Televizoriaus žiūrėjimas valgant sutrikdo natūralius organizmo medžiagų apykaitos procesus, todėl valgoma beprasmiškai ir blogiau įsisavinamos maistingosios medžiagos. Tikėtina, kad suvartosite 10-25 % daugiau kalorijų, patys to nesuvokdami, nes televizija atitraukia jūsų dėmesį nuo alkio ir sotumo signalų atpažinimo.
Sutrinka virškinimas, sumažėja medžiagų apykaitos efektyvumas ir sutrinka valgymo ritmas. Dėl suskaidyto dėmesio negalite visiškai išgyventi ir mėgautis maistu, valgymas virsta mechanine veikla.
Be to, esate labiau linkę į streso sukeltą valgymą ir galimas ilgalaikes sveikatos komplikacijas. Psichologinis atotrūkis nuo valgio gali paskatinti nesveikus valgymo įpročius, kurie palaipsniui paveikia bendrą jūsų mitybos gerovę.
Domina gilesnės medžiagų apykaitos pasekmės?
Persivalgymas ir besaikis vartojimas

Kai valgymo metu esate prilipę prie televizoriaus, labiau tikėtina, kad pakliūsite į nesąmoningo vartojimo spąstus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad televizija atitraukia jūsų dėmesį nuo natūralių organizmo alkio ir sotumo signalų, todėl suvartojate per daug kalorijų. Jūsų smegenys taip įsitraukia į ekraną, kad nesąmoningai suvalgote didesnes porcijas nesuvokdami, kiek iš tikrųjų valgote.
Tyrimai parodė, kad asmenys, kurie valgo žiūrėdami televizorių, suvartoja maždaug 10-25 % daugiau kalorijų, palyginti su tais, kurie valgo neatkreipdami dėmesio į vaizdą. Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad jūsų dėmesys paskirstomas, todėl sumažėja gebėjimas stebėti porcijų dydį ir atpažinti sotumo signalus. Nuolatinis vaizdinių ir garsinių dirgiklių srautas iš televizijos programų trikdo natūralų jūsų organizmo valgymo ritmą.
Be to, televizijos reklamose dažnai rodomi kaloringi, perdirbti maisto produktai, kurie gali paskatinti papildomą nereikalingą užkandžiavimą. Šios reklamos gali nesąmoningai paveikti jūsų valgymo įpročius ir paskatinti suvalgyti daugiau, nei iš pradžių ketinote. Pašalinę televizorių iš valgymo laiko, išsiugdysite sąmoningesnius valgymo įpročius, pagerinsite porcijų kontrolę ir geriau atsižvelgsite į savo kūno mitybos poreikius ir tikrus alkio signalus.
Sutrikęs virškinimas ir medžiagų apykaita
Šiuolaikinis televizoriaus ekranas gali tapti tyliu virškinimo procesų trikdytoju. Kai valgydami išsiblaškote prie televizoriaus, sutrinka natūralus jūsų organizmo virškinimo ritmas. Mokslininkai nustatė, kad suskaidytas dėmesys gali iš esmės paveikti tai, kaip efektyviai veikia medžiagų apykaita, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Televizoriaus žiūrėjimas valgant trikdo organizmo alkio ir sotumo signalus. Mažiau tikėtina, kad atpažinsite sotumo signalus, o tai gali lemti persivalgymą ir mažesnį medžiagų apykaitos efektyvumą. Tyrimai rodo, kad besaikis valgymas gali sumažinti medžiagų apykaitos greitį, todėl organizmui sunkiau efektyviai apdoroti maistines medžiagas.
Dėl fiziologinio streso, kurį sukelia valgymas prie ekrano, prasideda hormoninės reakcijos, galinčios neigiamai paveikti virškinimą. Suaktyvėja simpatinė nervų sistema, todėl energija nukreipiama nuo idealių virškinimo funkcijų. Tai reiškia, kad jūsų kūnas sunkiai skaido maistą, įsisavina maistines medžiagas ir veiksmingai reguliuoja medžiagų apykaitą.
Be to, šiuos medžiagų apykaitos sutrikimus dar labiau sustiprina sėdimas televizoriaus žiūrėjimo pobūdis. Jūs ne tik kenkiate virškinimo procesams, bet ir mažinate bendrą medžiagų apykaitos aktyvumą. Sutelkę dėmesį į valgį ir valgydami apgalvotai, palaikysite geresnį virškinimą, pagerinsite maistinių medžiagų įsisavinimą ir išlaikysite labiau subalansuotą medžiagų apykaitos reakciją.
Sumažėjęs pasitenkinimas maistu

Nepaisant to, kad valgant vilioja daugybė užduočių, televizoriaus žiūrėjimas gali gerokai sumažinti pasitenkinimą maistu. Kai jūsų dėmesį atitraukia ekrano turinys, smegenys sunkiai užfiksuoja ir įvertina patiekalo niuansus, todėl valgymas tampa mažiau malonus.
Tyrimai rodo, kad sąmoningas valgymas apima kelis svarbius komponentus:
- Atkreipti dėmesį į maisto tekstūrą ir skonį.
- atpažinti alkio ir sotumo signalus
- Patirti juslines valgio savybes
- įsitraukti į sąmoningą valgymo elgseną
Televizija trikdo šiuos esminius pasitenkinimo maistu aspektus, nes išskaido jūsų dėmesį ir neleidžia visiškai susilieti su maistu. Neurologiniai tyrimai rodo, kad kai jūsų kognityviniai ištekliai yra paskirstyti tarp televizoriaus žiūrėjimo ir valgymo, mažiau tikėtina, kad patirsite visą juslinį ir emocinį malonumą, susijusį su valgymu.
Be to, dėl išsiblaškiusio valgymo gali sumažėti valgymo malonumas, prastesnis maisto kokybės vertinimas ir didesnė tikimybė persivalgyti. Smegenų gebėjimas apdoroti skonį, kvapą ir tekstūrą susilpnėja, todėl į mitybą žiūrima mechaniškai, o ne holistiškai ir su pasitenkinimu.
Psichologinis išsiblaškymo poveikis
Nuolatinės skaitmeninės stimuliacijos sąlygomis televizoriaus žiūrėjimas valgymo metu gali smarkiai sutrikdyti psichologinę savijautą ir valgymo elgseną. Kai jūsų dėmesį blaško televizorius, valgymo metu nesate visiškai šalia, todėl gali sumažėti psichologinis pasitenkinimas ir pakisti valgymo įpročiai.
Psichologiniai tyrimai rodo, kad valgio metu naudojant žiniasklaidą atliekamos kelios užduotys trikdo natūralius smegenų alkio ir sotumo signalus. Tikėtina, kad sumažės sąmoningumas, todėl bus sunku atpažinti, kada tikrai esate sotūs. Šis išsiblaškymas gali paskatinti nesąmoningą valgymą, kai suvartojate daugiau kalorijų nesuvokdami, kiek jų suvartojate.
Be to, žiūrėdami televizorių emociškai atsijungiate nuo valgymo patirties. Nepasimėgaujate skoniais, tekstūromis ar socialiniais valgymo aspektais. Dėl tokio psichologinio atsiribojimo gali padidėti stresas ir sumažėti malonumas valgant. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie valgydami žiūri televizorių, dažnai patiria mažesnį pasitenkinimą maistu ir yra labiau linkę į emocinį ar kompensacinį valgymą.
Psichologinis poveikis pasireiškia ne tik po valgio. Pasikartojantis išsiblaškęs valgymas gali pakeisti jūsų santykį su maistu ir prisidėti prie ilgalaikių valgymo sutrikimų ir nesveikos mitybos įpročių. Jei atsisakysite televizoriaus valgymo metu, išsiugdysite sąmoningesnį, psichologiškai subalansuotą požiūrį į mitybą.
Neigiamos pasekmės sveikatai

Daugiau nei penkis dešimtmečius trukusiuose mitybos tyrimuose nuolat pabrėžiamas didelis neigiamas televizoriaus žiūrėjimo valgant poveikis sveikatai. Žiniasklaidos vartojimą derindami su valgymu, susiduriate su keliais žalingais pavojais sveikatai, kurie gali smarkiai paveikti jūsų bendrą savijautą.
Pagrindinės neigiamos pasekmės sveikatai yra šios:
- Sumažėjęs medžiagų apykaitos efektyvumas, lėtesnis virškinimas ir galimas svorio padidėjimas.
- didesnė persivalgymo tikimybė dėl sumažėjusio supratimo apie valgį
- Didesnė blogų valgymo įpročių ir nesąmoningo vartojimo rizika
- sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas ir virškinimo procesai
Kai valgymo metu jūsų dėmesį atitraukia televizorius, sutrinka natūralūs organizmo alkio ir sotumo signalai. Mažiau tikėtina, kad atpažinsite, kada esate tikrai sotūs, todėl galite suvartoti kalorijų perteklių patys to nesuvokdami. Be to, šis įprotis gali sukelti hormonų disbalansą, kuris turi įtakos medžiagų apykaitai ir gali prisidėti prie ilgalaikių svorio valdymo problemų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sąmoningas valgymas, t. y. visiška dabartis ir dėmesys valgant, skatina geresnį virškinimą, subalansuotą mitybą ir sveikesnę porcijų kontrolę. Pašalinę televizoriaus trikdžius, pagerinsite savo organizmo gebėjimą efektyviai apdoroti maistą ir palaikyti idealią medžiagų apykaitos funkciją.