Kai temperatūra pakyla virš 32 °C, organizmo reakcija į stresą įsijungia į aukštesnę pavarą, todėl kortizolio kiekis padidėja iki 21 % už kiekvieną laipsnį Celsijaus. Pasikeitus smegenų cheminei sudėčiai, padažnėja širdies ritmas, sutrinka miegas ir sutrinka sprendimų priėmimas.
Gyvenant miestuose šis poveikis dar labiau sustiprėja, nes karščio salose susidaro iki 4 °C šiltesnis mikroklimatas nei aplinkinėse vietovėse. Supratus šias biologines reakcijas, galima rasti svarbių strategijų, kaip palaikyti gerą psichinę savijautą per karščio bangas.
Karščio sukelto streso moksliniai pagrindai
Trys pagrindiniai fiziologiniai mechanizmai paaiškina, kaip karštis sukelia streso reakcijas žmogaus organizme. Pirma, organizmas išskiria kortizolį, pagrindinį streso hormoną, nes stengiasi palaikyti savo kūno temperatūrą. Antra, padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova, nes širdis plaka greičiau, kad kraujas cirkuliuotų į odos paviršių ir atvėstų.
Trečiasis mechanizmas yra susijęs su jūsų autonominės nervų sistemos reakcija „kovok arba bėk”. Esant per dideliam karščiui, organizmas nukreipia energiją nuo nepagrindinių funkcijų, todėl kyla virškinimo problemų ir raumenų įtampa. Šis fizinis stresas pasireiškia dirglumu, sunkumais susikaupti ir pablogėjusia kognityvine veikla. Tyrimai rodo, kad kiekvienu laipsniu Celsijaus virš temperatūros komforto zonos streso hormonų kiekis gali padidėti iki 21 %, o tai turi įtakos tiek psichinei, tiek fizinei savijautai.
Kaip temperatūra veikia smegenų cheminę sudėtį
Organizmo reakcija į stresą dėl karščio tiesiogiai veikia smegenų cheminę pusiausvyrą, o tai neapsiriboja tik pagrindiniais hormonų svyravimais. Esant aukštai temperatūrai, jūsų smegenyse išsiskiria padidėjęs noradrenalino ir serotonino kiekis, todėl keičiasi jūsų kognityvinės funkcijos ir emocinė būsena.
Pastebėsite, kad karštis sukelia neurotransmiterių aktyvumo pokyčius, ypač paveikia dopamino ir kortizolio gamybą. Šie pokyčiai gali susilpninti jūsų gebėjimą priimti sprendimus ir sumažinti kognityvinę veiklą. Jūsų smegenų pagumburis, reguliuojantis kūno temperatūrą, šiltuoju metų laiku tampa vis aktyvesnis ir sunaudoja daugiau energijos ir išteklių, kurie paprastai naudojami kitoms protinėms funkcijoms palaikyti.
Temperatūros sukelti smegenų cheminiai pokyčiai taip pat veikia miego režimą, nes sutrinka melatonino gamyba, todėl susidaro ciklas, kuris dar labiau sustiprina reakciją į stresą ir mažina nervų veiklos efektyvumą.
Miesto šilumos salos ir psichikos sveikata
Nors natūrali aplinka padeda reguliuoti temperatūrą ir nuotaiką, tankiai apgyvendintose miestų teritorijose susidaro šilumos salos, kurios daro didelę įtaką psichikos sveikatai. Betonas, asfaltas ir pastatai sugeria ir sulaiko šilumą, todėl susidaro mikroklimatas, kuris gali būti iki 4 °C šiltesnis nei aplinkinėse kaimo vietovėse.
Gyvenimas tokioje dirbtinai šildomoje aplinkoje gali turėti įtakos jūsų psichinei savijautai keliais būdais:
- Sutrikęs miegas dėl nepakankamai atvėsusių naktų
- padidėjęs dirglumas ir agresyvumas, susijęs su ilgalaikiu aukštesnės temperatūros poveikiu
- sumažėjęs fizinis aktyvumas lauke, todėl sumažėja natūralus nuotaikos reguliavimas
- didesnis oro užterštumas dėl karščio, kuris gali pabloginti kognityvines funkcijas.
Tyrimai rodo, kad miestų gyventojai, patiriantys šilumos salos poveikį, patiria 23 % daugiau nerimo ir depresijos simptomų, palyginti su tais, kurie gyvena reguliuojamos temperatūros aplinkoje.
Naujausių tyrimų rezultatų analizė
Naujausi pirmaujančių klimato tyrimų institucijų atlikti tyrimai atskleidė stulbinančias sąsajas tarp temperatūros kilimo ir psichologinio streso. Mokslininkai nustatė, kad vidutinei temperatūrai pakilus 1 °C, su psichikos sveikata susijusių apsilankymų skubios pagalbos kabinetuose padaugėja 2 %.
Ypač verta atkreipti dėmesį į duomenis, kuriuose stebimi sezoniniai dėsningumai. Tikimybė patirti nerimo simptomus per karščius yra 21 % didesnė, o kai temperatūra viršija 32 °C, kortizolio kiekis gali padidėti iki 15 %. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis šilto oro poveikis sutrikdo jūsų miego ciklus, todėl atsiranda dirglumas ir sumažėja emocinė reguliacija.
Šios išvados neapsiriboja tiesioginiu karščio poveikiu. Jus taip pat veikia netiesioginiai veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs aktyvumo lauke laikas ir sutrikęs socialinis bendravimas ekstremalių oro sąlygų metu.
Praktiniai patarimai, kaip įveikti su karščiu susijusį stresą
Suprasdami šiuos susirūpinimą keliančius mokslinių tyrimų rezultatus, norėsite įgyvendinti konkrečias, mokslu pagrįstas strategijas, kad apsaugotumėte savo psichinę gerovę šiltuoju metų laiku. Klinikiniai tyrimai rodo, kad aktyvūs streso valdymo metodai gali gerokai sumažinti su karščiu susijusią psichologinę įtampą.
- Sukurkite vėsią mikroaplinką naudodami ventiliatorius, šviesias užuolaidas ir palaikydami 20-22 °C temperatūrą patalpose.
- Veiklą lauke planuokite vėsesnėmis valandomis (iki 10 val. ryto arba po 16 val. vakaro), kad sumažintumėte karščio poveikį ir kortizolio šuolį
- būkite hidratuoti – kasdien išgerkite 2-3 litrus vandens, nes dehidratacija sustiprina reakciją į stresą
- praktikuokite karščiui pritaikytus sąmoningumo metodus, pavyzdžiui, „vėsinančio kvėpavimo” pratimus arba meditaciją kontroliuojamoje temperatūroje.
Organizmo reakciją į stresą dėl karščio galima veiksmingai reguliuoti taikant šias įrodymais pagrįstas intervencines priemones, padedančias išlaikyti emocinę pusiausvyrą šiltuoju metų laiku.
Ateities reikšmė visuomenės sveikatos planavimui
Vis daugiau įrodymų, siejančių šiltus orus su padidėjusiu streso lygiu, turi didelę reikšmę visuomenės sveikatos planavimui ir politikos formavimui. Turėsite apsvarstyti, kaip vietos sveikatos priežiūros sistemos prisitaikys prie padidėjusių psichikos sveikatos poreikių per karščio bangas ir ilgesnius šiltuosius laikotarpius.
Visame pasaulyje toliau kylant temperatūrai, tikėtina, kad jūsų bendruomenėje padaugės su stresu susijusių sveikatos problemų. Visuomenės sveikatos planavimo specialistai turi įtraukti psichikos sveikatos paslaugas į reagavimo į ekstremalias situacijas, susijusias su karščiu, ir tradicines karščio sukeltų ligų prevencijos priemones. Norėsite stebėti atsirandančius mokslinius tyrimus, susijusius su intervencinėmis priemonėmis dėl karščio sukelto streso ir į klimato kaitą reaguojančiu miestų dizainu.
Siekdami apsaugoti pažeidžiamus gyventojus, turėtumėte pasisakyti už politikos pokyčius, kuriais būtų sprendžiami tiek neatidėliotino, tiek ilgalaikio karščio streso poveikio klausimai. Tai apima klimatą kontroliuojančių viešųjų erdvių finansavimą, psichikos sveikatos paslaugų plėtrą ir patobulintas ankstyvojo perspėjimo apie su karščiu susijusį stresą sistemas.
