Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad per didelis televizoriaus žiūrėjimas kelia rimtą pavojų jūsų sveikatai. Dėl ilgo sėdėjimo didėja nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė, o dėl padidėjusio nerimo, depresijos ir pablogėjusios pažinimo funkcijos kenčia jūsų psichinė gerovė.
Netinkama laikysena lemia raumenų degeneraciją, o ekrano poveikis trikdo miego režimą. Šių įrodymais pagrįstų išvadų supratimas gali būti pirmas žingsnis link sveikesnių ekrano naudojimo įpročių.
Per didelio televizoriaus žiūrėjimo keliamas pavojus fizinei sveikatai
Nors daugelis žmonių mano, kad televizoriaus žiūrėjimas yra nekenksmingas laisvalaikio praleidimo būdas, per didelis televizoriaus žiūrėjimas kelia nemažai pavojų fizinei sveikatai.
Praleisdami per daug valandų prie televizoriaus rizikuojate savo sveikata. Tyrimai rodo, kad ilgai sėdint ir žiūrint televizorių padidėja tikimybė susirgti nutukimu, 2 tipo diabetu ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Be to, dėl netinkamos laikysenos žiūrint televizorių gali sutrikti raumenų, ypač apatinės nugaros dalies ir kaklo, degeneracija.
Ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną vargina akis, todėl atsiranda skaitmeninis akių nuovargis, neryškus matymas ir galimi ilgalaikiai tinklainės pažeidimai. Tyrimai rodo, kad televizoriaus žiūrėjimas prieš miegą sutrikdo miego režimą, nes slopina melatonino gamybą. Be to, yra didesnė tikimybė, kad žiūrėdami televizorių išsiugdysite nesveikus užkandžiavimo įpročius, kurie prisideda prie svorio augimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų.
Kaip ilgai prie ekrano praleidžiamas laikas veikia psichinę gerovę
Ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas kenkia ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichinei savijautai. Tyrimai rodo, kad pernelyg ilgas žiūrėjimas į ekraną gali sukelti nerimą, depresiją ir pabloginti kognityvines funkcijas. Kai valandų valandas praleidžiate žiūrėdami televizorių, labiau tikėtina, kad sumažės dėmesio koncentracija ir bus sunku susikaupti.
Kai jus nuolat veikia greita scenų kaita ir intensyvūs televizijos turinio dirgikliai, jūsų smegenų atlygio sistema tampa pernelyg stimuliuojama. Dėl to gali atsirasti priklausomybę sukeliantys elgesio modeliai ir sumažėti pasitenkinimas bendravimu realiame pasaulyje. Dėl vakarinio buvimo prie ekrano pablogėja miego kokybė, o tai trikdo cirkadinį ritmą ir turi įtakos emociniam reguliavimui. Tyrimai rodo, kad laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, pakeitus socialine veikla ar pomėgiais, pagerėja protinis aiškumas, emocinis stabilumas ir bendras pasitenkinimas gyvenimu.
Išsilaisvinimas nuo nesveikų televizijos įpročių
Norint atsikratyti nesveikų televizijos įpročių, reikia sisteminio požiūrio, paremto elgsenos mokslu. Turėsite pradėti stebėti savo žiūrėjimo įpročius, kad nustatytumėte, kas skatina žiūrėti televizorių, ir nustatyti pradinį vartojimo lygį. Tyrimai rodo, kad, pakeitus televizoriaus žiūrėjimo laiką iš anksto numatyta veikla, pavyzdžiui, mankšta ar skaitymu, gerokai padidėja sėkmės rodikliai.
Nustatykite konkrečias žiūrėjimo ribas naudodami laikmatį ir nelaikykite televizoriaus įjungto kaip foninio triukšmo. Galite palaipsniui kas savaitę po 15 minučių mažinti laiką prie ekrano, kad smegenys prisitaikytų prie naujos rutinos. Labai svarbu pertvarkyti aplinką – pašalinti televizorius iš miegamųjų kambarių ir sukurti jiems skirtas žiūrėjimo vietas. Apsvarstykite galimybę įgyvendinti „televizoriaus grafiką”, kuris atitiktų jūsų tikslus, o ne žiūrėjimo valandomis naudokite technologijų blokus. Palaikykite šiuos pokyčius prisijungdami prie atsakomybės grupių arba prireikus kreipkitės į specialistus.
