Špinatų derliaus nuėmimo laikas turi tiesioginės įtakos jų gydomųjų junginių profiliui. Kūdikių špinatai (21-28 dienos) padidina liuteino, beta karotino ir vitamino C kiekį. Vidutinės brandos špinatai (35-42 dienų) pasižymi idealiu folatų kiekiu ir geležies biologiniu prieinamumu. Rytinis derliaus nuėmimas (6-8 val.) padidina flavonoidų kiekį 25-30 %, o vakarinis derliaus nuėmimas užtikrina 15-20 % didesnį vitamino C kiekį. Nupjaunant 5-6 cm aukščiau augimo taškų, išsaugomas bazinės meristemos vientisumas būsimam derliui. Strategiškai parinktas laikas ir metodai gerokai padidina špinatų gydomąją galią.
Maistinių medžiagų laiko juosta: Kaip špinatų vaistiniai junginiai keičiasi augant
Augant špinatams (Spinacia oleracea), jų vaistinių junginių koncentracija ir biologinis prieinamumas smarkiai keičiasi.
Kūdikiniuose špinatuose (21-28 dienos po sudygimo) yra didžiausia liuteino (3,5 mg/100 g), beta karotino (1,2 mg/100 g) ir vitamino C (54 mg/100 g) koncentracija.
Vidutinės brandos metu (35-42 dienos) folatų kiekis pasiekia optimalų tankį (194 μg/100g), o geležies biologinis prieinamumas pasiekia maksimumą dėl sumažėjusio oksalatų kiekio.
Subrendusiuose špinatuose (50 ir daugiau dienų) nitratų kiekis yra didžiausias (vidutiniškai 2,47 g/kg šviežio svorio), juose yra visiškai išsivysčiusių glikoglicerolipidų, pasižyminčių geresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis.
Tačiau oksalo rūgšties kiekis didėja proporcingai su lapų dydžiu, todėl gali slopinti kalcio pasisavinimą.
Todėl derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo tikslingo junginių maksimizavimo: ankstyvas derliaus nuėmimas teikia pirmenybę antioksidantams, augimo viduryje – folio rūgšties ir geležies prieinamumui, o visiška branda – priešuždegiminiams junginiams, nepaisant didesnės oksalatų koncentracijos.
Didžiausio derliaus nuėmimo momentų nustatymas siekiant didžiausios naudos sveikatai
Nagrinėjant špinatų auginimą gydymo tikslais, optimalus derliaus nuėmimo laikas tiesiogiai susijęs su konkrečiais sveikatai naudingais tikslais.
Didžiausia folatų koncentracija (194 μg/100 g), kuri naudinga nėštumo metu ir širdies ir kraujagyslių sveikatai, pasiekiama nuėmus špinatų derlių praėjus 25-30 dienų po sudygimo. Kad liuteino ir zeaksantino (12,2 mg/100 g), kurie būtini akių sveikatai, kiekis būtų idealus, derlių nuimkite 35-40 dienų po derliaus nuėmimo.
Geležies įsisavinimo efektyvumas didžiausias nuimant derlių anksti ryte (6:00-8:00 val.), kai oksalatų koncentracija yra mažiausia (0,5 %, palyginti su 0,8 % vidurdienį).
Nitratų kiekis 30-45 dienomis sumažėja 30 %, todėl asmenims, jautriems nitratams, geriau rinktis vėlesnius derlius.
Temperatūra daro didelę įtaką maistinių medžiagų kiekiui; nuėmus derlių po 3-5 dienų iš eilės, kai temperatūra yra žemesnė nei 18 °C, antioksidacinių junginių kiekis padidėja 18-24 %, ypač flavonoidų, tokių kaip kvercetinas ir kaempferolis.
Rytinis ir vakarinis derliaus nuėmimas: Poveikis gydomosioms savybėms
Dienos ciklas daro didelę įtaką špinatų fitocheminei sudėčiai, todėl ryte ir vakare surinktų špinatų gydomosios savybės skiriasi.
Ryte nuimtuose špinatuose (6-8 val.) yra 25-30 % daugiau flavonoidų, o jų antioksidacinis pajėgumas yra idealus, nes per naktį kaupiasi metabolitai. Tyrimai rodo, kad šie ryte nuskinti lapai pasižymi geresnėmis priešuždegiminėmis savybėmis ir geresniu laisvųjų radikalų šalinimo aktyvumu.
Vakare (17-19 val.) nuskinti špinatai pasižymi 15-20 % didesne vitamino C koncentracija po visą dieną trunkančios fotosintezės, todėl geriau palaiko imuninę sistemą. Tačiau liuteino ir zeaksantino junginių kiekis sumažėja maždaug 12 %, palyginti su rytinėmis vertėmis.
Žemės ūkio tyrimai rodo, kad taikant gydomąsias priemones reikėtų atsižvelgti į šiuos laiko svyravimus – rytinį derlių naudoti antioksidantams, o vakarinį – nuo vitaminų priklausomiems gydymo būdams.
Todėl špinatų gydomasis veiksmingumas yra tiesiogiai susijęs su derliaus nuėmimo laiku, atsižvelgiant į jų cirkadinį biocheminį ritmą.
Tvarūs derliaus nuėmimo būdai siekiant nuolatinio vaistinio derliaus
Nuoseklaus derliaus nuėmimo protokolų taikymas maksimaliai padidina špinatų vaistinių junginių gamybą, kartu užtikrindamas nuolatinį derlių per visus auginimo sezonus.
Duomenys rodo, kad išorinių lapų (25-33 % augalo) derliaus nuėmimas 5-7 dienų intervalais palaiko idealią flavonoidų ir karotinoidų sintezę, o derliaus nuėmimo laikotarpis pailgėja 43 %, palyginti su vienkartinio pjovimo metodais.
Naudojant špinatus vaistams, pjaunant 2-3 cm aukščiau augimo taškų, išsaugomas bazinės meristemos vientisumas, todėl iš vieno augalo galima surinkti 3-4 papildomus derlius.
Tyrimais įrodyta, kad kontroliuojamo periodinio derliaus nuėmimo metu augalai pasižymi 17 % didesniu antioksidantų kiekiu nei vieno derliaus nuėmimo metu.
Šis metodas ypač naudingas žieminėms veislėms (Tyee, Bloomsdale), kurioms būdingas geresnis prisitaikymas prie šalčio streso, todėl jų gydomųjų junginių profilis padidėja maždaug 22 %.
Įgyvendinkite derliaus nuėmimą rotacijos tvarka, kad išlaikytumėte nuolatinį tiekimą, kartu sudarydami sąlygas regeneracijos etapams, kad būtų pasiektas didžiausias gydomasis poveikis.
Apdorojimas po derliaus nuėmimo, siekiant išsaugoti gydomuosius junginius
Tinkamas apdorojimas po derliaus nuėmimo daro didelę įtaką špinatų biologiškai aktyvių junginių išsilaikymo rodikliams, o temperatūros kontrolė yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gydomąjį veiksmingumą.
Tyrimai rodo, kad 4 °C temperatūroje laikomi špinatai optimaliai išsaugo liuteiną, beta karotiną ir folio rūgštį, o aplinkos temperatūroje jų skilimo greitis pagreitėja 3 kartus.
Iškart po derliaus nuėmimo šaldant vandeniu, kvėpavimo aktyvumas sumažėja 60 %, todėl išsaugomas flavonoidų vientisumas.
Pakuotė modifikuotoje atmosferoje, kurioje palaikoma 1-3 % O₂ ir 8-10 % CO₂, prailgina fenolinių junginių stabilumą 5-7 dienomis, palyginti su įprastu laikymu.
Špinatuose, apdorotuose per 6 valandas po derliaus nuėmimo, išlieka 92 % askorbo rūgšties, palyginti su 67 % po 24 valandų kambario temperatūroje.
Minimalus apdorojimas sumažina ląstelių suardymą ir fermentinę antioksidantų oksidaciją, ypač vandenyje tirpių junginių, kuriuos galima išplauti plaunant.
Sezoniniai svyravimai ir jų poveikis špinatų gydomajam poveikiui
Nors auginimo laikas turi didelę įtaką špinatų fitocheminiam profiliui, sezoninės auginimo sąlygos keičia vaistinių junginių koncentraciją 18-42 % įvairiose veislėse.
Pavasarį nuimtuose špinatuose flavonoidų kiekis yra didžiausias, o kvercetino koncentracija 28 % didesnė nei rudenį auginamuose špinatuose. Tyrimai rodo, kad didžiausias liuteino kiekis pasiekiamas esant vėsiai temperatūrai (7-18 °C), ypač kai derlius nuimamas ryte.
Vasarą auginamų špinatų antioksidacinis pajėgumas sumažėja, o kai dienos temperatūra nuolat viršija 24 °C, ORAC vertė sumažėja 32 %.
Rudenį pasodintiems špinatams šaltis yra naudingas, nes skatina gynybinių junginių sintezę,ypač padidina glutationo peroksidazės aktyvumą 23 %.
Žieminiuose špinatuose, auginamuose esant apsaugai, padidėja askorbo rūgšties kiekis.
Optimalus derliaus nuėmimo laikas koreliuoja su vystymosi stadija: tikrieji 5-7 lapų pavyzdžiai pasižymi didžiausia biologiškai aktyvių junginių koncentracija prieš žydėjimą, kai hormoniniai pokyčiai nukreipia medžiagų apykaitos kelius nuo vaistinių sudedamųjų dalių gamybos.
