukraus kiekį kraujyje ir svorį. Jis taip pat rekomenduos jūsų amžių ir rizikos veiksnius atitinkančius tyrimus, kurie gali apimti diabeto, tam tikrų vėžinių susirgimų ir kitus tyrimus. Ankstyvas ligos nustatymas gali labai pagerinti gydymo rezultatus, todėl šios patikros yra neįkainojamos.
Be to, reguliarūs apsilankymai skatina jūsų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo santykius. Toks ryšys padeda lengviau aptarti jautrias temas ir garantuoja, kad prireikus galėsite drąsiai kreiptis patarimo ar gydymo.
Trumpai tariant, pirmenybę teikiant reguliarioms apžiūroms – tai aktyvus žingsnis siekiant išsaugoti bendrą sveikatą. Įsipareigodami lankytis pas gydytojus, rūpinatės savo gerove ir pasirūpinate sveikesne ateitimi.
Nelaukite, kol pasireikš simptomai, o jau šiandien pradėkite reguliariai tikrintis sveikatą.
Kraujospūdžio patikra
Aukštas kraujospūdis, dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku”, nekontroliuojamas gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų. Štai kodėl jums gyvybiškai svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent kartą per dvejus metus pasitikrinti kraujospūdį, jei jis normalus (mažesnis nei 120/80 mm Hg). Jei jūsų rodmenys didesni, patariama stebėti dažniau.
Patikrinimo metu sveikatos priežiūros specialistas išmatuos Jūsų kraujospūdį naudodamas ant rankos uždėtą manžetę. Gausite du skaičius: sistolinį (slėgį, kai širdis plaka) ir diastolinį (slėgį, kai širdis ilsisi). Suprasdami šiuos skaičius galėsite geriau valdyti savo sveikatą.
Jei jums 40 metų ar daugiau arba turite rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas ar širdies ligos šeimoje, turėtumėte būti ypač budrūs. Padidėjęs kraujospūdis gali sukelti širdies ligas, insultą ir inkstų sutrikimus, todėl nežiūrėkite į tai lengvabūdiškai.
Pirmiausia aptarkite savo kraujospūdį su gydytoju ir, jei reikia, imkitės veiksmų. Gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, mityba ir fiziniai pratimai, gali turėti didelę įtaką jūsų rodmenims ir bendrai sveikatai.
Būkite aktyvūs; jūsų širdis jums padėkos!
Cholesterolio lygio tyrimas
Sveikatos stebėsena neapsiriboja vien kraujospūdžiu; ne mažiau svarbu stebėti cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolio tyrimas yra labai svarbus, nes didelis cholesterolio kiekis gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, įskaitant širdies ligas ir insultą.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vyresniems nei 35 metų vyrams cholesterolio kiekį tikrintis kas penkerius metus arba anksčiau, jei turite rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nutukimą arba šeimoje yra širdies problemų.
Atliekant cholesterolio tyrimą nustatomas bendras cholesterolio kiekis, MTL (blogasis) cholesterolis, DTL (gerasis) cholesterolis ir trigliceridai. Šių skaičių supratimas gali padėti priimti pagrįstus sprendimus dėl gyvenimo būdo ir mitybos.
Jei jūsų MTL kiekis yra didelis, tai signalas įvertinti savo mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą. Stenkitės maitintis daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų, ribodami sočiųjų ir transriebalų kiekį.
Reguliarūs tyrimai ne tik padeda anksti pastebėti galimas problemas, bet ir leidžia stebėti gyvenimo būdo pakeitimų ar vaistų veiksmingumą.
Nepamirškite šio itin svarbaus sveikatos aspekto, suplanuokite cholesterolio tyrimą ir pasirūpinkite savo gerove. Atminkite, kad norint išsaugoti sveiką širdį, svarbiausia išlikti aktyviems.
Diabeto rizikos vertinimas
Cukrinio diabeto rizikos įvertinimas yra labai svarbus norint palaikyti bendrą sveikatą, ypač senstant. Suprasdami savo rizikos veiksnius, galėsite priimti pagrįstus sprendimus ir imtis aktyvių veiksmų, kad išvengtumėte 2 tipo diabeto. Pagrindiniai rodikliai yra šeimos istorija, kūno svoris, amžius ir gyvenimo būdas, pavyzdžiui, mityba ir fizinis aktyvumas.
Pirmiausia turėtumėte stebėti savo kūno masės indeksą (KMI) ir liemens apimtį, nes per didelis svoris ties viduriu didina riziką. Reguliarūs cukraus kiekio kraujyje tyrimai, pavyzdžiui, gliukozės kiekis nevalgius arba hemoglobino A1c, gali padėti susidaryti aiškų cukraus kiekio kraujyje vaizdą. Jei esate vyresnis nei 45 metų arba turite rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, labai svarbu atlikti tyrimus.
Nepamirškite apie gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali gerokai sumažinti riziką. Reguliari mankšta, subalansuota mityba, kurioje gausu neskaldytų grūdų, vaisių ir daržovių, ir streso valdymas – visa tai gali prisidėti prie geresnių sveikatos rezultatų.
Susitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad aptartumėte savo riziką ir sudarytumėte individualų vertinimo planą. Aktyviai vertindami diabeto riziką galite rinktis sveikesnius sprendimus ir galiausiai pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Prostatos sveikatos vertinimas
Vyrams, ypač sulaukusiems vidutinio ir vyresnio amžiaus, labai svarbu reguliariai tikrintis prostatos sveikatą. Prostata yra nedidelė liauka, tačiau ji atlieka svarbų vaidmenį jūsų reprodukcinei sveikatai. Senstant labai svarbu stebėti bet kokius pokyčius, kurie gali rodyti galimas problemas.
Atlikdamas prostatos sveikatos vertinimą, gydytojas paprastai apžvelgs jūsų ligos istoriją, atliks fizinę apžiūrą ir gali rekomenduoti atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Šiuo kraujo tyrimu nustatomas PSA kiekis kraujyje, kuris gali padėti nustatyti prostatos funkcijos sutrikimus. Padidėjusiam PSA kiekiui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, įskaitant amžių, infekciją ar uždegimą, todėl svarbu žinoti savo pradinį lygį.
Taip pat turėtumėte žinoti apie įprastus simptomus, kurie gali pranešti apie prostatos problemas, pavyzdžiui, apsunkintą šlapinimąsi, dažną šlapinimąsi ar skausmą šlapinimosi metu.
Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, nedvejodami aptarkite jį su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Vėžio tyrimai
Vėžio tyrimai yra labai svarbūs ankstyvai diagnostikai ir prevencijai, ypač vyresniame amžiuje. Laikydamiesi rekomenduojamų tyrimų, galite nustatyti problemas, kol jos netapo rimtos. Pateikiame trumpą svarbių vyrų vėžio tyrimų apžvalgą:
| Vėžio tipas | Rekomenduojamas amžius pradėti gydymą |
|---|---|
| Prostatos vėžys | 50 (arba 45, jei yra didelė rizika) |
| Storosios žarnos vėžys | 45 |
| Plaučių vėžys | 50 (jei intensyviai rūkote) |
| Sėklidžių vėžys | Rekomenduojama kas mėnesį atlikti savikontrolę |
| Odos vėžys | Kasmetinė odos patikra po 35 metų |
Labai svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie asmeninius rizikos veiksnius ir šeimos istoriją, nes nuo to gali priklausyti, kada turėtumėte pradėti tikrintis. Pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų prostatos vėžiu, jums gali tekti pradėti tikrintis anksčiau. Aktyvus šių tyrimų atlikimas gali išgelbėti jūsų gyvybę, todėl nedvejodami juos paskirkite. Atminkite, kad ankstyvas ligos nustatymas dažnai lemia veiksmingesnį gydymą ir užtikrina geriausią įmanomą rezultatą.
Informuotumas apie psichikos sveikatą
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, tačiau daugelis vyrų jos nepastebi. Galbūt manote, kad psichikos sveikatos problemos pasitaiko retai arba kad jos jūsų neliečia, tačiau statistika rodo ką kita. Tokios būsenos kaip nerimas, depresija ir stresas gali turėti įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendrai savijautai.
Labai svarbu anksti atpažinti požymius ir ieškoti pagalbos, kai jos reikia. Pradėkite reguliariai tikrinti save. Ar jaučiatės dirglesni nei įprastai? Sunku susikaupti ar rasti džiaugsmo veikloje, kurią anksčiau mėgo? Tai gali būti raudonos vėliavos.
Pokalbis su kuo nors – draugu, šeimos nariu ar terapeutu – gali suteikti reikiamą paramą. Nelaukite, kol pasijusite prislėgti. Reguliarus psichikos sveikatos tikrinimas gali padėti išlaikyti sveiką mąstyseną, kaip ir įprasti fiziniai patikrinimai.
Apsvarstykite galimybę į savo kasdienybę įtraukti streso valdymo metodus, pavyzdžiui, dėmesingą įsisąmoninimą, mankštą arba pomėgius, kurie jums teikia džiaugsmo.
Stebėtini gyvenimo būdo veiksniai
Kai kalbama apie jūsų sveikatą, atkreipdami dėmesį į gyvenimo būdo veiksnius, galite daug ką pakeisti. Nuo mitybos iki fizinių pratimų – šie elementai turi tiesioginės įtakos jūsų savijautai ir gali padėti išvengti ligų. Štai keletas svarbiausių veiksnių, kuriuos reikėtų stebėti:
| Veiksnys | Svarbumas | Patarimai, kaip pagerinti |
|---|---|---|
| Dieta | Subalansuota mityba palaiko bendrą sveikatos būklę ir energijos lygį. | Vartokite daugiau vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. |
| Fizinis aktyvumas | Reguliari fizinė veikla mažina lėtinių ligų riziką. | Siekite bent 150 minučių vidutinio aktyvumo per savaitę. |
| Miegas | Kokybiškas miegas yra labai svarbus psichinei ir fizinei sveikatai. | Laikykitės nuoseklaus miego grafiko ir susikurkite raminantį miego režimą. |
Dažnai užduodami klausimai
Kokio amžiaus vyrai turėtų pradėti reguliariai tikrintis sveikatą?
Reguliariai tikrintis sveikatą reikėtų pradėti maždaug nuo 18 metų. Labai svarbu anksti nustatyti galimas problemas. Aktyviai rūpindamiesi savo sveikata galite išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę senstant.
Ar yra specialių tyrimų vyresniems nei 50 metų vyrams?
Taip, yra specialių tyrimų, skirtų vyresniems nei 50 metų vyrams. Turėtumėte apsvarstyti galimybę pasitikrinti dėl prostatos vėžio, cholesterolio kiekio, diabeto ir kraujospūdžio. Reguliarios patikros gali padėti anksti pastebėti galimas problemas ir išsaugoti sveikatą.
Kaip dažnai turėčiau tikrintis sveikatą?
Išsamų sveikatos patikrinimą turėtumėte atlikti bent kartą per metus. Reguliarūs apsilankymai padeda anksti pastebėti galimas problemas ir užtikrina, kad būsite atidūs savo sveikatos būklei ir priimsite pagrįstus sprendimus dėl savo gerovės.
Ką turėčiau daryti, jei mano tyrimų rezultatai yra nenormalūs?
Jei jūsų tyrimų rezultatai yra nenormalūs, nepanikuokite. Numatykite tolesnį susitikimą su gydytoju ir aptarkite rezultatus. Jis padės jums suprasti pasekmes ir, jei reikia, rekomenduos tolesnius tyrimus ar gydymą.
Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti sveikatos problemų riziką?
Be abejo, gyvenimo būdo pokyčiai gali labai sumažinti sveikatos problemų riziką. Valgydami subalansuotą maistą, reguliariai mankštindamiesi, valdydami stresą ir vengdami žalingų įpročių, pagerinsite bendrą sveikatą ir pagerinsite savijautą.
