Reiškinys, kai vieni žmonės vartoja labai kaloringą maistą, tačiau išlieka liekni, o kiti priauga svorio su minimaliu atlaidumu, yra susijęs su genetiniais polinkiais ir medžiagų apykaitos pokyčiais. Genetiniai veiksniai lemia, kaip efektyviai žmogaus organizmas pasisavina maistines medžiagas, o tai turi įtakos kalorijų deginimo greičiui. Be to, bazinis medžiagų apykaitos greitis ir hormonų pusiausvyra yra labai svarbūs energijos sąnaudoms ir riebalų kaupimui. Išnagrinėjus šiuos mokslinius principus paaiškėja intriguojančios įžvalgos apie svorio valdymo skirtumus, todėl smalsu sužinoti pagrindinius biologinius mechanizmus.
Genetikos vaidmuo medžiagų apykaitai
Nors medžiagų apykaitos sudėtingumui įtakos turi įvairūs veiksniai, lemiamą vaidmenį nustatant medžiagų apykaitos greitį ir efektyvumą atlieka genetika.
Įsivaizduokite, kad genai yra nevykėliai dirigentai, orkestruojantys medžiagų apykaitos simfonijas: vieni groja Beethoveno, kiti labiau primena nuotaikingą džiazo ansamblį. Genetinis polinkis daro įtaką glikogeno saugojimui ir lipidų oksidacijai, o tai reiškia, kad vieni keksą paverčia energija, o kiti jį kaupia kaip „ateities izoliaciją”.
Tokių genų, kaip FTO ir MC4R, variantai yra susiję su apetito reguliavimo ir energijos sąnaudų skirtumais.
Vieno žmogaus medžiagų apykaita gali būti vangi kaip krosnyje, deginančioje rąstus, o kito žmogaus medžiagų apykaita gali būti vangi kaip tingaus sekmadienio tinginio.
Kaltinkite savo genus dėl tų akimirkų, kai „tik žiūriu į keksiuką”.
Bazinio medžiagų apykaitos greičio poveikio supratimas
Bazinės medžiagų apykaitos greičio (BMR) sąvoka yra pagrindinis ramstis, padedantis suprasti energijos sąnaudas. BMR parodo, kiek kalorijų kainuoja biocheminių procesų palaikymas ir sudaro 60-75 % visų paros energijos sąnaudų.
BMR turi įtakos šie veiksniai: liesoji kūno masė, amžius ir net genetikos kaprizai. Įsivaizduokite, kad BMR yra organizmo termostatas, nustatytas palaikyti pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, kvėpavimą, kraujotaką ir galbūt svarstyti, kodėl katės nemėgsta agurkų.
Asmenys, kurių raumenų masė didesnė, gali pasigirti entuziastingesniu BMR, degindami kalorijas su tokiu užsidegimu, kaip bėgimo takelis, įjungęs espreso kavą. Ir atvirkščiai, mažesnis BMR reiškia, kad ramybės būsenoje sudeginama mažiau kalorijų, todėl keksiukų kalorijų vilionė atrodo dar stipresnė.
Kaip hormonai veikia svorio svyravimus
Kodėl hormonai daro tokią didelę įtaką svorio svyravimams? Įsivaizduokite juos kaip slaptus kulinarijos meistrus medžiagų apykaitos virtuvėje.
Tokie hormonai kaip insulinas, kortizolis ir leptinas reguliuoja, kaip kaupiamos ar deginamos maistingosios medžiagos – laikykite juos simfoninio metabolizmo dirigentais. Insulinas, cukraus užkalbėtojas, paverčia gliukozę į energiją arba, jei yra pernelyg uolus, į riebalinį audinį.
Stresą sukeliantis kortizolis gali paskatinti riebalų kaupimąsi, ypač ties viduriu, nes kam gi nereikia mažo streso kamuojamo pilvo, tiesa?
Tuo tarpu leptinas, sotumo seržantas, signalizuoja apie sotumą, nors kartais leptinui atsparių asmenų organizme jis atostogauja.
Šie hormonų svyravimai gali paversti paprastą keksiuką grėsmingu priešininku ant svarstyklių svarstyklių, net jei jo ketinimai buvo visiškai nekalti.
Gyvenimo būdo įtaka svorio kontrolei
Hormonai gali lemti svorio svyravimus, tačiau gyvenimo būdo pasirinkimai dažnai lemia svorio valdymo rezultatus.
Apsvarstykite savo mitybos raciono maistingųjų medžiagų tankį: kopūstų salotos ar sūrio mėsainis. Vienoje yra mikroelementų, kitoje – kalorijų lavina.
Reguliarus fizinis aktyvumas degina kalorijas, o „Netflix” maratonai degina tik laiką.
Miegas, dažnai nepakankamai vertinamas kaip kopūstai, daro įtaką apetitą reguliuojantiems hormonams, tokiems kaip leptinas ir grelinas. Nepakankamas miegas gali paversti kelionę į sveikatą.
Tam įtakos turi ir streso lygis, skatinantis kortizolį pakviesti savo draugus – potraukį daug kalorijų turinčiam maistui.
Socialinė aplinka gali būti sabotažas arba parama; bendraamžių spaudimas pasimėgauti picomis ar salotomis gali paveikti suvartojamų kalorijų kiekį.
Todėl gyvenimo būdo pasirinkimas yra esminis dalykas, padedantis įveikti svorio valdymo labirintą.
Subalansuotos mitybos ir fizinių pratimų strategijos
Siekiant harmoningos mitybos ir fizinio aktyvumo pusiausvyros, būtina laikytis struktūruoto požiūrio, pagrįsto įrodymais pagrįsta praktika. Viena iš veiksmingų strategijų yra makroelementų paskirstymo integravimas, užtikrinant, kad angliavandeniai, baltymai ir riebalai būtų vartojami proporcingai.
Įsivaizduokite makroelementus kaip darnią vaikinų grupę; vieno iš jų yra per daug, ir pusiausvyra sutrinka. Mankšta turėtų apimti aerobikos ir pasipriešinimo treniruotes, taip optimizuojant energijos sąnaudas ir raumenų hipertrofiją.
Tai tarsi prašymas raumenims atlikti kelias užduotis – deginti kalorijas ir tuo pat metu gerai atrodyti. Norint išlaikyti šią pusiausvyrą, labai svarbu keisti elgseną, pavyzdžiui, apgalvotai maitintis ir reguliariai užsiimti fizine veikla.
