Vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad mūsų kasdienėje mityboje esantys produktai gali būti tokie pat veiksmingi kaip vaistai. Viena iš dažnai nepakankamai įvertintų gamtos dovanų – mėlynės. Šios mažos, tačiau galingos uogos ne tik maloniai gardžios, bet ir turi ryškų poveikį tiek širdies, tiek smegenų sveikatai. Mokslininkai teigia, kad vos dvi porcijos per dieną gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.
Kodėl būtent mėlynės?
Mėlynės išsiskiria dideliu kiekiu antocianinų – tai flavonoidų grupės junginiai, kurie suteikia uogoms būdingą tamsiai mėlyną spalvą. Šie junginiai pasižymi itin stipriomis antioksidacinėmis savybėmis – jie mažina oksidacinį stresą, slopina uždegiminius procesus, gerina kraujagyslių funkciją ir saugo nervines ląsteles nuo žūties.
Skirtingai nei kai kurie kiti vaisiai ar papildai, mėlynės veikia tiek kraujotakos sistemą, tiek kognityvines funkcijas, o tai padaro jas itin vertingomis tiek jauniems žmonėms, norintiems palaikyti aštrų protą, tiek vyresniems, siekiantiems lėtinti senėjimo procesus.
Kas vyksta su širdimi?
Nustatyta, kad mėlynės padeda pagerinti endotelio funkciją – tai vidinis kraujagyslių sienelių sluoksnis, kuris reguliuoja kraujospūdį, kraujo tekėjimą ir krešėjimą. Tyrimai rodo, kad reguliarus mėlynių vartojimas gali:
sumažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje,
Reklamapagerinti kraujagyslių elastingumą,
sumažinti kraujo spaudimą.
Viename 6 savaičių trukmės klinikiniame tyrime su žmonėmis, sergančiais metaboliniu sindromu, nustatyta, kad vartojant po 150 g mėlynių per dieną ženkliai pagerėjo arterijų būklė ir sumažėjo uždegiminių žymenų kiekis kraujyje.
O kas su smegenimis?
Smegenys – itin jautrus organas, reikalaujantis pastovaus deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo. Bet koks sutrikimas kraujotakoje gali negrįžtamai paveikti atmintį, nuotaiką ar dėmesio koncentraciją.
Mėlynės šiuo atžvilgiu veikia dvejopai:
Gerina kraujotaką smegenyse, ypač tose srityse, kurios atsakingos už mokymąsi ir atmintį.
ReklamaMažina neurodegeneracinių ligų riziką, stabdydamos neuronų irimą.
Harvardo universitetas yra paskelbęs tyrimą, kuriame dalyvavo vyresnio amžiaus moterys. Nustatyta, kad tos, kurios bent kartą per savaitę valgydavo mėlynes, turėjo geresnę atmintį ir lėčiau senstančius pažintinius gebėjimus. Tyrimo autoriai pažymi, kad poveikis buvo panašus į dvejais metais jaunesnio žmogaus kognityvinę būklę.
Kiek porcijų reikia?
Mokslininkai dažniausiai mini dvi standartines porcijas per dieną, t. y. apie 150–200 g šviežių arba šaldytų mėlynių. Nors šis kiekis nėra didelis, svarbiausia – reguliarumas. Mėlynės gali būti lengvai įtrauktos į pusryčius, glotnučius, jogurtus ar net salotas.
Svarbu paminėti: nors šviežios uogos yra idealu, šaldytos mėlynės išlaiko didžiąją dalį naudingų medžiagų. Džiovintos mėlynės ar sultys nėra tokios veiksmingos dėl sumažėjusio antioksidantų kiekio ir pridėtinio cukraus.
Ar visiems tinka?
Mėlynės laikomos saugiomis ir tinkamomis vartoti kasdien daugeliui žmonių. Tačiau asmenims, turintiems specifinių sveikatos sutrikimų – pavyzdžiui, kraujo krešėjimo problemų ar vartojantiems antikoaguliantus – verta pasitarti su gydytoju, nes mėlynės gali veikti šiek tiek kraują skystinančiai.
Taip pat reikėtų stebėti, ar nėra alerginių reakcijų, nors tai pasitaiko itin retai.
Galbūt sprendimas gyventi ilgiau ir sveikiau slypi ne papildų buteliuke, o jūsų pusryčių dubenėlyje. Mokslas tai patvirtina – pakanka vos dviejų porcijų per dieną, kad mažytės mėlynės darytų didžiulę įtaką jūsų širdžiai, smegenims ir bendrai savijautai.
