Pastarieji tyrimai, sukėlę nerimą tarp neuromokslininkų, rodo tendenciją, kuri privertė daugelį susimąstyti: ar mūsų kognityviniai gebėjimai iš tiesų silpnėja? Nors antraštė gali skambėti dramatiškai, moksliniai duomenys atskleidžia sudėtingesnį vaizdą.
Kas rodo, kad silpnėjame?
Florencijos universiteto 2023 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 240 000 žmonių iš įvairių pasaulio šalių, nustatė, kad vidutinis IQ rezultatas per pastaruosius 15 metų sumažėjo maždaug 3,5 taško. Šis reiškinys, priešingas XX a. pastebėtam „Flynn efektui” (kai IQ vidurkis nuolat didėjo), gavo „Reverso Flynn efekto” pavadinimą.
Norvegijos mokslininkų grupė, vadovaujama Dr. Bergero Haugland, 2022 m. „Nature Neuroscience” žurnale paskelbė, kad reakcijos laikas – dar vienas kognityvinio pajėgumo matas – per pastaruosius 30 metų pailgėjo vidutiniškai 15%.
Kodėl taip vyksta?
Keletas veiksnių gali paaiškinti šiuos stebėjimus:
- Skaitmeninės technologijos – Stanfordo universiteto tyrėjai nustatė, kad nuolatinis išmaniųjų įrenginių naudojimas mažina gilaus susikaupimo gebėjimus. Mūsų smegenys prisitaiko prie greitai besikeičiančios informacijos, prarasdamos ilgalaikio dėmesio įgūdžius.
- Aplinkos toksinai – 2021 m. „Environmental Health Perspectives” žurnale paskelbtas tyrimas atskleidė, kad šiuolaikiniai teršalai, ypač mikroplastikas ir tam tikros cheminės medžiagos, gali turėti neigiamą poveikį neurologiniam vystymuisi.
- Miego trūkumas – Harvardo medicinos mokyklos tyrimas parodė, kad vidutinis miego laikas per pastaruosius 50 metų sumažėjo beveik valanda, kas tiesiogiai veikia kognityvinius gebėjimus.
Ar tikrai kvailėjame?
Tačiau prieš paskelbiame kognityvinę apokalipsę, verta paminėti šiuos aspektus:
- Specializuotas intelektas – Tuo pačiu metu kai kurių tipų intelektas, ypač susijęs su vizualine informacija ir technologijomis, faktiškai gerėja. Šiuolaikiniai vaikai demonstruoja įspūdingus gebėjimus navigacijoje skaitmeninėje aplinkoje.
- Kolektyvinis intelektas – Pasak MIT profesorės Tomas Malone, mūsų kolektyvinis intelektas – gebėjimas spręsti problemas bendradarbiaujant – auga eksponentiškai.
- Matavimo problemos – IQ testai buvo sukurti ankstesnėms kartoms ir gali netiksliai atspindėti šiuolaikiniam pasauliui reikalingus gebėjimus.
Ką galime daryti?
Nepriklausomai nuo šių tendencijų priežasčių, yra dalykų, kurie gali padėti išlaikyti ir pagerinti kognityvinius gebėjimus:
- Ribokite ekrano laiką – Kalifornijos universiteto tyrimai rodo, kad jau 72 valandos be išmaniųjų įrenginių pagerina dėmesio koncentraciją.
- Fizinis aktyvumas – Reguliarus judėjimas didina smegenų deguonies kiekį ir skatina neuroplastiškumą, kaip atskleidė 2023 m. „Journal of Neuroscience” publikuota apžvalga.
- Kognityvinė stimuliacija – Naujų įgūdžių mokymasis, skaitymas ir intelektualūs žaidimai stimuliuoja naujų neuroninių jungčių formavimąsi.
- Kokybiško miego prioritetas – Miego mokslininkas Dr. Matthew Walker pabrėžia, kad 7-9 valandų nekvalifikuotas miegas yra būtinas optimaliai smegenų funkcijai.
Taigi, nors yra pagrindo susirūpinti dėl tam tikrų kognityvinių gebėjimų mažėjimo tendencijų, išsamesnis požiūris atskleidžia daug sudėtingesnį vaizdą. Galbūt ne tiek „kvailėjame”, kiek keičiamės – prisitaikome prie naujos aplinkos, kartais aukodami vienus gebėjimus kitų naudai. Svarbiausia – suvokti šias tendencijas ir imtis aktyvių veiksmų savo kognityvinei sveikatai išsaugoti.
