Moksliniai įrodymai paneigia daugumos sveikų suaugusiųjų kasdienių multivitaminų vertę. Nepaisant 31,2 mlrd. eurų vertės šios pramonės šakos rinkos, didelės apimties tyrimai rodo, kad šie maisto papildai nesumažina širdies ir kraujagyslių ligų ar pažinimo funkcijų silpnėjimo, be to, jie negali atkartoti sudėtingos maistinių medžiagų sąveikos, esančios visaverčiame maiste.
Maistines medžiagas geriau įsisavinsite iš natūralių maisto šaltinių, o kai kurie papildai gali kelti pavojų dėl galimo toksiškumo ir vaistų sąveikos. Sužinokite, kam iš tiesų naudingi maisto papildai, ir sužinokite apie saugesnes alternatyvas idealiai mitybai.
Multivitaminų pramonės iškilimas: 37 mlrd. dolerių rinka
Multivitaminų pramonė išaugo į 33,8 mlrd. eurų pasaulinę rinką ir prognozuojama, kad iki 2030 m. ji toliau augs. Šių papildų rasite beveik kiekvienoje vaistinėje, prekybos centruose ir sveiko maisto parduotuvėse visame pasaulyje, o gamintojai žada, kad juos vartojant kasdien bus užtikrinta ideali sveikata ir gera savijauta.
Nuo 1940-ųjų, kai buvo pradėti vartoti, multivitaminai iš paprastų papildų virto sudėtingais preparatais, skirtais konkrečioms demografinėms grupėms: senjorams, vaikams, sportininkams ir nėščiosioms. Šiandien rinkoje galima rasti įvairių produktų – nuo paprasčiausių vienos dienos tablečių iki aukščiausios kokybės asmeninių vitaminų prenumeratų, pristatomų į namus.
Šios pramonės šakos plėtrą daugiausia lemia agresyvios rinkodaros kampanijos ir vartotojų tikėjimas, kad šie papildai gali užpildyti šiuolaikinės mitybos spragas. Nepaisant šio augimo, moksliniai įrodymai, pagrindžiantys multivitaminų veiksmingumą, išlieka nevienareikšmiai, todėl medicinos bendruomenė nuolat diskutuoja.
Ką mokslas iš tikrųjų sako apie maisto papildų veiksmingumą
Nors multivitaminų veiksmingumas tyrinėjamas dešimtmečius, moksliniai įrodymai pateikia sudėtingą ir dažnai prieštaringą vaizdą. Dauguma tyrimų rodo, kad sveikiems suaugusiesiems, kurie laikosi subalansuotos mitybos, vitaminų nauda yra nedidelė.
- Didelės apimties tyrimuose, pavyzdžiui, II gydytojų sveikatos tyrime, nenustatyta, kad sumažėtų širdies ir kraujagyslių ligų ar kognityvinių funkcijų pablogėjimo atvejų.
- Tyrimai rodo, kad maisto papildai negali atkartoti sudėtingos maistinių medžiagų sąveikos, esančios sveikuose maisto produktuose.
- Klinikiniai tyrimai rodo, kad tikslingas papildų vartojimas naudingas konkrečioms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, folatų vartojimas nėščioms moterims.
- Metaanalizės atskleidė, kad įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog multivitaminai užkerta kelią lėtinėms ligoms, yra nedaug.
- Tyrimai rodo galimą per didelio vartojimo riziką, ypač riebaluose tirpių vitaminų.
Mokslininkai sutaria, kad geriau sutelkti dėmesį į mitybos gerinimą, o ne į papildų vartojimą, išskyrus atvejus, kai nustatytas vitaminų trūkumas arba konkreti sveikatos būklė, dėl kurios reikia papildų.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie maisto papildus
Nepaisant plačiai paplitusių įsitikinimų, kad kasdieniai maisto papildai yra būtini idealiai sveikatai, daugelis paplitusių prielaidų apie šiuos produktus neatitinka mokslinio patikrinimo. Tikriausiai esate girdėję, kad maisto papildai gali užkirsti kelią ligoms, padidinti energijos kiekį arba kompensuoti netinkamą mitybą, tačiau moksliniai tyrimai rodo ką kita.
Tyrimai rodo, kad jūsų organizmas geriau įsisavina maistines medžiagas iš visaverčio maisto nei iš sintetinių maisto papildų. Įsitikinimas, kad „daugiau yra geriau”, iš tikrųjų gali būti pavojingas, nes per didelis riebaluose tirpių vitaminų vartojimas gali sukelti toksiškumą. Papildų nereikia ir tam, kad „detoksikuotumėte” savo organizmą – kepenys ir inkstai jau veiksmingai atlieka šią funkciją.
Kitas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad papildų saugumas ir veiksmingumas yra kruopščiai reglamentuojamas. Iš tikrųjų FDA nevertina šių produktų prieš jiems patenkant į parduotuvių lentynas, todėl kokybės kontrolė yra neaiški.
Natūralūs šaltiniai ir sintetiniai vitaminai: Sintetiniai vitaminai: pagrindiniai skirtumai.
Dauguma mitybos ekspertų sutinka, kad natūralūs maisto šaltiniai ir sintetiniai vitaminai skirtingai sąveikauja su jūsų organizmo įsisavinimo mechanizmais. Natūralūs vitaminai yra supakuoti su papildomomis maistinėmis medžiagomis, fermentais ir kofaktoriais, kurie pagerina jų biologinį įsisavinimą, o sintetinės versijos dažnai neturi šių sinergetinių komponentų.
- Natūralaus vitamino C iš apelsinų sudėtyje yra bioflavonoidų, kurie gerina įsisavinimą
- Viso maisto folio rūgšties konversijos rodikliai geresni nei sintetinės folio rūgšties
- Natūralus vitaminas E yra aštuonių skirtingų formų, o sintetinis paprastai turi tik vieną.
- Augalinės kilmės vitaminas A yra beta karotino pavidalu, kurį jūsų organizmas saugiai reguliuoja.
- Natūralūs B-komplekso vitaminai turi vidinių veiksnių, kurie padeda medžiagų apykaitai.
Iš viso maisto šaltinių paprastai įsisavinsite 30-50 proc. daugiau maistinių medžiagų nei iš sintetinių alternatyvų. Nors maisto papildai gali užpildyti tam tikras mitybos spragas, jie neturėtų būti pagrindinis vitaminų ir mineralų šaltinis.
Paslėpta vitaminų papildų rizika ir šalutinis poveikis
Sintetinių vitaminų papildų vartojimas yra ne tik mažiau veiksmingas nei natūralūs šaltiniai, bet ir gali kelti netikėtą pavojų sveikatai. Didelės riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D, E ir K, dozės gali kauptis organizme ir sukelti toksiškumą. Taip pat gresia pavojinga sąveika, jei vartojate vaistus, nes papildai gali trikdyti jų veiksmingumą.
Tyrimai parodė, kad per didelis vitamino E papildų vartojimas gali padidinti mirtingumo riziką, o didelės beta karotino dozės gali padidinti rūkančiųjų plaučių vėžio riziką. Taip pat norėsite atkreipti dėmesį į kalcio papildus, kurie yra susiję su inkstų akmenlige ir širdies ir kraujagyslių ligomis. Be reikalo vartojami geležies papildai gali pažeisti kepenis ir sukelti organų nepakankamumą. Be to, daugelyje papildų yra neįvardytų sudedamųjų dalių arba teršalų, kurie gali sukelti alergines reakcijas arba kitokį nepageidaujamą poveikį.
Kam iš tikrųjų reikalingi vitaminų papildai? Ekspertų rekomendacijos
Nors daugelis žmonių be reikalo vartoja multivitaminus, tam tikros grupės žmonių turi pagrįstų medicininių poreikių juos vartoti. Medicinos ekspertai rekomenduoja tikslingą vitaminų papildų vartojimą, jei priklausote tam tikroms didelės rizikos grupėms arba jums nustatytas jų trūkumas.
Remiantis klinikinėmis rekomendacijomis, jei priklausote šioms grupėms, turėtumėte pagalvoti apie papildų vartojimą:
- Nėščios moterys, kurioms reikia folatų ir geležies papildų
- vyresniems nei 65 metų suaugusiesiems, kuriems dažnai reikia vitamino D ir B12
- asmenims, besilaikantiems griežtos veganiškos dietos, kuriems gali reikėti B12, geležies ir cinko
- sergantiems malabsorbcijos ligomis, tokiomis kaip celiakija ar IBD
- žmonėms, vartojantiems vaistus, kurie trikdo maistinių medžiagų įsisavinimą
Jei nepriklausote šioms grupėms, tikėtina, kad tinkamai maitinatės iš subalansuotos mitybos. Prieš pradėdami vartoti bet kokius maisto papildus, visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu, nes jis, atlikęs kraujo tyrimą, gali įvertinti konkrečius jūsų poreikius.
Protingos kasdienių multivitaminų alternatyvos
Užuot vartoję multivitaminus, daugiau naudos sveikatai suteiksite sutelkę dėmesį į maistingųjų medžiagų turinčius sveikus maisto produktus ir tikslingus gyvenimo būdo pokyčius. Kad natūraliai gautumėte svarbiausių vitaminų ir mineralų, į savo lėkštę įtraukite tamsių lapinių žalumynų, spalvingų vaisių, liesų baltymų ir neskaldytų grūdų.
Galite optimizuoti maistinių medžiagų suvartojimą naudodami tam tikrus maisto produktų derinius: geležies turtingus maisto produktus derinkite su vitamino C šaltiniais, kad pagerintumėte jų įsisavinimą, vitamino D turtingą žuvį vartokite kartu su kalcio turinčiais pieno produktais, kad sustiprintumėte kaulų sveikatą, o cinko turinčias sėklas derinkite su B grupės vitaminų turinčiais pilno grūdo produktais, kad palaikytumėte imunitetą. Jei nerimaujate dėl konkrečių medžiagų trūkumo, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl tikslingo papildymo pagal kraujo tyrimų rezultatus. Be to, jei kasdien 15-20 minučių praleidžiate saulės šviesoje, tinkamai drėkinate organizmą ir pakankamai miegate, palaikysite natūralius vitaminų sintezės ir įsisavinimo procesus.
