Moksliniai tyrimai apie kavos naudą ir žalą organizmui
Rytas daugeliui prasideda nuo to paties ritualo – kvapnaus kavos puodelio. Šis juodas gėrimas tapo neatsiejama milijardų žmonių kasdienybės dalimi, tačiau nuomonės apie jo poveikį sveikatai išsiskiria drastiškai. Vieni teigia, kad kava – beveik stebuklingas sveikatos eliksyras, kiti įspėja apie galimą priklausomybę ir ilgalaikę žalą. Ką iš tiesų sako naujausi moksliniai tyrimai? Ar kava yra mūsų draugas, ar priešas?
Kofeino paradoksas: kaip tas pats junginys gali būti ir naudingas, ir žalingas?
Kava savo populiarumą visų pirma pelnė dėl kofeino – psichoaktyvios medžiagos, kuri stimuliuoja centrinę nervų sistemą. „Kofeinas veikia blokuodamas adenozino receptorius smegenyse,” – aiškina neurologas dr. Andrius Macevičius. „Adenozinas yra neurotransmiteris, kuris paprastai sukelia mieguistumą. Kofeinas, užblokuodamas šiuos receptorius, laikinai padidina budrumą ir koncentraciją.”
Trumpalaikis kofeino poveikis yra gerai žinomas – padidėjusi energija, budrumo jausmas, geresnė koncentracija. Harvardo universiteto tyrimai parodė, kad vidutinės kofeino dozės (apie 200-300 mg per dieną, maždaug 2-3 puodeliai kavos) gali pagerinti kognityvinius gebėjimus ir reakcijos laiką.
Tačiau medalio antroji pusė – galimas nerimas, nemiga ir priklausomybė. „Žmonės, reguliariai vartojantys kofeiną, gali patirti abstinencijos simptomus, jei staiga nustoja jį vartoti,” – teigia priklausomybių gydytoja dr. Ieva Juodkienė. „Galvos skausmas, dirglumas ir koncentracijos problemos yra dažniausi simptomai ir jie gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės.”
Širdies sveikata: ar kava didina infarkto riziką, ar nuo jo saugo?
Ilgą laiką buvo manoma, kad kava didina širdies ligų riziką, tačiau naujausi tyrimai teigia priešingai. Didžiulis 2021 m. tyrimas, apėmęs daugiau nei 400,000 žmonių, paskelbtas žurnale „European Journal of Preventive Cardiology”, nustatė, kad 3-5 puodeliai kavos per dieną buvo susiję su 12% mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, palyginti su tais, kurie kavos visai negėrė.
„Kavoje esantys antioksidantai, tokie kaip chlorogeno rūgštis, gali padėti sumažinti uždegimą ir apsaugoti kraujagyslių sieneles,” – aiškina kardiologė dr. Vaida Petrauskienė. „Tačiau svarbu paminėti, kad šis apsauginis poveikis pastebimas tik filtruotoje kavoje, nes nefiltraota kava turi medžiagų, galinčių padidinti cholesterolio kiekį.”
Vis dėlto, kava gali laikinai padidinti kraujospūdį, o tai gali būti rizikinga žmonėms, jau turintiems hipertenziją. „Tai nėra ilgalaikis poveikis, tačiau jautriems asmenims rekomenduojama riboti kofeino vartojimą,” – pataria dr. Petrauskienė.
Vėžio prevencija: netikėta kavos nauda
Vienas labiausiai stebinančių kavos tyrimų atradimų – jos galimas apsauginis poveikis nuo kai kurių vėžio formų. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) duomenimis, reguliarus kavos vartojimas gali sumažinti kepenų ir endometrumo vėžio riziką.
2020 m. metaanalizė, apėmusi 26 tyrimus ir daugiau nei milijoną dalyvių, parodė, kad kiekvienas papildomas kavos puodelis per dieną buvo susijęs su 3% mažesne kepenų vėžio rizika. „Manoma, kad kavoje esantys antioksidantai ir kiti junginiai gali padėti apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimų, kurie gali sukelti vėžį,” – teigia onkologė dr. Gabija Šimkutė.
Tačiau ryšys tarp kavos ir kitų vėžio formų, pavyzdžiui, krūties ar prostatos vėžio, išlieka neaiškus, o tyrimų rezultatai – prieštaringi.
Smegenų sveikata: nuo depresijos iki Alzheimerio ligos
Kavos poveikis psichinei sveikatai yra dar vienas prieštaringų tyrimų objektas. Iš vienos pusės, daugybė tyrimų rodo, kad reguliariai vartojant kavą, gali sumažėti depresijos rizika. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrimas parodė, kad moterys, kurios gėrė 2-3 puodelius kavos per dieną, turėjo 20% mažesnę depresiją riziką nei tos, kurios kavos negėrė.
„Kofeinas didina dopamino ir serotonino – neurotransmiterių, susijusių su nuotaikos reguliavimu – kiekį smegenyse,” – aiškina psichiatrė dr. Rūta Dapkevičienė. „Tačiau pernelyg didelis kofeino kiekis gali sukelti nerimą ir nemigą, kas paradoksaliai gali pabloginti depresijos simptomus.”
Dar įdomiau, kad ilgalaikiai tyrimai rodo, jog reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne Alzheimerio ir Parkinsono ligų rizika. „Kava turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti apsaugoti neuronus nuo pažeidimų,” – teigia neurologas dr. Macevičius. „Tačiau reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti tikslų mechanizmą.”
Virškinimo sistema: dvipusis poveikis
Kavos poveikis virškinimo sistemai taip pat yra dvejopas. Viena vertus, kava stimuliuoja storosios žarnos veiklą ir gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. „Kava aktyvuoja peristaltiką – raumenų susitraukimus, kurie stumia maistą per virškinimo traktą,” – aiškina gastroenterologė dr. Lina Paulauskienė.
Kita vertus, kava gali sukelti ar pabloginti rėmenį ir gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomus, ypač jautriems žmonėms. „Kava skatina skrandžio rūgšties gamybą ir gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį, leisdama rūgščiai pakilti į stemplę,” – paaiškina dr. Paulauskienė.
Nėštumas ir kava: rizika, apie kurią reikia žinoti
Nėščiosioms rekomenduojama riboti kofeino vartojimą iki 200 mg per dieną (maždaug vienas didelis puodelis kavos). „Kofeinui lengvai prasiskverbiant per placentą, per didelis jo kiekis gali būti susijęs su mažesniu gimimo svoriu ir net persileidimo rizika,” – įspėja akušerė-ginekologė dr. Aurelija Kašinskaitė.
2020 m. BMJ žurnale paskelbta metaanalizė parodė, kad net ir nedidelis kofeino kiekis nėštumo metu gali būti susijęs su mažesniu kūdikio gimimo svoriu ir padidėjusia persileidimo rizika. „Nors tyrimai nėra galutiniai, atsargumo principas ragina riboti kofeino vartojimą nėštumo metu,” – tvirtina dr. Kašinskaitė.
Išvada: asmeninis sprendimas, pagrįstas mokslu
Apibendrinant galima teigti, kad kava nėra nei stebuklingas eliksyras, nei lėtas nuodas. Naujausi tyrimai rodo, kad vidutiniškas kavos vartojimas daugumai žmonių yra saugus ir net gali turėti tam tikrų sveikatos privalumų. Tačiau individualūs skirtumai, genetika ir esamos sveikatos būklės gali stipriai paveikti tai, kaip organizmas reaguoja į kofeiną.
„Sprendimas dėl kavos vartojimo turėtų būti individualus,” – pataria dietologė dr. Monika Simanaitytė. „Sveikiems suaugusiems 3-4 puodeliai filtruotos kavos per dieną greičiausiai yra saugūs ir potencialiai naudingi. Tačiau nėščios moterys, žmonės su nekontroliuojama hipertenzija, nemiga ar nerimo sutrikimais turėtų būti atsargesni ir galbūt apriboti kofeino vartojimą.”
Taigi, kitą kartą gurkšnodami rytinį kavos puodelį, galite pasimėgauti ne tik jo skoniu, bet ir potencialia nauda sveikatai – žinoma, jei išlaikote saikingumą ir atsižvelgiate į individualius savo organizmo poreikius.
