Kodėl kai kurie žmonės gali valgyti bet ką ir niekada nepriaugti svorio – genetinė loterija ar mitas?

metabolism efficiency genetic predisposition

Sugebėjimas valgyti nepriaugant svorio nėra tik sėkmė – tai lemia daugybė biologinių veiksnių. Jūsų genetika daro įtaką medžiagų apykaitos greičiui, hormonų funkcijai ir maistinių medžiagų perdirbimui iki 20 %. Taip pat pastebėsite, kad iš prigimties liekni žmonės yra aktyvesni be fizinio krūvio, todėl kasdien nesąmoningai judėdami sudegina iki 2 000 papildomų kalorijų.

Kartu su intuityviais valgymo įpročiais ir efektyviais medžiagų apykaitos pokyčiais šie veiksniai lemia reikšmingus svorio reguliavimo skirtumus. Šių mechanizmų supratimas atskleidžia sudėtingą svorio palaikymo mokslą.

Reklama

Mokslas apie medžiagų apykaitos pokyčius

Beveik kiekvienas pažįstame žmogų, kuris, atrodo, nepaklūsta medžiagų apykaitos dėsniams – draugą, kuris valgo picas ir sausainius, tačiau išlaiko liekną figūrą. Šiuos medžiagų apykaitos svyravimus moksliškai paaiškina keli pagrindiniai veiksniai, įskaitant bazinę medžiagų apykaitą (BMR), kuri lemia, kiek kalorijų sudeginate ramybės būsenoje.

BMR priklauso nuo genetikos, raumenų masės, amžiaus ir hormonų. Tyrimai rodo, kad panašaus dydžio asmenų medžiagų apykaitos rodikliai gali skirtis iki 1255 kilodžaulių per dieną. Taip pat skiriasi maistinių medžiagų pasiskirstymas, t. y. kaip jūsų organizmas suvartotas kalorijas paskirsto raumenims, riebalų atsargoms ir energijos sąnaudoms. Be to, tyrimais nustatyti konkretūs genai, pavyzdžiui, UCP1 ir FTO, kurie turi įtakos tam, kaip efektyviai apdorojate ir kaupiate kalorijas, todėl kai kurie žmonės natūraliai išlaiko mažesnį kūno svorį, nors suvartoja daug kalorijų.

Genetiniai veiksniai, turintys įtakos svorio reguliavimui

Nors anksčiau mokslininkai manė, kad svorio reguliavimas priklauso tik nuo valios pastangų ir dietos, tyrimai atskleidė, kad jūsų genetinė sandara vaidina esminį vaidmenį nustatant kūno sudėtį ir gebėjimą reguliuoti svorį. Jūsų genai daro įtaką daugeliui veiksnių, turinčių įtakos svoriui, įskaitant apetito kontrolę, sotumo signalus ir medžiagų apykaitos greitį.

Reklama

Tyrimai rodo, kad tokių genų, kaip FTO, MC4R ir LEPR, variacijos gali turėti įtakos tam, kaip jūsų organizmas apdoroja ir kaupia maistines medžiagas. Jei paveldėjote tam tikrus šių genų variantus, jūsų medžiagų apykaita gali būti greitesnė, jautrumas insulinui geresnis arba maistinių medžiagų pasiskirstymas efektyvesnis. Šie genetiniai skirtumai gali paveikti jūsų bazinę medžiagų apykaitą iki 20 % ir paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės, nepaisant didelio suvartojamų kalorijų kiekio, išlaiko liekną kūno sudėjimą. Be to, jūsų genai daro įtaką elgsenos ypatybėms, pavyzdžiui, maisto pasirinkimui ir natūraliam aktyvumo lygiui, taip dar labiau reguliuodami svorį.

Paslėpti natūraliai lieknų žmonių elgesio modeliai

Be genetinių polinkių, natūraliai liekni žmonės dažnai pasižymi savitais elgesio modeliais, kurie lemia jų svorio stabilumą. Pastebėsite, kad jie paprastai valgo, kai būna alkani, o ne laikosi griežto grafiko, ir dažniau nustoja valgyti, kai būna sotūs, o ne ištuština lėkštes. Jie taip pat yra mažiau emociškai prisirišę prie maisto ir retai naudoja jį kaip įveikos mechanizmą.

Tyrimai rodo, kad šie asmenys yra linkę daugiau maivytis, dažniau lipti laiptais ir visą dieną išlaikyti didesnį ne fizinį aktyvumą. Jie dažniau maitinasi intuityviai, rinkdamiesi įvairius maisto produktus, neskirstydami jų į „gerus” ar „blogus”. Pastebėsite, kad jie dažnai valgo lėčiau, mažesniais kąsniais ir natūraliai kompensuoja daug kalorijų turinčius patiekalus valg ydami mažiau.

Reklama

Ne fizinio aktyvumo termogenezės (NEAT) vaidmuo

Ar kada nors susimąstėte, kodėl kai kurie žmonės sudegina gerokai daugiau kalorijų nelankydami sporto salės? Atsakymas slypi ne fizinio aktyvumo termogenezėje (angl. Non-Exercise Activity Thermogenesis, NEAT), kuri apima energiją, sunaudojamą nestruktūruotos fizinės veiklos metu, pavyzdžiui, judant, vaikštant ar išlaikant laikyseną.

Tyrimai rodo, kad NEAT gali skirtis iki 8 368 kilodžaulių per dieną. Pastebėsite, kad natūraliai liesi žmonės dažnai pasižymi didesniu NEAT kiekiu dėl nesąmoningo elgesio, pavyzdžiui, dažno padėties keitimo, stovėjimo vietoj sėdėjimo ar įprasto lipimo laiptais. Jie dažniau žingsniuoja kalbėdami telefonu arba baksnoja kojomis dirbdami.

Jūsų NEAT gali turėti įtakos tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, tačiau jį galite sąmoningai padidinti į kasdienę rutiną įtraukdami daugiau judėjimo, o tai ilgainiui gali lemti didelį kalorijų suvartojimą.

Reklama

Hormonų įtaka kūno sandarai

Nors genetika vaidina svarbų vaidmenį medžiagų apykaitai, hormonai yra pagrindiniai veiksniai, reguliuojantys, kaip organizmas apdoroja ir kaupia maistines medžiagas. Skydliaukės hormonai valdo medžiagų apykaitos greitį, o insulinas ir gliukagonas – cukraus kiekį kraujyje ir riebalų kaupimąsi. Leptinas signalizuoja apie sotumą, o grelinas sukelia alkį.

Pastebėsite, kad žmonių, kurių medžiagų apykaita iš prigimties greita, hormonų funkcija dažnai būna ideali. Jų organizmas gali gaminti daugiau skydliaukės hormonų, palaikyti geresnį jautrumą insulinui arba efektyviau perduoti leptino signalą. Šie hormoniniai privalumai gali lemti greitesnę medžiagų apykaitą, geresnį maistinių medžiagų pasiskirstymą ir mažesnį riebalų kaupimąsi.

Jei susiduriate su svorio valdymo sunkumais, gali reikėti įvertinti hormonų kiekį. Kraujo tyrimai gali atskleisti skydliaukės funkcijos disbalansą, atsparumą insulinui ar kitus hormonų sutrikimus, kurie turi įtakos kūno sudėčiai.

Reklama

Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai, lemiantys svorio palaikymą

Nors genetika ir hormonai daro didelę įtaką svoriui, kasdieniai įpročiai ir aplinkos veiksniai vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį palaikant liekną kūno sudėjimą. Pastebėsite, kad asmenys, kurie, atrodo, „valgo bet ką”, dažnai pasižymi didesne ne fizinio aktyvumo termogeneze (NEAT), t. y. jie daugiau maivosi, vaikšto laiptais arba dirba aktyvų darbą. Be to, tikėtina, kad jie nuosekliai nustato valgymo laiką, teikia pirmenybę baltymų suvartojimui ir nesąmoningai kontroliuoja porcijas.

Jūsų aplinka daro didelę įtaką valgymo įpročiams. Tie, kurie išlaiko liesą kūną, paprastai apsupti visaverčio maisto, reguliariai miega ir veiksmingai valdo stresą. Jie dažniau gyvena pasivaikščiojimams pritaikytuose rajonuose, aktyviai bendrauja ir dirba vietose, kuriose neskatinamas sėdimas darbas. Šių gyvenimo būdo veiksnių visuma sukuria medžiagų apykaitai palankią aplinką, kuri palaiko natūralų svorio palaikymą.

Reklama
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like