Nuolatinį šalčio pojūtį, net ir esant šiltoms sąlygoms, greičiausiai lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai, veikiantys jūsų kūno temperatūros reguliavimo sistemą. Gali būti, kad sergate tokiomis ligomis kaip hipotireozė ar anemija, dėl kurių sutrinka šilumos gamyba ir kraujotaka.
Jūsų gyvenimo būdo įpročiai, įskaitant dehidrataciją, nepakankamą kalorijų suvartojimą ar sėdimą darbą, taip pat gali pakenkti organizmo termoreguliacijai. Šių sudėtingų mechanizmų ir jų sprendimų supratimas gali padėti jums palaikyti idealią kūno temperatūrą.
Fiziologinės ir medicininės jautrumo šalčiui priežastys
Žmogaus kūno temperatūros reguliavimo sistema apima sudėtingus fiziologinius mechanizmus, kurie gali sutrikti dėl įvairių medicininių būklių. Jei nuolat jaučiate šaltį, gali būti, kad jūsų termoreguliacijai turi įtakos pagrindinė problema.
Sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, hipotirozė, gali sulėtinti medžiagų apykaitą ir sumažinti šilumos gamybą. Anemija sumažina raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą pernešti deguonį, todėl sutrinka kraujotaka ir atsiranda šaltis. Dėl Reino ligos kraujagyslės pernelyg susiaurėja reaguojant į šaltį ar stresą, o periferinė neuropatija pažeidžia nervų galūnėles, reguliuojančias temperatūros pojūtį. Diabetas gali pakenkti kraujagyslėms ir nervams, todėl sutrinka galūnių kraujotaka.
Jūsų kūno sudėjimas taip pat turi įtakos – mažesnė raumenų masė ir mažesnė kūno riebalų dalis gali sumažinti jūsų gebėjimą gaminti šilumą, todėl jums gali būti šalčiau.
Gyvenimo būdo įpročiai, dėl kurių jaučiatės šaltesni
Be sveikatos sutrikimų, jūsų kasdieniai įpročiai ir gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką tam, kaip jūsų kūnas reguliuoja temperatūrą. Jei nuolat esate dehidratuoti, sumažėja kraujo tūris, todėl sutrinka galūnių kraujotaka. Nepakankamas suvartojamų kalorijų kiekis riboja organizmo gebėjimą gaminti šilumą vykstant medžiagų apykaitai, o nepakankamas baltymų vartojimas blogina temperatūros reguliavimą.
Sėdimas darbas mažina raumenų masę ir kraujotaką, todėl mažėja šilumos gamyba. Per didelis kofeino vartojimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, ribojantį kraujo tekėjimą į rankas ir kojas. Prastas miego režimas sutrikdo cirkadinį ritmą ir turi įtakos kūno temperatūros reguliavimui. Be to, dėvint drėgnus drabužius greičiau prarandama šiluma dėl garuojančio vėsinimo, o varžantys drabužiai apsunkina kraujotaką. Valgio, ypač pusryčių, praleidimas mažina medžiagų apykaitos greitį ir vėliau visą dieną išskiriamą šilumą.
Sprendimai ir gydymo būdai geresniam temperatūros reguliavimui
Keletas veiksmingų intervencinių priemonių gali padėti optimizuoti jūsų kūno temperatūros reguliavimo mechanizmus. Turėsite sutelkti dėmesį ir į fiziologinius, ir į aplinkos veiksnius. Pradėkite vartoti daugiau geležies su tokiais maisto produktais kaip liesa mėsa ir lapiniai žalumynai arba pasitarkite su gydytoju dėl papildų, jei jų trūksta. Stiprinkite kraujotaką reguliariai atlikdami širdies ir kraujagyslių pratimus ir taikydami streso mažinimo metodus.
Strategiškai sluoksniuokite drabužius, naudodami drėgmę sugeriančias medžiagas, ir palaikykite pastovią 20-22 °C temperatūrą patalpose. Jei jaučiate chronišką šaltį, gydytojas gali rekomenduoti atlikti skydliaukės funkcijos tyrimus arba paskirti vaistų pagrindinėms ligoms gydyti. Be to, tinkama mityba ar maisto papildais užtikrinkite pakankamą vitamino B12 ir D kiekį. Taikydami šiuos įrodymais pagrįstus metodus galite gerokai pagerinti savo organizmo termoreguliaciją ir bendrą temperatūrinį komfortą.
