Jūsų darbas gali sukelti mirtiną fiziologinę žalą per kelis mechanizmus. Stresas darbe pagreitina telomerų trumpėjimą, todėl jūsų ląstelių amžius pailgėja 5-10 biologinių metų.
Kasdien sėdint 6 ir daugiau valandų 49 % padidėja mirtingumo dėl visų priežasčių rizika, o dėl perdegimo tikimybė susirgti išemine širdies liga padidėja 68 %. Skaitmeniniai reikalavimai trikdo miego ciklus ir 35 % sumažina būtino REM miego trukmę. Šių veiksnių visuma sukuria moksliškai patvirtintą kelią į ankstyvą ligą ir mirtį, kurio daugelis nepastebi.
Paslėptos streso darbe pasekmės sveikatai
Kol susitelkiate į terminų laikymąsi ir laviruojate tarp biuro politikų, jūsų kūnas nejučia patiria fiziologinį lėtinio streso darbe poveikį. Kortizolio, pagrindinio streso hormono, koncentracija išlieka padidėjusi ir sukelia uždegimines reakcijas širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemose.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis stresas darbe susijęs su 40 % didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir dideliu imuninės sistemos slopinimu. Pablogėja miego struktūra, iki 35 % sumažėja svarbiausių REM ciklų, dar labiau pablogėja kognityvinės funkcijos ir emocinis reguliavimas.
Didžiausią susirūpinimą kelia užfiksuotas telomerų sutrumpėjimas – ląstelių senėjimo žymuo – pastebėtas tarp nuolat stresą patiriančių darbuotojų. Šis priešlaikinis biologinis senėjimas pagreitina ligų atsiradimą maždaug 3-7 metais. Šios fiziologinės pasekmės dažniausiai lieka nepastebimos, kol neišryškėja kaip diagnozuojamos ligos, dažnai tada, kai intervencijos veiksmingumas jau būna sumažėjęs.
Mirties dėl sėdimo darbo sindromas: Kai sėdėjimas tampa mirtinas
Be nematomų reakcijų į stresą, niokojančių jūsų vidines sistemas, jūsų fizinė laikysena darbo vietoje yra dar vienas mirtinai pavojingas sveikatai veiksnys. Mokslininkai nustatė „sėdimos mirties sindromą” (angl. Sedentary Death Syndrome, SeDS) – sveikatos sutrikimų, tiesiogiai susijusių su ilgu sėdėjimu, visumą.
Fiziologinės pasekmės yra labai svarbios: kai kasdien sėdima daugiau nei 6 valandas, raumenys mažiau aktyvuojasi, sulėtėja medžiagų apykaita ir sumažėja kraujotaka. Tyrimai rodo, kad tarp nuolat sėdinčiųjų 49 % padidėja mirtingumo dėl visų priežasčių rizika. Metabolinis poveikis apima padidėjusį atsparumą insulinui, padidėjusį trigliceridų kiekį ir sumažėjusį DTL cholesterolio kiekį.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad reguliarūs fiziniai pratimai ne visiškai neutralizuoja šį poveikį. Ilgai sėdint iš esmės keičiasi organizmo ląstelių funkcija, dėl to prasideda uždegiminės kaskados ir sutrinka mitochondrijų efektyvumas – iš esmės pagreitėja biologinis senėjimas, kol pildote ketvirčio ataskaitą.
Perdegimas: Lėtas širdies smūgis.
Nors dažnai atmetama kaip paprasčiausias išsekimas, perdegimas darbe yra teisėtas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnys, kuris palaipsniui pažeidžia jūsų širdį su kiekvienu neįveikiamu terminu ir neįgyvendinamais lūkesčiais. Žurnale „European Journal of Preventive Cardiology” paskelbti tyrimai rodo, kad lėtinis stresas darbe didina kortizolio kiekį, didina kraujospūdį ir uždegimo žymenis, susijusius su ateroskleroze.
Jūsų organizmo reakcija į stresą neskiria fizinių grėsmių nuo psichologinio spaudimo. Kai esate nuolat „įjungti”, kortizolio kiekis išlieka padidėjęs, todėl pažeidžiamos arterijos, sutrinka širdies ritmas ir sumažėja širdies ritmo kintamumas – visa tai yra rimtų širdies įvykių prielaidos. Tyrimai rodo, kad perdegimo kamuojamiems žmonėms 20 % didesnė rizika susirgti prieširdžių virpėjimu ir 68 % didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga. Lėtinio streso darbe sukelta fiziologinė kaskada iš esmės imituoja pagreitintą širdies ir kraujagyslių senėjimą, kuris dažnai prasideda dešimtmečiais anksčiau nei tikėtasi.
Telomerų efektas: kaip darbas pagreitina ląstelių senėjimą
Kaip konkrečiai jūsų įtemptas darbas sensta ląsteliniu lygmeniu? Atsakymas slypi jūsų telomeruose – apsauginiuose chromosomų galuose esančiuose dangteliuose, kurie trumpėja kiekvieno ląstelės dalijimosi metu. Lėtinis stresas darbe sukelia pernelyg didelį kortizolio išsiskyrimą, todėl telomeros trumpėja greičiau nei įprastai.
Žurnale „Journal of Occupational Health Psychology” paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad didelio krūvio ir mažos kontrolės darbo aplinkoje telomerų ilgis sutrumpėja 5-10 biologinių metų. Nesaugus darbas, pernelyg daug viršvalandžių ir toksiški santykiai darbo vietoje dar labiau sustiprina šį poveikį.
Ypač nerimą kelia tai, kad telomerų trumpėjimas yra ne tik biomarkeris – jis tiesiogiai susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir imuninės sistemos disfunkcijos rizika. Dėl nuolat padidėjusio streso hormonų kiekio jūsų ląstelės iš esmės užprogramuojamos priešlaikiniam senėjimui, todėl biologinis amžius gali gerokai viršyti jūsų chronologinį amžių.
Skaitmeninis išsekimas ir miego trūkumas
Tradicinis stresas darbe kenkia ląstelių sveikatai, o šiuolaikinis skaitmeninio išsekimo reiškinys šią žalą dar labiau sustiprina dėl nuolatinio ryšio. Ekranų skleidžiama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą, todėl sutrinka cirkadinis ritmas ir miego struktūra.
Tyrimai rodo, kad darbuotojai, tikrinantys darbinį el. paštą po darbo valandų, 42 proc. prasčiau miega ir sutrinka REM miegas, kuris yra labai svarbus kognityvinėms funkcijoms ir atminties įtvirtinimui. Šis miego įsiskolinimas kaupiasi, didindamas kortizolio kiekį ir uždegiminius žymenis, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Nuolatinio budrumo kultūra neleidžia nervų sistemai pereiti į atkuriamąsias parasimpatines būsenas. Kiekvienas pranešimas sukelia dopamino ir kortizolio kaskadas, kurios neurologiškai primena priklausomybės modelius ir kartu suaktyvina streso reakcijas. Laikui bėgant šis skaitmeninis padidėjęs budrumas sukuria fiziologinę būseną, nesuderinamą su biologiniu atkūrimu, kurio reikia jūsų organizmui, kad atsistatytų ląstelės.
Toksiška darbo vietos kultūra ir jos fizinis poveikis
Be skaitmeninių streso veiksnių, toksiškos darbo vietos kultūros daro išmatuojamą fiziologinę žalą, kuri pasireiškia įvairiose organizmo sistemose. Tyrimai rodo, kad nuolatinis priešiškumo, diskriminacijos ar pernelyg didelio spaudimo darbe poveikis sukelia uždegimines reakcijas ir hormonų pusiausvyros sutrikimus, kurie kenkia širdies ir kraujagyslių sveikatai.
- Lėtinis kortizolio padidėjimas dėl priešiškos darbo aplinkos per penkerius metus padidina kraujospūdį 38 % ir beveik 50 % padidina širdies smūgio riziką.
- Patyčios darbe siejamos su 60 % didesne autoimuninių sutrikimų išsivystymo tikimybe, nes stresas slopina imuninę funkciją
- Priešiška darbo aplinka dvigubai padidina metabolinio sindromo, kuriam būdingas atsparumas insulinui, pilvinis nutukimas ir dislipidemija, riziką.
Jūs neįsivaizduojate fizinio krūvio – toksiškos darbo vietos tiesiog perprogramuoja jūsų fiziologinį funkcionavimą, pagreitina ląstelių senėjimą dėl telomerų trumpėjimo ir epigenetinių pokyčių, kurie gali išlikti daugelį metų po to, kai išeinate iš darbo aplinkos.
Susigrąžinkite savo gyvenimo trukmę: Kaip nustatyti ribas, kurios jus išgelbės?
Susigrąžinti savo gyvenimo trukmę: Kaip nustatyti ribas, kurios jus išgelbės?
Toksiškos darbo vietos fiziologinė žala nėra neišvengiama – ją galima pakeisti strateginėmis ribas nustatančiomis intervencijomis. Tyrimai rodo, kad laikinų ribų nustatymas gerokai sumažina kortizolio gamybą ir širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Pradėkite nuo neginčijamų atsigavimo laikotarpių nustatymo – minimalių 7 valandų miego langų ir intervalų be technologijų parasimpatinei nervų sistemai atkurti.
Taip pat labai svarbu nustatyti bendravimo ribas. Atsisakykite nebūtinų susitikimų, įgyvendinkite el. pašto valdymo protokolus ir aiškiai apibrėžkite kontaktų po darbo valandų parametrus. Tyrimai rodo, kad darbuotojų, kurie laikosi šių apribojimų, hipertenzijos rodikliai yra 38 % mažesni, o telomerai geriau išsaugomi.
Fizinis darbo vietos atskyrimas dar labiau sustiprina kognityvinį profesinių reikalavimų ir asmeninės gerovės atskyrimą. Nepriklausomai nuo to, ar dirbate nuotoliniu būdu, ar biure, perėjimo iš vieno darbo režimo į kitą ritualų sukūrimas padeda išjungti reakcijas į stresą. Autonominei nervų sistemai reikia šių skirtingų signalų, kad būtų tinkamai reguliuojami uždegiminiai procesai ir imuninės sistemos veikla.
