Dantų pasta gali būti netikėta kaltininkė, sukelianti įsisenėjusius spuogelius aplink burną ir smakrą. Tokios įprastos sudedamosios dalys kaip natrio laurilsulfatas (SLS) ir fluoro junginiai sutrikdo natūralią odos barjerinę funkciją, todėl padidėja riebalų gamyba ir uždegimas.
Šie šiurkštūs ingredientai gali išlikti ant odos, užkimšti poras ir per 24-48 valandas nuo jų poveikio sukelti spuogus. Suprasdami konkrečias sudedamąsias dalis ir šio ryšio mechanizmus, galėsite protingiau rinktis tiek burnos, tiek odos sveikatai naudingus produktus.
Paslėptas ryšys tarp dantų pastos ir spuogų
Nors daugelis žmonių daugiausia dėmesio skiria odos priežiūros priemonėms kaip pagrindinei spuogų priežasčiai, įprastos dantų pastos sudedamosios dalys gali labai prisidėti prie spuogų atsiradimo burnos ir smakro srityje. Dažnai tai būna natrio laurilsulfatas (SLS) ir fluoridas, kurie gali dirginti jautrią odą ir užkimšti poras, kai valant dantų šepetėliu patenka ant veido.
Pastebėsite, kad dantų pastos likučiai dažnai lieka burnoje, ypač jei skubate atlikti rytinę rutiną. Šiuose likučiuose yra šių poras galinčių užkimšti ingredientų, kurie gali likti ant odos kelias valandas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad SLS sutrikdo natūralią odos barjerinę funkciją, o fluorido junginiai jautriems asmenims gali sukelti uždegimines reakcijas. Jei jus kamuoja nuolatiniai perioraliniai spuogai, patikrinkite dantų pastos sudedamąsias dalis ir pakoreguokite burnos higienos rutiną, tai gali netikėtai padėti.
Dažniausiai pasitaikančios dantų pastos sudedamosios dalys, sukeliančios spuogus
Keletas įprastų dantų pastos sudedamųjų dalių yra moksliškai susietos su spuogų susidarymu, o šiame sąraše pirmauja natrio laurilsulfatas (SLS) ir fluorido junginiai. SLS, paviršinio aktyvumo medžiaga, sukurianti putas, gali pažeisti natūralų odos barjerą, kai patenka į burnos sritį. Šis sutrikimas dažnai lemia padidėjusią riebalų gamybą ir vėlesnį odos išbėrimą.
Fluoro junginiai, nors ir būtini dantų sveikatai, gali sukelti perioralinį dermatitą – į aknę panašų dirginimą aplink burną. Kiti probleminiai ingredientai, į kuriuos norėsite atkreipti dėmesį, yra dirbtiniai dažikliai, galintys sukelti uždegimą, ir dantų akmenų kontrolės priemonės, kurių sudėtyje yra pirofosfatų, galinčių dirginti jautrią odą. Jei esate linkę į išbėrimus, apsvarstykite galimybę pereiti prie dantų pastos be SLS arba itin atidžiai vengti sąlyčio su oda atliekant burnos priežiūros procedūras.
Požymiai, kad kalta dantų pasta
Norint nustatyti dantų pastos sukeltus spuogus, reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus išskyrų modelius ir vietas. Daugiausia spuogų pastebėsite aplink burną, smakrą ir lūpų kampučius, kur paprastai lieka dantų pastos likučių. Šie spuogai paprastai atsiranda per 24-48 valandas po to, kai pereinama prie naujos dantų pastos arba tęsiamas probleminės dantų pastos naudojimas.
Šios dėmės dažnai būna nedidelės, raudonos ir susitelkusios, o ne išsibarsčiusios po visą veidą. Jei nuo dantų pastos pasireiškia kontaktinis dermatitas, netrukus po dantų valymo taip pat pastebėsite paraudimą, lengvą deginimą ar niežulį. Iškalbingas rodiklis yra tai, kai spuogai pagerėja tais laikotarpiais, kai būnate ne namie ir naudojate kitokią dantų pastą. Norėdami patvirtinti savo įtarimus, pabandykite dvi savaites naudoti paprastą dantų pastą be SLS ir stebėkite bet kokius odos būklės pokyčius.
Kaip dantų pasta pažeidžia odos barjerą
Nors dantų pasta veiksmingai valo dantis, šiurkštūs jos ingredientai gali pažeisti jūsų odos apsauginį barjerą per kelis mechanizmus. Dantų pastos cheminė sudėtis nėra pritaikyta sąlyčiui su oda.
- Natrio laurilsulfatas (SLS) pašalina natūralius odos riebalus, todėl ji tampa pažeidžiama bakterijų ir aplinkos veiksnių.
- Aukštas pH lygis (paprastai 8-9) destabilizuoja jūsų rūgštinę mantiją, kuri paprastai palaiko apsauginį 5,5 pH.
- Dirbtinės kvapiosios medžiagos ir dažikliai prasiskverbia pro odos barjerą, sukeldami uždegimą ir jautrumą.
- Antimikrobinės medžiagos, pvz., triklozanas, sutrikdo odos mikrobiomo pusiausvyrą
Pažeidus odos barjerą, padidėja transepiderminis vandens netekimas, o tai lemia dehidrataciją ir padidėjusį jautrumą. Dėl šios barjero funkcijos sutrikimo susidaro ideali terpė aknę sukeliančioms bakterijoms vešėti.
Dantų pastos, saugios nuo spuogų, alternatyvos
Atsižvelgiant į tai, kad įprasta dantų pasta gali pažeisti odos barjerą, norėsite rinktis dantų produktus, specialiai sukurtus taip, kad sumažintų dirginimą ir aknės paūmėjimą.
Ieškokite dantų pastos, kurios sudėtyje nėra natrio laurilsulfato (SLS), fluoro junginių ir dirbtinių dažiklių. Šie ingredientai dažniausiai sukelia perioralinį dermatitą ir aknę. Vietoj to rinkitės priemones, kurių sudėtyje yra natūralių antimikrobinių medžiagų, pavyzdžiui, neemo arba arbatmedžio aliejaus.
Keletas dermatologų rekomenduojamų prekių ženklų siūlo preparatus be SLS, įskaitant „Hello’s Activated Charcoal” dantų pastą ir „Tom’s of Maine Fluoride-Free Natural” dantų pastą. Jei esate linkę į spuogus aplink burną, taip pat naudinga naudoti nekomedogeninį lūpų balzamą ir po valymo šepetėliu kruopščiai nuvalyti burnos sritį, kad pašalintumėte produkto likučius, galinčius užkimšti poras.
Patarimai, kaip išvengti su dantų pasta susijusių spuogų
Keletas praktinių žingsnių gali padėti sumažinti dantų pastos sukeltus spuogų protrūkius ir kartu palaikyti gerą burnos higieną. Tyrimai rodo, kad tam tikri elgesio pokyčiai burnos priežiūros metu gali gerokai sumažinti su dantų pasta susijusių odos reakcijų riziką.
- Dantų pastą tepkite preciziškai, vengdami sąlyčio su oda aplink burną ir smakrą.
- pereikite prie dantų pastos be SLS, kurios sudėtyje nėra įprastų dirgiklių, pvz., natrio laurilsulfato.
- Po dantų valymo kruopščiai nuvalykite veidą, kad pašalintumėte dantų pastos likučius, kurie galėjo patekti ant odos.
- Apsvarstykite galimybę valytis dantis prieš prausiant veidą, kad visiškai pašalintumėte galimus dirgiklius.
Šios įrodymais pagrįstos strategijos gali padėti palaikyti švarią odą ir užtikrinti optimalią dantų sveikatą. Jei iššutimai išlieka, kreipkitės į dermatologą ir gaukite individualių rekomendacijų.
