Gripas gali tapti mirtinas, kai virusas sukelia sunkias uždegimines reakcijas visame organizme ir gali sukelti organų nepakankamumą. Tai ypač pavojinga, jei priklausote didelės rizikos grupei, pavyzdžiui, vyresniems nei 65 metų, jaunesniems nei 5 metų arba sergantiems lėtinėmis ligomis.
Įspėjamieji požymiai: pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas ir sumišimas. Gali greitai išsivystyti gyvybei pavojingos komplikacijos, įskaitant virusinę pneumoniją, ARDS ir sepsį. Supratimas apie šiuos progresavimo modelius gali būti lemiamas veiksnys siekiant laiku suteikti pagalbą.
Lengvo ir sunkaus gripo progresavimo supratimas
Nors dauguma gripo atvejų prasideda įprastais simptomais, tokiais kaip karščiavimas ir kūno skausmai, ligos eiga iki sunkios ligos vyksta pagal aiškius dėsningumus, kuriuos medikai gali stebėti. Pradiniai simptomai paprastai pasireiškia 2-3 dienas, o po to pagerėja arba atsiranda komplikacijų. Stebėkite, ar nėra įspėjamųjų požymių, tokių kaip pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas ar nuolatinis aukštas karščiavimas.
Virusas gali sukelti organizmo uždegiminių reakcijų kaskadą, dėl kurios gali išsivystyti ūminis kvėpavimo takų distreso sindromas (ARDS) arba antrinės bakterinės infekcijos. Jei priklausote didelės rizikos grupei, pavyzdžiui, esate vyresnis nei 65 metų amžiaus, nėščias arba turite susilpnėjusį imunitetą, turite būti ypač budrus. Gydytojas gali sekti esminius požymius, deguonies įsotinimo lygį ir uždegimo žymenis, kad įvertintų ligos progresavimą ir nustatytų, ar būtina hospitalizacija.
Didelės rizikos grupės, kurioms labiausiai gresia mirtinos komplikacijos
Nors dauguma sveikų suaugusiųjų gali pasveikti nuo gripo be rimtų komplikacijų, tam tikroms gyventojų grupėms rizika susirgti gyvybei pavojingomis ligomis yra gerokai didesnė. Jums gresia didesnė rizika, jei esate 65 metų ar vyresnis, nėščias arba jaunesnis nei 5 metų amžiaus, ypač jaunesniems nei 2 metų vaikams.
Jei sergate lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma, širdies ligomis, diabetu ar imunosupresija, turite būti ypač budrūs. Nutukimas, kai KMI yra 40 ar daugiau, taip pat padidina jūsų pažeidžiamumą dėl sunkių gripo komplikacijų. Amerikos ir Aliaskos čiabuviai istoriškai dažniau serga su gripu susijusiomis komplikacijomis.
Gyvenant slaugos namuose ar ilgalaikės priežiūros įstaigose kyla didesnė rizika dėl artimo bendravimo sąlygų ir galimai susilpnėjusios imuninės sistemos. Šie veiksniai gali pagreitinti gripo progresavimą iki plaučių uždegimo, kvėpavimo nepakankamumo ar sepsio.
Įspėjamieji požymiai, dėl kurių reikia nedelsiant suteikti medicininę pagalbą
Atsižvelgiant į rimtą pavojų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, skubių įspėjamųjų ženklų atpažinimas gali reikšti skirtumą tarp gyvybės ir mirties. Jei jums sunku kvėpuoti, jaučiate nuolatinį krūtinės skausmą, stiprius raumenų skausmus ar staigų galvos svaigimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Taip pat turėtumėte stebėti, ar neatsiranda sumišimas, negalėjimas atsibusti ar traukuliai.
Vaikams labai svarbūs įspėjamieji požymiai yra greitas ar apsunkintas kvėpavimas, melsvas veidas ar lūpos, krūtinės skausmas ir stiprus raumenų skausmas. Kiti neatidėliotini simptomai yra dehidratacija, aukštesnė nei 40 °C temperatūra, nesusikalbėjimas arba prabudimas. Jei jūsų vaikui pasireiškia ypatingas dirglumas arba bet kokie neurologiniai simptomai, nelaukite ir kreipkitės pagalbos.
Atidžiai stebėkite gripo simptomus, nes jie gali greitai pereiti į gyvybei pavojingas komplikacijas. Jei abejojate, geriau elkitės atsargiai ir kreipkitės į skubios pagalbos tarnybas.
Dažniausiai pasitaikančios gyvybei pavojingos gripo komplikacijos
Kai gripo infekcija pasireiškia ne tik tipiškais simptomais, bet ir keliomis gyvybei pavojingomis komplikacijomis, dėl kurių reikia nedelsiant įsikišti. Sunkiausios komplikacijos yra virusinė pneumonija, kai gripo virusas tiesiogiai užkrečia plaučius, ir antrinė bakterinė pneumonija, kuri išsivysto, kai bakterijos įsiskverbia į nusilpusią kvėpavimo sistemą.
Taip pat gresia ūminio kvėpavimo sutrikimo sindromas (ŪKS) – būklė, kai skysčiai užpildo plaučių oro maišelius ir labai apriboja deguonies suvartojimą. Kitos kritinės komplikacijos: miokarditas (širdies raumens uždegimas), encefalitas (smegenų uždegimas) ir sepsis – gyvybei pavojinga sisteminė infekcija. Taip pat gali išsivystyti daugybinis organų nepakankamumas, ypač pažeidžiantis inkstus ir kepenis. Jei sergate pagrindinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar širdies ligomis, šios komplikacijos tampa dar pavojingesnės, nes pablogina esamas sveikatos problemas.
Prevencijos strategijos ir gydymo galimybės
Kadangi išvengti gripo komplikacijų daug lengviau nei jas gydyti, jums reikės daugiasluoksnės gynybos strategijos. Kasmet skiepykitės nuo gripo, nes tai 40-60 % sumažina sunkių komplikacijų riziką. Griežtai laikykitės rankų higienos ir venkite liesti veidą, kad sumažintumėte viruso plitimą.
Jei užsikrėtėte gripu, nedelskite kreiptis į gydytoją, ypač jei priklausote didelės rizikos grupei. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras („Tamiflu”), yra veiksmingiausi, kai pradedami vartoti per 48 valandas nuo simptomų atsiradimo. Jie gali sutrumpinti ligos trukmę ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms. Stebėkite savo temperatūrą, būkite hidratuoti ir tinkamai ilsėkitės.
Bakterinių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, atveju gydytojas gali skirti antibiotikų. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizavimo ir intensyvios palaikomosios terapijos, įskaitant į veną leidžiamus skysčius, papildomą deguonies kiekį arba mechaninę ventiliaciją, jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.
