Kai maivotės, suaktyvinate senovinius nervų takus, kurie gerina pažinimo funkcijas. Šie pasikartojantys judesiai skatina pagrindinių neuromediatorių, tokių kaip noradrenalinas ir dopaminas, išsiskyrimą, o kraujo tekėjimas į prefrontalinę žievę padidėja iki 8 %.
Tyrimai rodo, kad maivymasis gali 15 % pagerinti suvokimo rezultatus ir sustiprinti darbinę atmintį. Šie nesąmoningi judesiai – nuo baksnojimo pirštu iki piešimo – stimuliuoja smegenų retikulinę aktyvuojančiąją sistemą ir padeda geriau suprasti, kaip optimizuoti protinę veiklą.
Judėjimo ir kognityvinių funkcijų evoliucija
Per visą žmogaus evoliuciją judėjimas buvo neatsiejamas nuo kognityvinės raidos ir išgyvenimo. Jūsų protėvių gebėjimas mąstyti judant – medžiojant, renkant maistą ar vengiant plėšrūnų – suformavo jūsų smegenų nervinius kelius.
Pastebėsite, kad šis evoliucinis ryšys tarp judėjimo ir pažinimo išliko ir šiuolaikinėje smegenų struktūroje. Kai atliekate nedidelius judesius, pvz., maivymąsi, suaktyvinate milijonus metų evoliucionavusius neuronų tinklus. Šie tinklai vienu metu apdoroja motorinę funkciją ir kognityvines užduotis, todėl pagerėja jūsų gebėjimas sutelkti dėmesį ir apdoroti informaciją.
Tyrimai rodo, kad vestibiuliarinė sistema, kontroliuojanti pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje, tiesiogiai veikia jūsų dėmesio ir atminties sistemas. Štai kodėl dažnai pastebėsite, kad atlikdami sudėtingas protines užduotis natūraliai atliekate subtilius judesius – tai jūsų smegenys naudojasi senoviniais pažinimo ir judėjimo keliais.
Suprasti smegenų reakciją į maivymąsi
Kai maivotės, jūsų smegenys inicijuoja sudėtingą neurocheminių reakcijų kaskadą, kuri gali pagerinti kognityvinę veiklą. Jūsų judesiai skatina neurotransmiterių, tokių kaip norepinefrinas ir dopaminas, kurie vaidina svarbų vaidmenį dėmesio ir susijaudinimo procese, išsiskyrimą.
Pastebėsite, kad šie cheminiai pokyčiai suaktyvina retikulinę aktyvuojančiąją sistemą (RAS) – smegenų tinklą, atsakingą už budrumo palaikymą. Kai atliekate pasikartojančius judesius, pavyzdžiui, baksnojate ar sukate daiktus, jūsų smegenų prefrontalinėje žievėje padidėja kraujotaka, palaikanti vykdomąsias funkcijas, tokias kaip sprendimų priėmimas ir dėmesio sutelkimas.
Tyrimai rodo, kad smegenėlės, tradiciškai žinomos kaip judesių kontrolė, taip pat daro įtaką kognityviniam apdorojimui judesių metu. Kai esate neramūs, šie subtilūs judesiai gali padėti reguliuoti jutiminę informaciją, todėl smegenys gali filtruoti dėmesį blaškančius dirgiklius ir palaikyti idealų susikaupimo lygį.
Judėjimo būdai ir jų nauda
Skirtingi judesiai, kuriais siekiama skirtingų pažintinių ir fiziologinių tikslų – nuo paprasto bakstelėjimo pirštais iki sudėtingesnio manipuliavimo daiktais. Pastebėsite, kad pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, šokinėjimas kojomis, gali padidinti kraujotaką ir nervinį aktyvumą, o piešimas padeda išlaikyti dėmesį užsiimant pasyvia veikla, pavyzdžiui, klausantis paskaitų.
Daiktais paremtas maivymasis, pavyzdžiui, naudojant streso kamuoliukus ar ” fidget spinnerius”, gali suteikti taktilinę stimuliaciją, kuri padeda reguliuoti jutimus ir sumažinti nerimą. Jei spustelėjate rašikliu ar sukate plaukus, greičiausiai aktyvuojate nervinius kelius, padedančius išlaikyti ir apdoroti atmintį. Tyrimai rodo, kad kinestetikams, besimokantiems tak tiliniu būdu, ypač naudingas lytėjimas, nes pagerėja informacijos įsiminimas ir problemų sprendimo gebėjimai. Netgi iš pirmo žvilgsnio blaškantis elgesys, kaip antai kramtymas pirštais ar būgnijimas pirštais, gali padėti palaikyti idealų susijaudinimo lygį, kad išlaikytumėte nuolatinį dėmesį.
Moksliniai tyrimai, patvirtinantys teigiamą sukinėjimosi poveikį
Moksliniais tyrimais nuosekliai patvirtinta pažintinė judėjimo nauda. Kalifornijos universitete atlikti tyrimai parodė, kad studentai, kurie mokymosi užduočių metu atlieka pasikartojančius judesius, 15 % geriau įveikia supratimo testus. Įtikinamų įrodymų rasite 2019 m. žurnale „Journal of Cognitive Enhancement” paskelbtame tyrime, kuriame mokslininkai užfiksavo geresnę darbinę atmintį tiems dalyviams, kurie naudojo „fidget” priemones.
Lydso universitete atliktas tyrimas rodo, kad kontroliuojamas fidgetingas gali iki 8 % padidinti kraujo tekėjimą į smegenis, todėl pagerėja deguonies tiekimas ir kognityviniai gebėjimai. Be to, žurnale „Neuroscience Quarterly” atliktas reikšmingas tyrimas atskleidė, kad taktilinė stimuliacija atliekant judesius suaktyvina smegenų prefrontalinę žievę – sritį, atsakingą už dėmesio reguliavimą ir vykdomąją funkciją, todėl geriau sutelkiamas dėmesys atliekant sudėtingas užduotis.
Sąmoningo judėjimo įtraukimas į mokymosi aplinką
Nors tradicinės klasės aplinka dažnai neskatina judėti, struktūruotos judėjimo veiklos įgyvendinimas gali paversti mokymosi erdves labiau įtraukiančia aplinka. Sėkmės sulauksite įdiegę stovimus stalus, pusiausvyros kamuolius ar pasipriešinimo juostas, kurie leis mokiniams judėti ir tuo pat metu sutelkti dėmesį į darbą.
Galite paskirti konkrečias „judėjimo zonas”, kuriose per pertraukas besimokantieji keisis įvairiomis kinestetinėmis veiklomis. Apsvarstykite galimybę įtraukti „smegenų pertraukėles” – trumpas 2-3 minučių pertraukėles, per kurias mokiniai atlieka kontroliuojamus judesio pratimus, pavyzdžiui, stalo tempimo pratimus arba tylų vaikščiojimą. Tokia struktūrizuota veikla padeda reguliuoti jutimus ir palaikyti idealų mokymuisi reikalingą susijaudinimo lygį.
Kurdami judėjimui pritaikytas erdves, užtikrinkite, kad jos netrukdytų kitiems susikaupti. Nustatykite aiškias tinkamo judėjimo intensyvumo ir laiko gaires, kad išlaikytumėte produktyvią mokymosi atmosferą.
