Galbūt manote, kad peršalote išėję į šaltą orą, tačiau tiesa nėra tokia paprasta. Nors šaltas oras gali turėti įtakos tikimybei susirgti, tikrąjį darbą atlieka virusai. Didelę reikšmę turi ir tokie veiksniai kaip patalpų perpildymas ir organizmo gynybinės sistemos pokyčiai. Taigi, jei ne pats peršalimas sukelia šleikštulį, kas tiksliai vyksta? Panagrinėkime šio paplitusio klaidingo įsitikinimo niuansus ir atskleiskime tikruosius žiemos bėdų kaltininkus.
Peršalimo supratimas
Kai peršalote, dažnai jaučiatės kaip gerai pažįstamas nemalonumas, kuris jus užklumpa, nes vargina sloga, gerklės skausmas ir nuovargis. Supratimas apie peršalimą gali padėti geriau susidoroti su jo simptomais.
Peršalimo ligas sukelia virusai, dažniausiai – rinovirusai. Jie lengvai plinta per kvėpavimo takų lašelius kosint ar čiaudint arba liečiant užterštus paviršius.
Virusui patekus į organizmą, jis nukreipiamas į viršutines kvėpavimo takus ir sukelia uždegimą bei dirginimą. Todėl gali pasireikšti tokie simptomai kaip užkimimas ir kosulys.
Nors peršalimo ligos paprastai būna lengvos, jos vis tiek gali sutrikdyti jūsų kasdienybę. Galite jaustis išsekęs ir negalintis susikaupti, o tai vargina.
Greičiau atsigauti gali padėti poilsis, hidratacija ir simptomų malšinimas nereceptiniais vaistais. Nors nuo peršalimo vaistų nėra, žinodami, ko tikėtis, galite lengviau jį toleruoti.
Taip pat turėtumėte nepamiršti laikytis higienos ir dažnai plauti rankas, kad sumažintumėte riziką užsikrėsti ar išplatinti virusą. Šiek tiek pasirūpinę, greitai atsigausite.
Šaltų orų vaidmuo
Žiemos mėnesiais peršalimo ligų paplitimui didelę reikšmę turi šaltas oras. Kai temperatūra nukrenta, daugiau laiko galite praleisti uždarose patalpose, dažnai artimoje aplinkoje su kitais žmonėmis. Dėl padidėjusio aktyvumo patalpose gali padidėti rizika užsikrėsti peršalimo virusais, nes tokiose uždarose patalpose jie lengviau plinta.
Be to, šaltas oras gali išsausinti nosies takus. Kai gleivinės išsausėja, jos ne taip veiksmingai sulaiko ir pašalina ligų sukėlėjus, todėl virusams lengviau įsitvirtinti.
Taip pat galite pastebėti, kad šaltesniais mėnesiais dėl mažesnio saulės spindulių poveikio žmonių organizme būna mažesnis vitamino D kiekis, o tai gali susilpninti imuninę sistemą.
Be to, šaltas oras gali sukelti stresą ir nuovargį, o abu šie veiksniai gali pakenkti jūsų organizmo apsaugai. Galbūt to nesuvokiate, bet kai esate pavargę arba patiriate stresą, jūsų imuninis atsakas gali būti ne toks stiprus, todėl tapsite jautresni ligoms.
Virusai ir temperatūra
Daugeliui žmonių įdomu, kaip temperatūra veikia virusų elgesį, ypač šaltesniais mėnesiais. Tyrimai rodo, kad žemesnė temperatūra gali padidinti tam tikrų virusų, ypač kvėpavimo takų virusų, tokių kaip rinovirusas, sukeliantis peršalimą, stabilumą ir perdavimą.
Kai temperatūra nukrenta, šie virusai ilgiau išlieka gyvybingi už organizmo ribų, todėl jiems lengviau plisti.
Be to, žemesnė temperatūra taip pat gali paveikti jūsų imuninės sistemos veikimą. Šaltas oras gali išsausinti nosies kanalus ir sumažinti jų, kaip barjero prieš ligų sukėlėjus, veiksmingumą.
Tai reiškia, kad kai kvėpuojate šaltu oru, galite būti jautresni virusams, kurie tokiomis sąlygomis klesti.
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad kvėpavimo takų virusai efektyviau dauginasi vėsesnėje aplinkoje, todėl galima paaiškinti, kodėl žiemą dažniau sergama peršalimo ligomis.
Atrodo, kad jie klesti tokioje temperatūroje, kuri mums dažnai asocijuojasi su žiemos orais.
Žmonių elgesys žiemą
Kaip žiema veikia mūsų kasdienius įpročius ir bendravimą? Nukritus temperatūrai, galbūt pastebėsite, kad rengiatės sluoksniais ir ieškote šilumos patalpose. Dėl šalčio žmonės dažnai keičia savo įpročius, pirmenybę teikdami patogumui, o ne veiklai lauke. Užuot ėję bėgioti, galite rinktis treniruotes patalpose arba jaukius vakarus su gera knyga.
Taip pat keičiasi bendravimas su žmonėmis: iš parkų ir kiemų susirinkimai persikelia į namus ar kavines, kur vyrauja intymesnė atmosfera. Tikėtina, kad pastebėsite, jog švenčių šventės suburia draugus ir šeimą, todėl atsiranda galimybė užmegzti ryšį.
Tačiau dėl šalčio taip pat gali padidėti izoliacija. Gali būti, kad būsite mažiau linkę išeiti į lauką, o tai gali paveikti jūsų nuotaiką ir bendrą savijautą.
Žiemą galite trokšti paguodos maisto, todėl gali pasikeisti jūsų mityba. Sotūs patiekalai tampa patrauklesni, o jūs galite pasimėgauti sezoniniais skanėstais.
Trumpėjančios dienos ir saulės šviesos trūkumas gali turėti įtakos jūsų energijos lygiui, todėl būtina rasti būdų, kaip išlikti aktyviems ir darbingiems. Norint išlaikyti subalansuotą gyvenimo būdą šaltesniais mėnesiais, labai svarbu prisitaikyti prie šių sezoninių pokyčių.
Imuninės sistemos veikimas
Žiemai įsivyravus ir žmonėms daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip šis sezonas veikia jūsų imuninę sistemą. Pats šaltas oras tiesiogiai nesukelia peršalimo ligų, tačiau jis gali turėti įtakos jūsų organizmo gebėjimui apsisaugoti nuo infekcijų.
Nukritus oro temperatūrai, galite pastebėti imuninės sistemos funkcijos pokyčius. Pavyzdžiui, dėl trumpesnės dienos šviesos gali sumažėti vitamino D kiekis, kuris atlieka svarbų vaidmenį palaikant imuninį atsaką.
Be to, su žiema susijęs sausas oras gali išsausinti jūsų gleivines, todėl jos ne taip veiksmingai sulaiko virusus ir bakterijas. Kai organizmo gynybinė sistema susilpnėja, esate labiau linkę į peršalimo ligas.
Be to, dėl uždarose patalpose vykstančių susibūrimų gali lengviau plisti mikrobai ir dar labiau pakenkti jūsų imuninei sistemai.
Kad imuninė sistema veiktų kuo geriau, pirmenybę teikite gerai mitybai, reguliariam judėjimui ir pakankamam miegui. Drėkinimas taip pat padeda palaikyti gleivinių būklę.
Mitų apie peršalimą paneigimas
Peršalimo ir gripo sezono metu sklando daugybė mitų, kurie gali mus suklaidinti dėl to, kaip išvengti ligos. Vienas iš paplitusių įsitikinimų yra tas, kad eidami į lauką per šaltį galite peršalti. Iš tikrųjų tikrieji kaltininkai yra virusai, su kuriais žiemą dažniau susidursite perpildytose patal pose.
Kitas mitas yra tas, kad peršalimą galima „išprakaituoti”. Nors labai svarbu išlikti hidratuotam ir ilsėtis, gausus prakaitavimas nepadės atsikratyti viruso. Vietoj to sutelkite dėmesį į tinkamą rūpinimąsi savimi, pavyzdžiui, valgykite maistingą maistą ir pakankamai miegokite.
Taip pat galite manyti, kad antibiotikai gali išgydyti peršalimo ligas. Tai netiesa; antibiotikai veikia nuo bakterinių, o ne virusinių infekcijų. Jei peršalote, be recepto parduodamos priemonės gali padėti sušvelninti ligos simptomus, tačiau jos nesutrumpins jos trukmės.
Galiausiai daugelis mano, kad peršalus sustiprėja imunitetas. Nors tai tiesa, kad galite įgyti imunitetą tam konkrečiam virusui, yra daugybė peršalimo virusų.
Dažnai užduodami klausimai
Ar galima peršalti būnant lauke šaltyje?
Negalima peršalti vien būnant lauke šaltyje. Peršalimą sukelia virusai, o ne žema temperatūra.
Tačiau buvimas šaltu oru gali susilpninti jūsų imuninę sistemą, todėl tapsite jautresni infekcijoms. Jei lauke susidursite su virusu, galite susirgti.
Ar tam tikri žmonės labiau linkę peršalti žiemą?
Taip, kai kurie žmonės žiemą yra labiau linkę į peršalimo ligas.
Jei jūsų imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, sergantiems lėtinėmis ligomis arba patiriantiems didelį stresą, galite lengviau peršalti. Amžius taip pat turi įtakos; vaikams ir senjorams dažnai kyla didesnė rizika.
Be to, jei daugiau laiko praleidžiate patalpose su kitais žmonėmis, didėja tikimybė užsikrėsti peršalimo virusais.
Imdamiesi prevencinių priemonių galite sumažinti riziką šaltesniais mėnesiais.
Ar patalpų šildymo sistemos prisideda prie šalčio perdavimo?
Patalpų šildymo sistemos iš tiesų gali prisidėti prie šalčio perdavimo. Kai įjungiate šildymą, oras tampa sausesnis, o tai gali išsausinti nosies takus. Dėl to lengviau įsitvirtina virusai.
Be to, šildomose patalpose dažnai susiburia daugiau žmonių, todėl padidėja tikimybė plisti mikrobams.
Kiek laiko trunka įprastas peršalimas?
Paprastai peršalimas trunka apie 7-10 dienų, nors kai kurie simptomai gali išlikti ilgiau.
Per pirmąsias kelias dienas galite pastebėti slogą, kosulį ar gerklės skausmą. Organizmui kovojant su virusu, simptomai paprastai pasiekia piką maždaug 3 ar 4 dieną, o paskui palaipsniui gerėja.
Šiuo laikotarpiu svarbu ilsėtis ir būti hidratuotam, nes imuninei sistemai reikia palaikymo, kad padėtų greitai atsigauti.
Ar galima greičiau išgydyti peršalimą kokiomis nors konkrečiomis priemonėmis?
Jums gali kilti klausimas, ar konkrečios priemonės gali padėti greičiau pasveikti nuo peršalimo. Nors stebuklingo vaisto nėra, tačiau hidratacija, poilsis ir nereceptinių vaistų vartojimas gali palengvinti simptomus.
Kai kurie žmonės prisiekinėja vitamino C ar cinko papildais, tačiau jų veiksmingumas skiriasi. Žolelių arbatos ir medus taip pat gali nuraminti gerklę.
Galiausiai jūsų organizmui reikia laiko pasveikti, todėl būkite kantrūs ir skirkite jam reikiamą priežiūrą.
Išvada
Nors dėl vėsaus oro galite manyti, kad esate labiau linkę peršalti, iš tikrųjų tai daro virusai. Dėl žemos temperatūros gali būti ankšta patalpose ir išsausėti gleivinė, tačiau ji tiesiogiai nesukelia ligos. Atminkite, kad išlikti sveikam žiemą reiškia žinoti apie šiuos virusus ir palaikyti savo imuninę sistemą, o ne tik kaltinti šaltį. Saugokite savo gynybines jėgas ir galėsite mėgautis sezonu be slogos!