Ar kada nors pastebėjote, kad vaikystėje nemėgti brokoliai staiga tapo mėgstamu patiekalu? Arba kad jaunystėje garbinti greito maisto patiekalai dabar atrodo pernelyg riebūs ir sunkūs? Mokslininkai teigia, kad tai – ne atsitiktinumas, o mūsų biologinės evoliucijos ir gyvenimo patirties rezultatas. Pasirodo, mūsų skonio receptoriai ir smegenų reakcija į maistą keičiasi bėgant metams, ir tai paaiškina, kodėl daugelis žmonių sveikesnį maistą pradeda vertinti tik po 30-ies.
Kodėl vaikai ir paaugliai taip mėgsta greitą maistą?
Evoliucijos požiūriu vaikų ir paauglių organizmas užprogramuotas siekti kuo daugiau kalorijų – tai buvo būtina išgyvenimui ir augimui primityvių laikų sąlygomis. „Mūsų protėviams, gyvenusiems aplinkoje, kur maisto trūkumas buvo įprastas reiškinys, gebėjimas greitai identifikuoti ir suvartoti kaloringą maistą buvo gyvybiškai svarbus,” – aiškina mitybos neurologijos specialistė dr. Elena Jankūnienė.
Tyrimai rodo, kad jauni žmonės turi daugiau skonio receptorių ir jų reakcija į saldų bei riebų maistą yra intensyvesnė. Paauglystėje ir jaunystėje mūsų smegenyse taip pat aktyviau veikia atlygio sistema, kuri išskiria didesnį kiekį dopamino – malonumo hormono – suvartojus saldumynų ar greito maisto.
Be to, jaunystėje susiformavę valgymo įpročiai dažnai susiję su socialiniais veiksniais – bendravimas su draugais greito maisto restoranuose, impulsyvumas ir noras eksperimentuoti. „Šiame amžiuje jaunuoliai taip pat maištauja prieš tėvų primetamas taisykles, o nesveiko maisto pasirinkimas tampa savotišku nepriklausomybės simboliu,” – pastebi psichologė Gintarė Rimkienė.
Kas nutinka mūsų skonio receptoriams po 30-ies?
Maždaug 30 metų amžiuje mūsų fiziologija pradeda keistis. Skonio receptorių skaičius mažėja, o jų jautrumas keičiasi. Vyresnio amžiaus žmonėms saldus maistas nebeatrodo toks viliojantis, nes jie mažiau jaučia jo intensyvumą.
„Po 30-ies metų mūsų skonio receptoriai tampa mažiau jautrūs intensyviems skoniams, tad galime geriau pajusti subtiliausius skonius, kurie būdingi natūraliam, neapdorotam maistui,” – teigia juslinės fiziologijos tyrinėtojas prof. Tomas Paulauskas.
Neurobiologiniai tyrimai taip pat rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių smegenys kitaip reaguoja į maistą – mažiau aktyvuojasi atlygio centrai valgant saldų ar riebų maistą, tačiau daugiau dėmesio skiriama maisto tekstūrai, aromatui ir kompleksiniams skoniams.
Gyvenimo patirtis ir kognityviniai pokyčiai
Ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai veiksniai lemia mūsų skonio pokyčius. „Subrendęs žmogus dažniau pradeda galvoti apie ilgalaikę sveikatą, atsižvelgia į mitybos pasekmes, o ne tik į momentinį pasitenkinimą,” – teigia sveikos gyvensenos konsultantė Jurga Mažeikienė.
Sukaupus daugiau patirties ir žinių apie maisto poveikį sveikatai, atsiranda kognityvinės asociacijos – smegenys ima sieti sveiką maistą su gerove ir ilgaamžiškumu, o ne vien vertinti jo skonį. Tai reiškia, kad net jei sveiko maisto skonis nėra toks intensyvus kaip nesveiko, mūsų smegenys pradeda jį vertinti labiau dėl suvokiamos naudos.
Socialiniai pokyčiai ir aplinkos įtaka
Keičiasi ir mūsų socialinė aplinka. Brandaus amžiaus žmonės dažniau valgo namuose, skiria daugiau laiko maisto ruošimui ir domisi jo kilme. „Po 30-ies daugelis įsitvirtina karjeroje, sukuria šeimas ir pradeda rūpintis ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais. Tai natūraliai keičia požiūrį į mitybą,” – pastebi sociologė dr. Marija Kulvietytė.
Įdomu tai, kad žmonės, kurie vaikystėje buvo pratinami prie įvairesnio maisto ir sveikų produktų, dažniau juos vertina ir jaunystėje. Tai rodo, kad skonio formavimui didelę įtaką turi ankstyvoji patirtis ir šeimos tradicijos.
Kaip pagreitinti skonio evoliuciją?
Mokslininkai sutinka, kad skonio receptorių pokyčių negalime pagreitinti, tačiau galime sąmoningai keisti savo valgymo įpročius:
- Palaipsniui mažinti cukraus kiekį. Po 2-3 savaičių smegenys adaptuojasi ir pradeda jausti natūralų produktų saldumą.
- Eksperimentuoti su prieskoniais. Nauji skoniai ir aromatai gali padėti atrasti džiaugsmą sveikame maiste.
- Praktiškuoti sąmoningą valgymą. Lėtas valgymas ir dėmesys maisto tekstūrai, aromatui ir skoniui leidžia geriau įvertinti subtiliuosius skonius.
- Mokytis naujų gaminimo būdų. Tinkamas maisto paruošimas gali išryškinti natūralų jo skonį.
„Skonio pokyčius lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys. Nors dalis šių pokyčių yra neišvengiami, sąmoningas požiūris į mitybą gali padėti greičiau atrasti džiaugsmą sveikesniame maiste,” – apibendrina mitybos specialistė Ieva Baltrūnaitė.
Tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, kurie sąmoningai keičia mitybos įpročius dėl sveikatos, po 3-6 mėnesių pradeda teikti pirmenybę sveikesniam maistui ne tik dėl jo naudos, bet ir dėl skonio. Tai įrodo, kad mūsų skonio receptoriai gali adaptuotis, o smegenys – persiprogramuoti.
Taigi, jei dar nesate peržengę 30-ies metų slenksčio ir sveiki produktai jums neatrodo patrauklūs, nenusiminkite – jūsų skonio receptorių evoliucija dar tik prasideda. O jei esate vyresni ir staiga pastebėjote, kad brokoliai ar avokadai tapo jūsų mėgstamiausiais produktais – sveikiname įžengus į brandžios mitybos etapą!
