Potraukis maistui dažnai signalizuoja apie svarbius organizmo pranešimus apie sveikatą. Potraukis saldumynams gali reikšti miego sutrikimus, cukraus kiekio kraujyje svyravimus arba dehidrataciją, o potraukis druskai – elektrolitų disbalansą arba mineralų trūkumą.
Potraukis ne maistui (angl. pica) paprastai rodo rimtą mitybos trūkumą. Svarbiausia atskirti emocinį alkį (staigų, specifinį) nuo tikro fizinio alkio (laipsniško, lankstaus). Suprasdami šias proto ir kūno sąsajas, galėsite šalinti pagrindines priežastis, o ne tik simptomus.
Mokslas apie potraukį maistui: Kūno ir proto sąsajos.
Beveik kiekvienam yra tekę patirti stiprų potraukį šokoladui, bulvių traškučiams ar konkrečiam paguodos maistui, kurio, atrodo, neįmanoma ignoruoti. Šis potraukis nėra tik valios trūkumas – tai sudėtingi biologiniai signalai, susiję su keliomis organizmo sistemomis.
Šiuos intensyvius troškimus skatina jūsų smegenų atlygio keliai, ypač tie, kurie susiję su dopaminu. Tuo tarpu tokie hormonai kaip leptinas, grelinas ir insulinas reguliuoja alkio signalus ir gali išsibalansuoti dėl streso, prasto miego ar mitybos trūkumo. Tyrimai rodo, kad specifinis potraukis dažnai susijęs su tam tikrais poreikiais – potraukis druskai gali reikšti elektrolitų disbalansą, o potraukis šokoladui gali būti susijęs su magnio trūkumu arba serotonino reguliacija.
Šių sąsajų supratimas padeda atpažinti, kada jūsų kūnas praneša apie teisėtus poreikius, o kada reaguoja į emocinius ar aplinkos dirgiklius.
Ką jūsų sveikatai reiškia potraukis cukrui?
Nors daugelis atmeta potraukį cukrui kaip paprastą pataikavimą, šie nuolatiniai potraukiai dažnai signalizuoja apie pagrindines fiziologines ligas, į kurias verta atkreipti dėmesį. Kai nuolat griebiatės saldumynų, jūsų kūnas gali įspėti apie gliukozės kiekio kraujyje svyravimus, chromo ar magnio trūkumą ar net antinksčių nuovargį.
Tyrimai rodo, kad stiprus potraukis cukrui gali atspindėti sutrikusį miego režimą, kai organizmas ieško greitos energijos, kad kompensuotų nuovargį. Be to, streso metu dažniau norisi saldumynų, nes organizmas bando padidinti serotonino kiekį. Stebina tai, kad dehidratacija dažnai maskuojasi kaip potraukis cukrui, nes jūsų smegenys gali neteisingai interpretuoti troškulio signalus.
Prieš automatiškai griebdamiesi ko nors saldaus, pagalvokite, ar neseniai vartojote baltymų, ar nesate apsirūpinę vandeniu, ar nepatiriate padidėjusio streso ar miego trūkumo.
Druskos troškimas ir mineralinių medžiagų trūkumas
Nuolatinis potraukis sūriam maistui yra daugiau nei tik skonio pomėgis – dažnai tai sudėtingas organizmo būdas pranešti apie mineralų pusiausvyros sutrikimus. Nors natris turi blogą reputaciją dėl kraujospūdžio didinimo, jis būtinas nervų veiklai ir skysčių pusiausvyrai.
Didelis potraukis druskai gali reikšti antinksčių nuovargį, kai sumažėjęs kortizolio kiekis sutrikdo natrio reguliaciją. Jie taip pat gali rodyti elektrolitų disbalansą dėl per didelio prakaitavimo, dehidratacijos ar tam tikrų vaistų vartojimo. Be to, tyrimai rodo, kad cinko, kalcio ar magnio trūkumas kartais pasireiškia kaip potraukis druskai, nes skonio receptoriai gali supainioti šių mineralų poreikius.
Prieš griebdamiesi druskinės, apsvarstykite galimybę pasitikrinti elektrolitų kiekį. Pašalinus pagrindinį trūkumą, o ne tik patenkinus potraukį, galima pašalinti simptomus ir palaikyti ilgalaikę sveikatą.
Kai jūsų kūnas trokšta ne maisto produktų
Nors mineralų potraukis dažnai verčia mus griebtis sūrių užkandžių, kai kurie potraukiai būna gerokai neįprastesni – jie nukreipia žmones į daiktus, kurie niekada nebuvo skirti vartoti. Ši būklė, vadinama pica, pasireiškia nuolatiniu potraukiu tokioms medžiagoms kaip molis, kreida, purvas, popierius ar ledas (pagofagija).
Jei jaučiate potraukį ne maistui, jūsų organizmas gali signalizuoti apie maistinių medžiagų, ypač geležies, cinko ar kalcio, trūkumą. Nėščiosios yra ypač jautrios, nes nėštumo metu net 28 proc. jų jaučia pikį. Tokie potraukiai nėra tik psichologinės keistenybės – jie dažnai rodo fiziologinius poreikius, reikalaujančius medicininės pagalbos.
Neatmeskite neįprastų potraukių kaip paprastų keistenybių. Dėl jų reikia pasikonsultuoti su gydytoju, atlikti kraujo tyrimus ir įvertinti mitybą. Pašalinus pagrindinį trūkumą paprastai šie netipiniai potraukiai išsprendžiami veiksmingiau nei vien valios pastangomis.
Emocinis alkis ir fizinis poreikis
Beveik 75 % mūsų valgymo sprendimų lemia ne fiziologinis alkis, o emocinės būsenos, todėl painiojami tikrieji mitybos poreikiai ir psichologinis komforto ieškojimas. Išmokti atskirti šiuos troškimus labai svarbu tiek fizinei sveikatai, tiek emocinei gerovei.
Patirdamas kiekvieno tipo potraukį jūsų kūnas bendrauja skirtingai:
- Fizinis alkis atsiranda palaipsniui, jį galima numalšinti įvairiais maisto produktais, o pavalgęs jis išnyksta.
- Emocinis alkis užklumpa staiga, paprastai reikalauja konkretaus paguodos maisto ir dažnai sukelia kaltės jausmą.
- Tikrasis alkis sukelia fizinius pojūčius, pvz., skrandžio gurguliavimą ir energijos sumažėjimą.
- Emocinis alkis siejamas su sukeliančiais įvykiais, pvz., stresu, nuoboduliu ar socialinėmis situacijomis.
Kai prieš griebdamiesi maisto padarysite pauzę ir įvertinsite, ar reaguojate į kūno signalus, ar į emocinius dirgiklius, sąmoningiau rinksitės maistą, atitinkantį tikruosius fiziologinius poreikius.
Kūno pusiausvyra: natūralūs būdai mitybos trūkumams šalinti
Daugelis potraukių, kuriuos patiriame išsprendę emocinio alkio problemą, iš tikrųjų gali reikšti teisėtą mitybos trūkumą, apie kurį bando pranešti mūsų organizmas. Kai trokštate šokolado, jūsų organizmui gali prireikti magnio, kurio gausu tamsiai žaliuose lapuose, riešutuose ir sėklose. Potraukis druskai gali reikšti elektrolitų disbalansą, kurį nesunkiai ištaisys mineralinių medžiagų turtingi maisto produktai, pavyzdžiui, avokadai ir kokosų vanduo.
Užuot slopinę šiuos signalus, dirbkite su jais. Jei norisi raudonos mėsos, pabandykite į patiekalus įtraukti geležies turtingų lęšių, špinatų ar moliūgų sėklų. Jei jaučiate potraukį cukrui, chromo turintys maisto produktai, pavyzdžiui, brokoliai ir vynuogės, gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Svarbiausia yra išmokti unikalią savo organizmo kalbą ir derinti sąmoningą mitybą su maistinių medžiagų turinčiais visaverčiais maisto produktais, kurie pašalina pagrindinį trūkumą, o ne tik laikinai patenkina potraukį.
