Svogūnų lukštuose yra iki šešių kartų daugiau kvercetino nei valgomajame svogūno svogūnėlyje, todėl jie pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad šie išoriniai sluoksniai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis prieš tokius patogenus kaip Staphylococcus aureus ir E. coli. Kriauklėse taip pat yra prebiotikų, palaikančių žarnyno mikrobiomo sveikatą, ir pagrindinių mineralų, įskaitant kalcį ir kalį. Tradicinėje Egipto, Kinijos ir Europos kultūrų medicinoje svogūnų lukštai šimtmečius naudojami kvėpavimo takų ligoms gydyti ir imunitetui stiprinti. Šių virtuvės atliekų transformacija atskleidžia paslėptą gamtos vaistinę.
Stebinantis svogūnų lukštų maistingumas
Nors ruošiant maistą išoriniai svogūnų lukštai dažnai išmetami, juose yra įspūdingas kiekis naudingų junginių, kurių yra daugiau nei pačiame valgomajame svogūnėlyje. Šiuose popieriniuose sluoksniuose ypač daug kvercetino, stipraus flavonoido, pasižyminčio stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Tyrimai rodo, kad svogūnų lukštuose yra iki šešių kartų daugiau kvercetino nei minkštime, taip pat daug maistinių skaidulų, kalcio ir vitamino C. Šių biologiškai aktyvių junginių koncentracija didėja link išorinių sluoksnių, o lukštuose yra daugiausia antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus.
Be to, šiose pašalintose dalyse yra prebiotikų, kurie palaiko žarnyno mikrobiomo sveikatą ir netiesiogiai gerina imuninės sistemos veiklą.
Toks maistinių medžiagų tankis leidžia manyti, kad jas galima naudoti papildų, arbatų ar sultinių gamyboje, kai galima veiksmingai išgauti naudingąsias lukštų savybes.
Senovės medicinos paslaptis: istorinis svogūnų lukštų panaudojimas
Svogūnų lukštų, kaip vertingų vaistinių išteklių, pripažinimas siekia tūkstančius metų įvairiose civilizacijose. Senovės Egipte svogūnų lukštai buvo užfiksuoti medicininiuose papirusuose kaip kvėpavimo takų ligų gydymo ir infekcijų prevencijos priemonė.
Kinų tradicinėje medicinoje džiovinti svogūnų lukštai buvo naudojami žolelių nuoviruose, skirtuose uždegiminėms ligoms gydyti ir imunitetui stiprinti.
Graikų gydytojas Hipokratas skyrė svogūnų lukštų preparatų kraujui valyti ir plaučių uždegimui gydyti, o Ajurvedos gydytojai Indijoje juos naudojo karščiavimui ir virškinimo sutrikimams gydyti.
Viduramžių Europos žolininkai vertino svogūnų lukštus dėl jų šildomųjų savybių žiemos ligų metu.
Romėnų gyvenviečių archeologiniai radiniai atskleidžia, kad konservuotų svogūnų lukštų buvo randama kartu su kitomis vaistinėmis žolelėmis, o tai rodo, kad jie buvo įtraukti į ankstyvąją farmacijos praktiką.
Moksliniai tyrimai, pagrindžiantys svogūnų lukštų naudą
Per pastaruosius tris dešimtmečius atlikta daugybė mokslinių tyrimų patvirtino tradicinius teiginius apie svogūnų lukštų gydomąsias savybes.
Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad svogūnų lukštuose kvercetino koncentracija 2-3 kartus didesnė nei valgomosiose dalyse. Šis flavonoidas pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
2018 m. žurnale „European Journal of Medicinal Chemistry” atliktame tyrime užfiksuota, kad svogūnų lukštų antimikrobiniai junginiai veiksmingai slopina Staphylococcus aureus ir Escherichia coli augimą.
Be to, lenkų mokslininkai nustatė, kad rudųjų svogūnų lukštų vandeniniai ekstraktai pastebimai pagerino imunologinius parametrus laboratoriniuose modeliuose.
Remiantis Seulo nacionalinio universiteto tyrimais, didelis skaidulų, ypač pektinų, kiekis lukštuose yra susijęs su geresne žarnyno mikrobiomo įvairove, o tai gali sustiprinti žarnyno ir imuninės sistemos ryšį.
Paprasti būdai, kaip įtraukti svogūnų lukštus į savo mitybą
Mokslinio supratimo apie svogūnų lukštus perkėlimas į praktinę mitybą yra vertinga galimybė sveikata besirūpinantiems žmonėms. Išorinius sluoksnius, kurie paprastai išmetami, galima paversti maistine vertybe taikant kelis paruošimo būdus.
Svogūnų lukštų sultinio gaminimas yra pagrindinis būdas – išvalytus lukštus verdant vandenyje 15-20 minučių išgaunami naudingi junginiai. Šis sultinys tampa maistingųjų medžiagų turtingu sriubų ar grūdų virimo pagrindu.
Kruopščiai išdžiovintus lukštus galima susmulkinti iki smulkių miltelių ir dėti į prieskonių mišinius, padažus ar kepinius.
Arbatos mėgėjai, mirkydami džiovintus svogūnų lukštus, gali pasigaminti švelnų gėrimą, kuriame yra kvercetino ir kitų antioksidantų.
Šie paruošimo būdai veiksmingai išsaugo biologiškai aktyvius junginius, o jų vartojimas yra praktiškas kasdienėje mityboje.
Daugiau nei imunitetas: Kiti svogūnų žievelės privalumai sveikatai: kiti svogūnų žievelės privalumai
Tyrimai rodo, kad svogūnų žievelės yra naudingos ne tik imuninei sistemai, bet ir sveikatai.
Šiuose pašalintuose sluoksniuose yra kvercetino, stipraus flavonoido, pasižyminčio priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, kuris, slopindamas MTL oksidaciją ir trombocitų agregaciją, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tyrimai rodo, kad svogūnų lukštų ekstraktai gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, gerindami jautrumą insulinui, todėl jie vertingi diabeto gydymui.
Didelis skaidulų kiekis padeda virškinimo sistem ai, nes skatina naudingas žarnyno bakterijas ir reguliarų tuštinimąsi.
Be to, mokslininkai nustatė, kad svogūnų lukštuose esantys junginiai stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, ypač storosios žarnos ir krūties audiniuose.
Žievelėse taip pat yra kalcio, magnio ir kalio – pagrindinių mineralų, kurie palaiko kaulų sveikatą, raumenų funkciją ir tinkamą nervų signalizaciją visame organizme.
Nuo šiukšlių iki lobio: svogūnų lukštų laikymas ir konservavimas
Nors daugelis namų ūkių svogūnų lukštus išmeta kaip atliekas, tinkami laikymo ir konservavimo būdai gali paversti šiuos maistingųjų medžiagų turtingus lukštus vertingais kulinariniais ir medicininiais ištekliais.
Kad išliktų biologiškai aktyvūs junginiai, prieš laikymą svogūnų lukštus reikia kruopščiai išdžiovinti – džiovinti oru gerai vėdinamoje patalpoje arba naudoti maisto dehidratorių žemoje temperatūroje (40-50 °C).
Išdžiovintos žievelės gali būti laikomos sandariuose stikliniuose induose, apsaugotuose nuo tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės, iki šešių mėnesių. Mokslininkai nustatė, kad laikymas vakuuminiu būdu dar labiau prailgina galiojimo laiką ir išsaugo kvercetino kiekį.
Taip pat svogūnų žieves galima sumalti į miltelius naudojant prieskonių malūnėlį, kad jas būtų lengviau dėti į maisto produktus ir gėrimus. Šviežių svogūnų žievelių užšaldymas – dar viena galimybė, ypač jei planuojate jas naudoti sultiniams ar arbatoms ruošti.
