Ar kada nors susimąstėte, kodėl nuolat renkatės megztinį, net kai kiti atrodo patogūs? Jūsų nuolatinis šalčio pojūtis nėra tik vaizduotė – tai susiję su sudėtingais fiziologiniais mechanizmais.
Keli tarpusavyje susiję veiksniai – nuo skydliaukės funkcijos iki medžiagų apykaitos efektyvumo – gali sutrikdyti sudėtingą organizmo temperatūros reguliavimo sistemą. Šie subtilūs vidiniai pokyčiai gali tyliai pranešti apie gilesnius sveikatos niuansus, kurie dar tik laukia, kol bus suprasti.
Kokie esminiai procesai gali keisti jūsų vidinį termostatą?
Skydliaukės disfunkcija ir temperatūros reguliavimas
Skydliaukės disfunkcija, nors iš pažiūros nekenksminga, gali smarkiai sutrikdyti žmogaus gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Skydliaukė gamina medžiagų apykaitos procesams svarbius hormonus, kurie tiesiogiai veikia termogenezę ir šilumos gamybą. Kai pasireiškia hipotirozė, medžiagų apykaita sulėtėja, todėl sumažėja organizmo gebėjimas efektyviai gaminti šilumą.
Kliniškai asmenys, kurių skydliaukės veikla nepakankama, dažnai jaučia nuolatinį šalčio pojūtį net ir aplinkoje. Diagnostiniai žymenys, tokie kaip sumažėjęs T3 ir T4 hormonų kiekis, koreliuoja su sumažėjusia mitochondrijų energijos konversija, todėl sutrinka termoreguliacijos mechanizmai. Medžiagų apykaitos sulėtėjimas pasireiškia sumažėjusia periferine kraujotaka, todėl galūnės jaučiasi nuolat šaltos.
Išsamiai įvertinus skydliaukės funkciją, įskaitant TSH, laisvąjį T4 ir išsamius medžiagų apykaitos tyrimus, galima galutinai diagnozuoti pagrindinius endokrininius sutrikimus, lemiančius temperatūros sutrikimus.
Mitybos trūkumai, turintys įtakos kūno šilumai
Be skydliaukės sukeltų medžiagų apykaitos sutrikimų, mitybos nepakankamumas gali smarkiai pakenkti žmogaus termoreguliacijos gebėjimui. Pavyzdžiui, dėl geležies trūkumo sutrinka mitochondrijų elektronų pernaša, todėl sumažėja ląstelių medžiagų apykaitos efektyvumas ir šilumos gamyba. Panašiai ir nepakankamas vitamino B12 kiekis gali sukelti anemiją, mažinančią organizmo gebėjimą palaikyti idealią kūno temperatūrą.
Cinko trūkumas trikdo termogenezę, nes trikdo ląstelių medžiagų apykaitos procesus, o dėl nepakankamo magnio kiekio gali sutrikti mitochondrijų veikla ir šilumos gamyba. Vitamino D trūkumas susijęs su sutrikusia termoreguliacija, todėl gali sumažėti organizmo medžiagų apykaitos reakcija į temperatūros svyravimus.
Nepakankama baltymų mityba dar labiau apsunkina šilumos reguliavimą, nes dėl aminorūgščių trūkumo sutrinka raumenų medžiagų apykaita ir šilumos gamyba. Todėl šie mitybos trūkumai gali turėti didelės įtakos jūsų fiziologiniam gebėjimui gaminti ir palaikyti pastovią kūno šilumą.
Metaboliniai veiksniai ir kraujotakos iššūkiai
Nors medžiagų apykaitos efektyvumas iš esmės lemia pagrindinę kūno temperatūrą, kraujotakos dinamika atlieka lemiamą vaidmenį šilumos suvokimui ir šilumos pasiskirstymui. Pastebėsite, kad medžiagų apykaitos greitis daro tiesioginę įtaką kūno šilumos gamybai, o lėtesnės medžiagų apykaitos asmenys patiria mažesnę termogenezę. Mitochondrijų funkcija, skydliaukės hormonų kiekis ir jautrumas insulinui turi didelę įtaką jūsų medžiagų apykaitos šilumos reguliavimui.
Kraujotakos sutrikimai gali sustiprinti šalčio pojūčius. Sumažėjusi periferinė kraujotaka reiškia, kad ne taip veiksmingai paskirstote šilumą į galūnes. Tokie susirgimai kaip Raynaud fenomenas ar periferinių arterijų liga gali sutrikdyti kraujagyslių reakciją ir sukelti nuolatinį šalčio pojūtį. Dėl sutrikusios mikrocirkuliacijos sumažėja organizmo gebėjimas palaikyti pastovią šiluminę pusiausvyrą, todėl atsiranda vietiniai temperatūros skirtumai ir padidėja jautrumas šalčiui.
Hormonų įtaka kūno temperatūrai
Hormonų svyravimai iš esmės reguliuoja kūno temperatūrą per sudėtingus endokrininius signalizavimo mechanizmus. Su skydliaukės hormonų kiekiu susiję dideli šiluminiai svyravimai, o dėl hipotirozės sumažėja medžiagų apykaita ir šilumos gamyba. Estrogenai ir progesteronas taip pat daro didelę įtaką jūsų termoreguliacijos procesams, ypač menstruacijų ciklų ir menopauzės metu, kai dėl hormonų pokyčių gali sutrikti temperatūros reguliacija.
Jūsų pagumburio, hipofizės ir skydliaukės ašis atlieka lemiamą vaidmenį nustatant šiluminę homeostazę. Kai skydliaukės hormonų gamyba sumažėja, pastebėsite padidėjusį jautrumą šalčiui, nes sumažėja medžiagų apykaitos efektyvumas. Taip pat reprodukciniai hormonai gali sukelti sudėtingus šilumos suvokimo pokyčius, todėl, nepaisant stabilios aplinkos temperatūros, galite nuolat jausti šaltį. Šie endokrininės sistemos sukeliami temperatūros pokyčiai rodo sudėtingas hormoninių sistemų ir fiziologinių šilumos reguliavimo mechanizmų sąsajas.
Genetiniai ir kūno sudėties pokyčiai
Kadangi genetiniai polinkiai ir morfologinės savybės daro didelę įtaką termoreguliacijos gebėjimui, individų šilumos suvokimas gali labai skirtis priklausomai nuo paveldėtų medžiagų apykaitos ypatybių ir kūno sandaros parametrų. Pastebėsite, kad jūsų genetinė sandara daro didžiulę įtaką šilumos išsiskyrimui ir sulaikymui. Individualų jautrumą temperatūrai lemia mitochondrijų efektyvumo, bazinės medžiagų apykaitos greičio ir rudojo riebalinio audinio pasiskirstymo skirtumai.
Jūsų kūno sudėtis, ypač raumenų masė, riebalų procentinė dalis ir bendras liesojo audinio santykis, tiesiogiai susijusi su termogeniniu potencialu. Asmenims, kurių raumenų masė mažesnė, o kūno riebalų procentas didesnis, paprastai sumažėja šilumos gamyba ir sutrinka periferinė kraujotaka. Temperatūrą reguliuojančių genų genetinis polimorfizmas gali dar labiau pakeisti fiziologinį atsaką į šiluminius dirgiklius ir paaiškinti, kodėl jums gali būti nuolat šalta, o kiti žmonės tokiomis pačiomis aplinkos sąlygomis jaučiasi komfortiškai.
