Žaliojoje arbatoje esantis pagrindinis junginys L-teaninas daro didelę įtaką sprendimų priėmimui. Ši aminorūgštis per 30 minučių prasiskverbia per kraujo-smegenų barjerą ir skatina alfa smegenų bangas, kurios siejamos su atsipalaidavimo, bet budrumo būsena. Ji moduliuoja tokius svarbius neurotransmiterius kaip GABA, serotoninas ir dopaminas, kartu slopindama glutamato poveikį. Tyrimai rodo, kad teaninas mažina nerimą nesukeldamas raminamųjų pojūčių, didina kognityvinį lankstumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Ideali 100-300 mg dozė per parą duoda didžiausią naudą tiems, kurie siekia didesnio protinio aiškumo.
Mokslas apie teaniną ir jūsų smegenis
Nors L-teanino randama keliose augalų rūšyse, daugiausiai jo yra žaliosios arbatos lapuose, kur jis sudaro maždaug 1-2 % sausosios medžiagos svorio. Ši aminorūgštis įveikia kraujo-smegenų barjerą praėjus maždaug 30 minučių po vartojimo ir daro įtaką neurotransmiterių aktyvumui.
L-teaninas visų pirma veikia smegenis, didindamas alfa bangų susidarymą, kuris siejamas su atsipalaidavimu, tačiau budria psichine būsena. Jis taip pat moduliuoja pagrindinių neuromediatorių kiekį: didina GABA, serotonino ir dopamino kiekį ir slopina glutamato receptorių aktyvumą.
Šis biocheminis profilis paaiškina anksiolitines (nerimą mažinančias) savybes. Tyrimai rodo, kad teaninas gali pagerinti kognityvines funkcijas, gerindamas dėmesį, darbinę atmintį ir vykdomąsias funkcijas.
Dėl to, kad šis junginys mažina stresą nesukeldamas raminamųjų pojūčių, jis yra unikalus tarp natūraliai randamų psichoaktyviųjų medžiagų ir gali daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams dėl savo raminamojo kognityvinio poveikio.
Kaip teaninas ramina nerimą nemažindamas budrumo
Dvigubas L-teanino mechanizmas yra viena vertingiausių jo gydomųjų savybių. Skirtingai nuo daugelio nerimą mažinančių junginių, kurie sukelia mieguistumą, teaninas skatina atsipalaidavimą ir kartu palaiko kognityvinį budrumą.
Ši aminorūgštis šią pusiausvyrą pasiekia vienu metu didindama alfa smegenų bangų aktyvumą ir moduliuodama neurotransmiterių kiekį. Alfa bangos siejamos su atsipalaidavusia, tačiau budria psichine būsena, panašia į meditacijos metu patiriamą būseną.
Be to, L-teaninas didina GABA– slopinamojo neuromediatoriaus, mažinančio neuronų jaudrumą – gamybą,taip pat daro įtaką dopamino ir serotonino kiekiui.
Tyrimai rodo, kad teaninas mažina fiziologines reakcijas į stresą, įskaitant širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio padidėjimą atliekant sudėtingas užduotis.
Tai padeda paaiškinti, kodėl žaliosios arbatos vartotojai dažnai pasakoja, kad jaučiasi ir ramūs, ir aštriai mąstantys, t. y. kognityvinė būsena, kuri gali daryti teigiamą įtaką sprendimų priėmimo procesams, nesumažindama darbingumo.
Žaliosios arbatos poveikis kognityviniam lankstumui ir problemų sprendimui
Teaninas padeda atsipalaiduoti, tačiau kruopštus žaliosios arbatos junginių mišinys stiprina aukštesnes kognityvines funkcijas, reikalaujančias protinio lankstumo.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant žaliąją arbatą pagerėja kognityvinis lankstumas, t. y. gebėjimas mąstyti apie skirtingas sąvokas ir prisitaikyti prie kintančių poreikių. Šį pagerėjimą lemia sinergetinis kofeino ir L-teanino, kurie kartu gerina dėmesį ir darbinės atminties gebėjimą, poveikis.
Tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos katechinai, ypač EGCG (epigalokatechino galatas), gali apsaugoti nervų takus, susijusius su vykdomosiomis funkcijomis ir problemų sprendimu. Kontroliuojamų tyrimų dalyviai, pavartoję žaliosios arbatos ekstrakto, palyginti su placebo grupėmis, geriau atliko užduotis, reikalaujančias kūrybinių sprendimų ir protinio prisitaikymo.
Šis kognityvinių gebėjimų pagerėjimas leidžia manyti, kad žaliosios arbatos sudedamosios dalys turi įtakos ne tik priimamiems sprendimams, bet ir tam, kaip lanksčiai sprendžiame sudėtingas problemas.
Optimali dozė: Dozavimas: kaip rasti asmeninį smegenų pusiausvyrą stiprinantį balansą
Kiek žaliosios arbatos reikia, kad jos nauda kognityviniams gebėjimams būtų maksimali, o nauda nemažėtų? Tyrimai rodo, kad 2-3 puodeliai (500-750 ml) per dieną idealiai pagerina kognityvines funkcijas be neigiamo poveikio. Šiame kiekyje yra maždaug 100-300 mg L-teanino ir 30-90 mg kofeino, pagrindinių neuroaktyvių žaliosios arbatos junginių.
Idealiai dozei didelę įtaką daro individualūs veiksniai. Kūno svoris, esama tolerancija kofeinui, medžiagų apykaitos greitis ir jautrumas L-teaninui – visa tai turi įtakos žaliosios arbatos poveikiui kognityvinėms funkcijoms. Kai kurie žmonės jaučia didžiausią kognityvinę naudą, išgėrę vos vieną puodelį, o kitiems reikia daugiau.
Laikas taip pat turi reikšmės – kognityviniai gebėjimai gerėja tolygiai, kai gėrimas paskirstomas per visą dieną, o ne suvartojamas iš karto.
Kofeinui jautrūs asmenys turėtų vengti vartoti po vidurdienio, kad nesutriktų miegas, nes tai gali neigiamai paveikti žaliosios arbatos kognityvines savybes.
Be sprendimų: Kiti reguliaraus žaliosios arbatos vartojimo kognityviniai privalumai
Žalioji arbata ne tik optimizuoja dozę, bet ir suteikia įvairių kognityvinių privalumų, kurie toli gražu neapsiriboja sprendimų priėmimo galimybėmis. Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojama arbata gali pagerinti atminties formavimąsi, dėmesio koncentraciją ir duomenų apdorojimo greitį. Katechinai, ypač EGCG, padeda apsaugoti neuronus nuo oksidacinės pažaidos ir skatina neurogenezę– naujų smegenų ląstelių formavimąsi.
Tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos junginiai prisideda prie geresnio erdvinio pažinimo ir gali mažinti su amžiumi susijusį pažinimo funkcijų silpnėjimą. L-teanino sudedamoji dalis, veikdama sinergiškai su kofeinu, didina alfa smegenų bangų aktyvumą ir skatina „budraus atsipalaidavimo” būseną, kuri gerina susikaupimą ir kūrybiškumą. Be to, žaliosios arbatos neuroprotekcinės savybės gali suteikti ilgalaikę naudą kovojant su neurodegeneracinėmis ligomis. Šios kognityvinės savybės kartu palaiko bendrą smegenų sveikatą, todėl žalioji arbata yra vertingas maisto papildas ne tik dėl jos poveikio sprendimų priėmimo procesams.
