Jei nuolat jaučiate šaltį, tikėtina, kad tai susiję su sudėtingais fiziologiniais sutrikimais. Mažai kūno riebalų, raumenų masės ir skydliaukės sutrikimai gali sutrikdyti jūsų medžiagų apykaitos termogenezę.
Anemija ir mitybos trūkumai mažina organizmo šilumos gamybą, o prasta kraujotaka riboja šilumos pasiskirstymą. Metabolinės apykaitos svyravimai ir hormonų pusiausvyros sutrikimai dar labiau sumažina vidinį šilumos reguliavimą.
Jūsų nuolatinio šalčio pojūčio mokslinės subtilybės laukia nuodugnaus, išsamaus ar plataus tyrimo.
Mažai kūno riebalų ir raumenų masės
Nors kūno sudėtis vaidina labai svarbų vaidmenį termoreguliacijai, asmenys, turintys mažai riebalų ir raumenų masės, dažnai jaučia nuolatinį šalčio pojūtį. Nepakankamas riebalinio audinio kiekis sumažina izoliaciją, todėl sutrinka organizmo gebėjimas efektyviai išlaikyti šilumą. Raumeninis audinys nuolat susitraukdamas gamina metabolinę šilumą, todėl sumažėjusi raumenų masė mažina vidinės šilumos gamybą.
Mažas kūno riebalų kiekis tiesiogiai susijęs su sumažėjusiu termogeniniu pajėgumu. Pastebėsite, kad asmenys, turintys minimalias raumenų ir riebalų atsargas, sunkiai palaiko kūno temperatūrą, ypač vėsesnėje aplinkoje. Labai sumažėja medžiagų apykaitos greitis, todėl padidėja jautrumas temperatūros svyravimams. Natūralūs organizmo šilumos generavimo mechanizmai labai sutrinka, todėl nuolat jaučiamas šaltis ir galimas šiluminis diskomfortas.
Suprasdami šią fiziologinę dinamiką, galite atpažinti kritinį ryšį tarp kūno sandaros ir šilumos reguliavimo.
Skydliaukės sutrikimai
Kadangi skydliaukės funkcijos sutrikimas yra labai svarbus endokrininės sistemos sutrikimas, jis daro didelę įtaką medžiagų apykaitos termogenezei ir temperatūros reguliavimui. Hipotirozė, kuriai būdinga sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba, labai sumažina medžiagų apykaitos greitį, todėl sumažėja šilumos gamyba ir nuolat jaučiamas šaltis.
Skydliaukės hormonų gamyba tiesiogiai veikia ląstelių medžiagų apykaitą, mitochondrijų energijos konversiją ir bazinės temperatūros palaikymą. Kai skydliaukės funkcija sutrinka, sumažėja termogeninis pajėgumas, todėl susiaurėja periferinės kraujagyslės ir sutrinka šiluminė homeostazė. Subklinikinė arba akivaizdi hipotirozė gali pasireikšti tokiais simptomais kaip šalčio netoleravimas, bradikardija ir susilpnėjusi periferinė kraujotaka.
Diagnostiniai tyrimai, įskaitant skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH), laisvojo T4 ir išsamius medžiagų apykaitos tyrimus, gali veiksmingai nustatyti pagrindinius skydliaukės sutrikimus. Tiksli pakaitinė hormonų terapija gali padėti atkurti idealią medžiagų apykaitos funkciją ir temperatūros reguliavimą.
Anemija ir mitybos trūkumai
Kai maistinių medžiagų trūkumas pažeidžia hematologinį vientisumą, jis gali smarkiai sutrikdyti organizmo termoreguliacijos mechanizmus. Anemija, kuriai būdingas nepakankamas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba nepakankama hemoglobino koncentracija, labai sutrikdo šiluminę homeostazę, todėl nuolat jaučiamas šaltis.
Pagrindiniai mitybos veiksniai, lemiantys šalčio netoleravimą, yra šie:
- geležies trūkumas, dėl kurio sumažėja deguonies pernešimo efektyvumas ir medžiagų apykaitos šilumos gamyba
- Vitamino B12 trūkumas, dėl kurio sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių gamyba ir mitochondrijų energijos apykaita
- cinko ir magnio trūkumas, trikdantis ląstelių termogenezę ir medžiagų apykaitos reguliavimą
Sumažėjęs organizmo gebėjimas generuoti ir palaikyti šiluminę energiją atsiranda dėl pablogėjusios mitybos būklės. Atlikus išsamų kraujo tyrimą galima diagnozuoti pagrindinius hematologinius ir mikroelementų trūkumus ir imtis tikslingų intervencijų, kad būtų atkurta medžiagų apykaitos funkcija ir šilumos reguliavimas.
Prasta kraujotaka ir kraujotaka
Prasta kraujotaka yra esminis fiziologinis mechanizmas, lemiantis nuolatinį šalčio pojūtį, iš esmės pažeidžiantis kūno šilumos pasiskirstymą ir periferinių audinių perfuziją. Sutrikus arterijų krauj otakai, sumažėja kraujotaka, todėl susilpnėja šilumos perdavimo mechanizmai ir galūnės nuolat jaučiasi šaltos. Dėl periferinio kraujagyslių susiaurėjimo šiltas kraujas ribotai pasiskirsto į distalines sritis, pavyzdžiui, rankų ir kojų pirštus, todėl įvairiose kūno zonose susidaro temperatūros asimetrija.
Galimos kraujotakos kliūtys yra periferinių arterijų liga, Reino fenomenas ir mikrokraujagyslių disfunkcija. Šios būklės riboja hemodinaminį veiksmingumą ir trukdo idealiai reguliuoti šilumą. Organizmo termoreguliacinės reakcijos palaipsniui susilpnėja, todėl atsiranda lėtinis šalčio pojūtis. Širdies ir kraujagyslių sveikata tiesiogiai susijusi su šilumine homeostaze, todėl kraujotakos sistemos veikla yra esminis veiksnys, lemiantis jūsų suvokiamą temperatūros komfortą ir sisteminę fiziologinę pusiausvyrą.
Medžiagų apykaitos greičio svyravimai
Kadangi medžiagų apykaitos greitis iš esmės lemia termogenezę ir šilumos gamybą, individualūs svyravimai gali turėti didelės įtakos šilumos suvokimui ir jautrumui šalčiui. Pastebėsite, kad medžiagų apykaitos greitis daro tiesioginę įtaką organizmo gebėjimui gaminti ir palaikyti šilumą, ir tai paaiškina, kodėl vieni žmonės nuolat jaučiasi šalčiau nei kiti.
Pagrindiniai medžiagų apykaitos greitį lemiantys veiksniai yra šie:
- skydliaukės hormonų kiekis ir efektyvumas
- Raumenų masės procentinė dalis ir bendra kūno sudėtis
- Su amžiumi susijęs medžiagų apykaitos sulėtėjimas
Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos gali sumažėti vidinės šilumos gamyba, todėl nuolat jaučiamas šaltis. Asmenys, kurių medžiagų apykaita lėtesnė, paprastai patiria žemesnę kūno temperatūrą ir labiau netoleruoja šalčio. Tokie veiksniai kaip hormonų pusiausvyros sutrikimai, mitybos trūkumai ir genetiniai polinkiai gali turėti įtakos medžiagų apykaitos veikimui ir galiausiai lemti jūsų šiluminį komfortą ir aplinkos temperatūros suvokimą.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai
Hormonų pusiausvyros sutrikimai yra sudėtingas fiziologinis mechanizmas, galintis iš esmės pakeisti termoreguliacines reakcijas ir suvokiamą šiluminį komfortą. Skydliaukės funkcijos sutrikimai, ypač hipotirozė, sutrikdo medžiagų apykaitos procesus ir labai sumažina šilumos gamybą, todėl nuolat jaučiamas šaltis. Moterys, išgyvenančios menopauzę, dažnai susiduria su temperatūros reguliavimo sunkumais dėl estrogenų svyravimų, kurie tiesiogiai veikia pagumburio temperatūros kontrolės mechanizmus.
Dėl lėtinio streso ar antinksčių nepakankamumo atsirandantys kortizolio sutrikimai gali pabloginti organizmo termogeninį pajėgumą. Testosterono trūkumas vyrams taip pat gali pakenkti medžiagų apykaitos efektyvumui ir šilumos gamybai. Atsparumas insulinui ir su juo susiję endokrininės sistemos sutrikimai gali dar labiau pakenkti mitochondrijų termogenezei, todėl sumažėja šerdies temperatūros reguliavimas.
Tikslus hormonų įvertinimas, atliekant išsamias endokrinologines analizes, gali padėti nustatyti pagrindinius pusiausvyros sutrikimus, lemiančius nuolatinį šalčio suvokimą.