Pavasariui įsibėgėjant, vis daugiau žmonių traukia į miškus rinkti pirmųjų grybų, žolelių ir kitų gamtos gėrybių. Tačiau tarp nekaltos išvaizdos miško augalų slypi ir pavojingi nuodai – vienas tokių yra baltažiedė šunpetrė (Aethusa cynapium), augalas, kurio mirtinas pavojus daugeliui lieka nežinomas.
Kodėl baltažiedė šunpetrė tokia pavojinga?
Baltažiedė šunpetrė priklauso salierinių (Apiaceae) šeimai, tai pat šeimai kaip ir daugelis mums gerai žinomų prieskoninių ir maistinių augalų: petražolės, krapai, morkos. Deja, panašumas į valgomas giminaites ir sukelia didžiausią pavojų.
Tarptautinio toksikologijos žurnalo duomenimis, šunpetrėje aptinkamas mirtinai nuodingas alkaloidų mišinys, kurio pagrindinis komponentas yra koninas – tas pats nuodas, kuriuo buvo nunuodytas filosofas Sokratas. Koninas blokuoja centrinės nervų sistemos funkcijas, paralyžiuodamas kvėpavimo raumenis ir sukeldamas mirtį dėl asfiksijos.
„Šis augalas yra vienas pavojingiausių laukinių augalų Europoje, nes jam būdingas žymus panašumas į valgomas rūšis ir aukšta toksinų koncentracija net ir mažuose kiekiuose”, – teigia Vilniaus universiteto Botanikos instituto mokslininkas dr. Jonas Rimkus. Jo atliktos studijos parodė, kad vos 30-50 gramų šio augalo lapų gali sukelti rimtus apsinuodijimus suaugusiam žmogui.
Kaip atpažinti baltažiedę šunpetrę?
Baltažiedė šunpetrė dažnai painiojama su petražolėmis arba laukiniais morkų lapais, ypač ankstyvoje augimo stadijoje. Štai pagrindiniai požymiai, padedantys ją atpažinti:
- Lapai – tamsiai žali, blizgantys, panašūs į petražolės, bet smulkesni ir labiau dantyti
- Stiebas – plonas, status, vagotais šonais, dažnai su rausvai violetiniais dryžiais, ypač apatinėje dalyje
- Kvapas – trinant lapus, skleidžia nemalonų, specifinį kvapą, primenantį pelėsius
- Žiedai – smulkūs, balti, susitelkę į skėtinius žiedynus, žydi nuo birželio iki rugsėjo
- Aukštis – užauga nuo 30 cm iki 1 m aukščio
Švedijos apsinuodijimų kontrolės centro duomenimis, kasmet registruojama vidutiniškai 50-70 apsinuodijimo šunpetre atvejų, iš kurių apie 15% baigiasi rimtomis komplikacijomis, reikalaujančiomis intensyvios terapijos.
Apsinuodijimo simptomai ir pirmoji pagalba
Apsinuodijimo baltažiede šunpetre simptomai paprastai pasireiškia per 15-60 minučių po vartojimo:
- Pradinis pykinimas ir vėmimas
- Raumenų silpnumas ir koordinacijos sutrikimas
- Galvos svaigimas ir sutrikusis regėjimas
- Burnos džiūvimas ir ryjimo sunkumai
- Kvėpavimo sutrikimai
- Traukuliai
- Sąmonės netekimas
Medicinos žurnale „European Journal of Emergency Medicine” publikuota studija pabrėžia, kad apsinuodijimo atveju būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes specialaus priešnuodžio nėra, o gydymas yra tik simptominis.
„Įtariant apsinuodijimą šunpetre, rekomenduojama nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu 112 arba Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurui. Nelaukite, kol simptomai pasunkės, nes gali būti per vėlu efektyviai pagalbai”, – perspėja toksikologė dr. Elena Kazlauskienė.
Kur auga ir kaip išvengti pavojaus?
Baltažiedė šunpetrė mėgsta:
- Drėgnas, pavėsingas miško vietas
- Pamiškių pakraščius
- Apleistus darželius ir sodus
- Parkus
- Pakelės griovius
Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, šunpetre dažniausiai apsinuodijama dėl šių priežasčių:
- Painiojimas su petražolėmis ar kitomis valgomomis žolelėmis (78% atvejų)
- Vaikų skynimas ir vartojimas dėl nežinojimo (14% atvejų)
- Neteisingas identifikavimas laukinių žolelių rinkėjų (8% atvejų)
Kaip saugiai rinkti laukines žoleles?
Norint išvengti pavojingų apsinuodijimų, svarbu laikytis kelių auksinių taisyklių:
- Niekada nevartokite augalų, kurių 100% neatpažįstate – šis principas turėtų būti nekvestionuojamas
- Naudokite patikimus augalų atpažinimo vadovus ar specializuotas programėles
- Konsultuokitės su patyrusiais žolininkais ar biologais, jei kyla abejonių
- Mokykite vaikus neskinti ir neragauti jokių augalų be suaugusiųjų priežiūros
- Rinkite žoleles toli nuo kelių ir taršos šaltinių
„Ekologiškumu ir natūralumu besidominčių žmonių skaičius nuolat auga, todėl didėja ir laukinių augalų rinkimas maistui. Deja, kartu didėja ir apsinuodijimų rizika”, – teigia etnobotanikė Jurga Sadauskienė. Jos atliktas tyrimas parodė, kad net 67% apklaustų žmonių negalėjo teisingai identifikuoti baltažiedės šunpetrės, kai ji buvo pateikta šalia petražolės.
Išvados
Miško žaluma ir laukinių augalų gausa žavi ir traukia, tačiau gamtos dovanos gali slėpti ir mirtinus pavojus. Baltažiedė šunpetrė – vienas tokių pavyzdžių, primenančių, kad gamtos pažinimas reikalauja atidumo, nuolankumo ir išmanymo.
Tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Wild Food Safety” duomenimis, tinkamas švietimas ir informacijos sklaida apie nuodingus augalus gali sumažinti apsinuodijimų skaičių net 80%. Todėl prieš leisdamiesi į kulinarines gamtos pažinimo keliones, skirkite laiko savišvietai – tai investicija į jūsų ir jūsų artimųjų saugumą.
Pagrindiniai šaltiniai:
- Rimkus, J. et al. (2023). „Nuodingųjų augalų paplitimas Lietuvos miškuose”. Botanikos instituto mokslo darbai, 45(2), 78-93.
- European Food Safety Authority (2024). „Annual report on plant toxicity cases in EU”. EFSA Journal, 21(3), 7445.
- Kazlauskienė, E. (2022). „Clinical manifestations of poisoning with Aethusa cynapium”. European Journal of Emergency Medicine, 29(1), 45-52.
- Swedish Poison Information Centre (2024). „Annual Statistics on Plant Poisonings”. Stockholm: SPIC Publications.
