Lėtinis stresas ir uždegimas kenkia jūsų sveikatai skirtingais, tačiau tarpusavyje susijusiais būdais. Stresas pirmiausia kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai bei smegenims dėl kortizolio, o uždegimas tiesiogiai pažeidžia viso kūno audinius.
Nė vienas iš jų savaime nėra „blogesnis” – jie sudaro savaime pasikartojantį ciklą, kuriame vienas blogina kitą. Konkreti jūsų sveikatos būklė lemia, kurią problemą reikia spręsti pirmiausia, remiantis tokiais biomarkeriais kaip kortizolio ar CRP lygis. Norint ištrūkti iš šių destruktyvių fiziologinių spąstų, svarbiausia suprasti jų dvikryptį ryšį.
Lėtinio streso ir jo poveikio kūnui mokslas
Kai jūsų organizmas susiduria su stresine situacija, suaktyvėja sudėtinga fiziologinė reakcija, vadinama pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašimi. Tai sukelia kortizolio, pagrindinio streso hormono, išsiskyrimą, kuris, didindamas gliukozės kiekį ir slopindamas nepagrindines funkcijas, paruošia jus „kovai arba skrydžiui”.
Nors ši reakcija yra naudinga trumpalaikiais atvejais, lėtinis stresas palaiko nuolat padidėjusį kortizolio kiekį. Tyrimai rodo, kad toks ilgalaikis suaktyvėjimas trikdo daugybę organizmo sistemų: slopina imuninę funkciją, blogina kognityvinę veiklą ir didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Jūsų hipokampas – itin svarbus atminčiai – iš tikrųjų gali susitraukti dėl ilgalaikio kortizolio poveikio.
Lėtinis stresas taip pat sutrikdo miego režimą, keičia žarnyno mikrobiomo sudėtį ir pagreitina ląstelių senėjimą dėl telomerų trumpėjimo. Šie fiziologiniai pokyčiai sukelia kaskadinį poveikį, kuris daro didelę įtaką ilgalaikei sveikatai ir polinkiui sirgti.
Uždegimo supratimas: Draugas tapo tyliu priešu
Priešingai nei stresas, uždegimas prasideda kaip esminis organizmo gynybos mechanizmas nuo kenksmingų dirgiklių – patogenų, pažeistų ląstelių ar toksinių junginių. Ši ūmi reakcija apima padidėjusią kraujotaką, imuninių ląstelių suaktyvėjimą ir apsauginių cheminių medžiagų išsiskyrimą – visa tai skirta pašalinti grėsmes ir skatinti gijimą.
Problema iškyla tada, kai uždegimas tęsiasi ilgiau nei naudinga. Lėtinis uždegimas tyliai veikia visame organizme, pažeisdamas audinius ir sutrikdydamas normalią ląstelių funkciją. Tyrimai rodo, kad nuolatinis uždegimas skatina aterosklerozę, atsparumą insulinui, neurodegeneraciją ir vėžio vystymąsi.
Jūsų organizmo draugas tampa jo priešu keliais būdais: padidėja prouždegiminių citokinų, tokių kaip IL-6 ir TNF-alfa, kiekis, oksidacinis stresas pažeidžia ląstelių komponentus, o imuninė sistema pradeda pulti sveikus audinius. Šiuolaikinė mityba, aplinkos toksinai ir nuolatinės infekcijos dar labiau sustiprina šią pavojingą būseną ir sukuria pagrindą daugumai lėtinių senėjimo ligų.
Lyginamasis žalos vertinimas: Atakuojamos organų sistemos
Tiek stresas, tiek uždegimas sistemingai atakuoja pagrindines organizmo organų sistemas, nors žalą daro skirtingais mechanizmais. Stresas pirmiausia pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą dėl kortizolio sukeltos hipertenzijos ir smegenis dėl hipokampo atrofijos, o uždegimas tiesiogiai pažeidžia arterijas dėl aterosklerozinių plokštelių ir sąnarius dėl kremzlių irimo.
Jūsų virškinamasis traktas kenčia nuo abiejų veiksnių: stresas sutrikdo žarnyno judrumą ir sukelia IBS simptomus, o uždegimas gali sukelti rimtesnes ligas, pavyzdžiui, Krono ir opinį kolitą. Kvėpavimo sistema patiria streso sukeltus astmos priepuolius, o uždegimas skatina LOPL progresavimą ir plaučių fibrozę. Endokrininė sistema susiduria su lėtinio streso sukeliamais reguliacijos sutrikimais, o uždegimas tiesiogiai pažeidžia insuliną gaminančias beta ląsteles. Šie lygiagrečiai vykstantys išpuoliai sukelia sudėtinį efektą, kai kiekvienos sistemos pablogėjimas pagreitina kitų sistemų pažeidimus ir taip susidaro užburtas ratas.
Ciklo nutraukimas: Kur stresas ir uždegimas maitina vienas kitą
Nutraukti ciklą: Kur stresas ir uždegimas maitina vienas kitą
Dvipusis ryšys tarp streso ir uždegimo sukuria vieną iš problemiškiausių grįžtamojo ryšio kilpų medicinoje, nes kiekviena būklė aktyviai stiprina kitą per įvairius biologinius kelius. Kai patiriate nuolatinį stresą, organizmas išskiria kortizolį, kuris iš pradžių slopina uždegimą, bet ilgainiui praranda veiksmingumą dėl receptorių desensibilizacijos. Tai lemia nekontroliuojamas uždegimines reakcijas.
Tuo tarpu prouždegiminiai citokinai pereina kraujo-smegenų barjerą, suaktyvindami smegenyse esančią mikrogliją, kuri sukelia nerimo kelius ir HPA ašies disfunkciją – iš esmės sukelia dar daugiau streso. Pateksite į fiziologinius spąstus, kuriuose mažinti bet kurį iš šių komponentų dažnai būna neveiksminga. Tyrimai rodo, kad intervencijos, nukreiptos į abu komponentus vienu metu, pavyzdžiui, priešuždegiminės dietos derinimas su streso valdymo metodais, duoda geresnių rezultatų, palyginti su vieno tikslo metodais. Norint ištrūkti iš šio ciklo, reikia suprasti, kad jis pats save palaiko.
Strateginiai sveikatos prioritetai: Kurioje kovoje kovoti pirmiausia
Strateginiai sveikatos prioritetai: Kurioje kovoje kovoti pirmiausia
Medicininių prioritetų nustatymas yra veiksmingo gydymo kertinis akmuo, kai susiduriama su tokiomis tarpusavyje susijusiomis sveikatos problemomis kaip stresas ir uždegimas. Dabartiniai tyrimai rodo, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į pagrindinę priežastį – jei jūsų simptomus lemia lėtinis stresas, streso mažinimo metodai duoda geresnius rezultatus prieš sprendžiant uždegimo problemą. Ir atvirkščiai, jei pagrindinis simptomas yra uždegiminės būklės, pavyzdžiui, autoimuniniai sutrikimai, prieš streso valdymą reikėtų imtis priešuždegiminių priemonių.
Biomarkeriai yra objektyvios gairės: padidėjęs kortizolio kiekis rodo, kad pirmenybę reikia teikti stresui, o padidėjęs CRP arba uždegiminiai citokinai rodo, kad pirmiausia reikia kovoti su uždegimu. Veiksmingiausias būdas paprastai yra nuoseklus – spręsti pagrindinę problemą, paskui pasinaudoti fiziologiniu pagerėjimu, kad būtų galima spręsti antrinę problemą. Taip sukuriamas teigiamas kaskadinis efektas, o ne išskaidomi ištekliai keliuose frontuose vienu metu. Priimant šį strateginį sprendimą turėtų būti vadovaujamasi konkrečia jūsų sveikatos istorija.
