Tiek šviežios, tiek džiovintos dilgėlės teikia unikalią naudą jūsų sveikatingumui. Šviežios dilgėlės turi daugiau vitamino C, chlorofilo ir fermentų, todėl idealiai tinka skubiai mitybai palaikyti ir sezoninėms alergijoms gydyti.
Džiovintose dilgėlėse koncentruojasi mineralinės medžiagos, tokios kaip geležis ir kalcis, kartu išsaugant naudinguosius polifenolius ir flavonoidus. Pastebėsite, kad kiekviena forma puikiai tinka skirtingoms reikmėms – nuo gaivaus pavasarinio toniko iki ištisus metus vartojamų gydomųjų arbatų. Suprasdami skirtingas jų savybes, galėsite išnaudoti visą jų potencialą.
Šviežių ir džiovintų dilgėlių maistingumas
Lygindami šviežias ir džiovintas dilgėles, pastebėsite skirtingus maistingumo profilius, todėl kiekviena forma yra savaip vertinga. Šviežiose dilgėlėse yra daugiau vitamino C, chlorofilo ir fermentų, kurių iš dalies sumažėja džiovinant. Jose taip pat gausiau nuo drėgmės priklausančių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų A ir K.
Džiovintose dilgėlėse yra daugiau mineralinių medžiagų, įskaitant geležį, kalcį ir magnį, nes dehidratacijos procesas natūraliai padidina šių maistinių medžiagų kiekį viename grame. Dilgėlėse taip pat gausu polifenolių ir flavonoidų, kurie išlieka stabilūs tinkamai džiovinant. Džiovintose dilgėlėse yra daugiau baltymų, todėl jos puikiai tinka ilgalaikiams vaistažolių preparatams ir žiemos tonikams. Abiejose formose yra nemažai silicio dioksido, nepakeičiamųjų riebalų rūgščių ir B grupės vitaminų.
Istorinis naudojimas ir tradiciniai paruošimo būdai
Per visą istoriją dilgėlės užėmė garbingą vietą Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos tradicinės medicinos sistemose. Šimtmečių senumo dokumentuose užfiksuota, kaip žmonės mirko, džiovino ir fermentavo šiuos maistingųjų medžiagų turinčius augalus tiek medicininiais, tiek kulinariniais tikslais.
Tradiciniai paruošimo būdai:
- virti šviežias dilgėles, kad būtų gaminami mineralų turtingi užpilai, skirti plaukų ir odos priežiūrai.
- džiovinti lapus saujose, pakabintose žemyn galva žemyn vėsiose ir tamsiose patalpose
- dilgėlių rauginimas moliniuose induose, kad būtų gaminami stiprūs tonikai
- džiovintų lapų mirkymas karštame vandenyje gydomosioms arbatoms gaminti
- Šviežių pavasarinių ūglių virimas kaip laukinės žalios daržovės
Šiuos laiko patikrintus metodus galite naudoti ir šiandien, nors labai svarbu dilgėles rinkti su pirštinėmis ir tinkamai atpažinti augalą. Senovės išmintis pripažino, kad tiek šviežios, tiek džiovintos dilgėlės turi unikalią naudą, o džiovintoms dilgėlėms pirmenybė teikiama ilgalaikiam saugojimui ir transportavimui.
Pagrindiniai vaistiniai junginiai ir jų stabilumas
Daugybė naudingų junginių suteikia dilgėlėms gydomųjų savybių, o pagrindinės sudedamosios dalys yra flavonoidai, karotinoidai, nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir mineralai, pavyzdžiui, geležis ir kalcis.
Pastebėsite, kad skirtingi dilgėlių junginiai džiovinimo proceso metu išlieka skirtingo stabilumo. Tinkamai išdžiovinti augalo flavonoidai, ypač kvercetinas ir kaempferolis, išlieka gana stabilūs. Tačiau džiovinant smarkiai sumažėja vitamino C kiekis, o mineralinių medžiagų koncentracija, mažėjant vandens kiekiui, tampa labiau koncentruota.
Džiovinimo metu suskyla augalo dilgėlių junginiai – skruzdžių rūgštis ir histaminas, todėl su džiovintomis dilgėlėmis saugiau elgtis. Jei ieškote didžiausio vandenyje tirpių vitaminų kiekio , geriausia rinktis šviežias dilgėles. Džiovintos dilgėlės gali būti tokios pat ar net naudingesnės dėl mineralinių medžiagų ir flavonoidų koncentracijos.
Geriausi dilgėlių rinkimo ir apdorojimo būdai
Kadangi tinkami derliaus nuėmimo būdai užtikrina ir saugumą, ir idealų maistinių medžiagų išsaugojimą, dilgėles rinkite mūvėdami storas pirštines ir ilgas rankoves. Rinkitės jaunus augalus anksti pavasarį, kol jie dar nežydi, nupjaukite viršutinius 10-15 cm augimo, kur maistingosios medžiagos koncentruojasi tankiausiai.
- Aštriomis žirklėmis švariai nukirpkite stiebus tiesiai virš lapų mazgo.
- Pasirinkite ryškios žalios spalvos lapus be dėmių ar spalvos pakitimų
- Skinkite iš plotų, kuriuose nėra pesticidų, ir atokiau nuo kelių
- rinkite anksti ryte, kai išdžiūsta rasa, bet dar neįkaitus dienai
- Vežkite atviruose krepšiuose, kad nesudžiūtų ir nesikauptų drėgmė
Nedelsdami apdorokite derlių: pakabinkite ryšulius išdžiovinti šiltoje ir tamsioje patalpoje arba trumpai blanširuokite verdančiame vandenyje, kad neutralizuotumėte dygliuojančius junginius ir galėtumėte naudoti šviežiai.
Tinkamos formos pasirinkimas jūsų sveikatos tikslams pasiekti
Įvaldę derliaus nuėmimo meną, norėsite apsvarstyti, kokia dilgėlių forma geriausiai atitinka jūsų sveikatingumo poreikius. Šviežios dilgėlės pasižymi puikiomis maistinėmis savybėmis ir puikiai tinka maistui ruošti, arbatoms ir vietiniam naudojimui. Jos ypač veiksmingos sergant sezoninėmis alergijomis ir sąnarių uždegimais.
Džiovintose dilgėlėse yra šiek tiek mažiau vitamino C, tačiau jos išsaugo daugumą kitų maistinių medžiagų ir turi unikalių privalumų. Jos puikiai tinka ilgalaikiam laikymui ir vartojimui ištisus metus, ypač naudingos sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip anemija ar kaulų sveikata. Jei rūpinatės plaukų augimu ar šlapimo takų sveikata, džiovintos dilgėlės veikia taip pat efektyviai kaip ir šviežios.
Ūmioms ligoms gydyti rinkitės šviežias dilgėles. Džiovintos dilgėlės yra praktiškesnės ir taip pat naudingos priežiūrai ir profilaktikai. Apsvarstykite galimybę laikyti abiejų formų dilgėles, kad maksimaliai padidintumėte jų gydomąjį potencialą.
