Alkoholio vartojimas sutrikdo miego struktūrą, kenkia psichikos sveikatai, sukelia sisteminį uždegimą ir pažeidžia žarnyno mikrobiomo įvairovę. Probleminio vartojimo požymiai yra didėjanti tolerancija, lengvi abstinencijos simptomai tarp gėrimo seansų ir psichinis susirūpinimas alkoholiu. Net saikingas alkoholio vartojimas 24 % pablogina miego kokybę ir išlaiko uždegiminius biomarkerius 24-72 valandas po vartojimo. Kad atsigautų nuo šio poveikio, organizmui reikia kelių savaičių susilaikymo. Supratimas apie šiuos padarinius padeda žmonėms objektyviau įvertinti savo santykį su alkoholiu.
Jūsų miego kokybė nukenčia labiau, nei įsivaizduojate
Nors daugelis žmonių vartoja alkoholį, kad lengviau užmigtų, moksliniai tyrimai rodo, kad jis smarkiai sutrikdo miego struktūrą. Nors alkoholis gali sukelti pradinį mieguistumą, jis neleidžia smegenims pereiti į gilias REM miego fazes, kurios būtinos kognityviniam atkūrimui ir atminties įtvirtinimui.
Tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas prieš miegą didina miego fragmentiškumą, todėl per naktį daug kartų prabundama, o asmenys dažnai to neprisimena. Tai paaiškina, kodėl daugelis alkoholio vartotojų teigia, kad jaučiasi nepailsėję, nors iš pažiūros miega pakankamai ilgai.
Remiantis naujausiais tyrimais, net saikingas alkoholio vartojimas 24 % sumažina miego kokybę. Poveikis priklauso nuo dozės; didesnis suvartojamų gėrimų kiekis labiau sutrikdo miegą.
Be to, alkoholis sustiprina miego apnėją ir dėl diuretinių savybių padidina naktinių apsilankymų tualete skaičių, o tai dar labiau pablogina miego kokybę.
Dėl šių sutrikimų susidaro užburtas ratas, kai dėl prasto miego didėja nuovargis dieną ir vėliau atsiranda priklausomybė nuo alkoholio.
Psichikos sveikatos simptomai, kuriuos gali pabloginti alkoholis
Kodėl tiek daug žmonių, kenčiančių nuo nerimo, depresijos ar nuotaikos sutrikimų, griebiasi alkoholio, nesuvokdami, kad sustiprina tuos pačius simptomus, kuriuos bando įveikti?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alkoholis trikdo neuromediatorių funkciją, ypač veikia serotoniną ir dopaminą – pagrindinius nuotaikos ir emocijų apdorojimo reguliatorius.
Nors alkoholis laikinai palengvina psichologinį diskomfortą, neurocheminis grįžtamasis poveikis dažnai sustiprina pagrindines psichikos sveikatos problemas.
Tyrimai rodo, kad reguliarus alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusiu jautrumu nerimui, depresijos epizodų dažnumu ir emocinės reguliacijos sutrikimais.
Laikinas palengvėjimo ir kančios ciklas sukuria apgaulingą modelį, kai asmenys simptomų palengvėjimą priskiria alkoholiui, užuot pripažinę jo stiprinantį poveikį.
Klinikiniai duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas labai pablogina psichikos sveikatos sutrikimų gydymo rezultatus, o susilaikymas nuo alkoholio daugeliui pacientų sukelia žymų simptomų pagerėjimą.
Paslėptas uždegimas, kurį alkoholis sukelia visame organizme
Alkoholiui patekus į žmogaus organizmą, suaktyvėja trys pagrindiniai uždegimo keliai, sukeliantys fiziologinių sutrikimų kaskadą ne tik kepenyse. Etanolio metabolizme susidaro reaktyviosios deguonies rūšys, kurios pažeidžia ląstelių struktūras ir kartu skatina citokinų, ypač interleukinų ir TNF-alfa, išsiskyrimą. Šie prouždegiminiai žymenys cirkuliuoja sistemoje ir veikia smegenis, širdies ir kraujagyslių sistemą bei virškinimo traktą.
Be to, alkoholis pažeidžia žarnyno barjero vientisumą, todėl į kraujotaką patenka bakterijų endotoksinų, kurie dar labiau sustiprina uždegimines reakcijas. Šis mechanizmas, vadinamas endotoksemija, prisideda prie daugelio organų uždegimo net ir saikingai vartojantiems alkoholį.
Tyrimai rodo, kad išmatuojami uždegimo biomarkeriai išlieka padidėję 24-72 valandas po alkoholio vartojimo, o reguliariai geriantiems žmonėms išlieka kumuliacinis poveikis. Šie uždegiminiai procesai spartina ląstelių senėjimą, audinių irimą ir didina autoimuninių sutrikimųriziką – poveikis dažnai nepastebimas, kol nepadaryta didelė žala.
Ką alkoholis daro jūsų žarnyno mikrobiomui (tai nėra gražu)
Nors anksčiau žarnyno mikrobiomas buvo laikomas tik virškinimo organu, dabar jis yra labai svarbi ekosistema, turinti įtakos bendrai sveikatai, kurią alkoholis sm arkiai pažeidžia. Tyrimai rodo, kad net saikingas alkoholio vartojimas keičia žarnyno bakterijų įvairovę ir sudėtį, skatindamas kenksmingų rūšių atsiradimą ir mažindamas naudingų.
Šie mikrobiomo pokyčiai pažeidžia žarnyno barjerą, todėl bakterijų toksinai patenka į kraują – tai vadinama „nesandariu žarnynu”. Alkoholio vartojimo sukelta disbiozė susijusi su uždegimu, imuninės sistemos disfunkcija ir sutrikusiu maistinių medžiagų įsisavinimu.
Tyrimai atskleidė, kad alkoholio antimikrobinės savybės selektyviai naikina apsaugines bakterijų populiacijas, o patogenines rūšis tausoja. Šis sutrikimas neapsiriboja tik virškinamojo trakto simptomais, bet per žarnyno ir smegenų ašį gali prisidėti prie psichiatrinių būklių, kepenų ligų ir medžiagų apykaitos sutrikimų.
Mikrobiomui atsistatyti po alkoholio poveikio reikia susilaikyti kelias savaites, o kai kurie pokyčiai gali išlikti visam laikui.
Įspėjamieji priklausomybės požymiai, kurių galite nepastebėti
Nors daugelis atpažįsta akivaizdžius simptomus, tokius kaip sunki abstinencija ar kasdienis gėrimas, kaip priklausomybės nuo alkoholio požymius, subtilesni įspėjamieji ženklai dažnai lieka nepastebėti, kol priklausomybė smarkiai progresuoja.
Tai didėjanti tolerancija, kai tam pačiam poveikiui pasiekti reikia daugiau alkoholio, ir lengvi abstinencijos simptomai tarp gėrimo seansų, pavyzdžiui, dirglumas ar miego sutrikimai.
Kiti nepastebėti rodikliai yra psichinis susirūpinimas alkoholiu, veiklos planavimas atsižvelgiant į galimybes išgerti ir gynybiškumas, kai kiti komentuoja vartojimo įpročius.
Elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, anksčiau mėgtų pomėgių atsisakymas, didesnė izoliacija ar gėrimas vienam, taip pat gali reikšti besivystančią priklausomybę.
Net iš pirmo žvilgsnio teigiami prisitaikymo pokyčiai, tokie kaip didelio darbingumo išlaikymas darbe, nepaisant gausaus alkoholio vartojimo, arba sudėtingas alkoholio vartojimo pateisinimas, gali slėpti problemiškus santykius su alkoholiu, dėl kurių būtina atlikti profesionalų įvertinimą.
Kaip net „saikingas” alkoholio vartojimas veikia ilgalaikę sveikatą
„Saikingo” alkoholio vartojimo, kaip santykinai nekenksmingo, suvokimas yra labai klaidingas visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimai nuolat rodo, kad net ir nedidelis alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia daugelio sveikatos sutrikimų rizika.
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas (0,5-1 decilitras per dieną) siejamas su struktūriniais smegenų pokyčiais, sumažėjusiu kognityviniu našumu ir spartesniu smegenų senėjimu. Kadaise reklamuota nauda širdies ir kraujagyslių sistemai iš esmės paneigta, nes dabar yra įrodymų, kad padidėja hipertenzijos ir insulto rizika.
Be to, saikingas alkoholio vartojimas didina vėžio riziką, ypač krūties, storosios žarnos ir kepenų piktybinių navikų. Kepenys apdoroja alkoholį kaip toksiną, o reguliarus jo vartojimas, net ir tariamai saugus, ilgainiui pažeidžia ląsteles.
Vartojant alkoholį, kuris anksčiau buvo laikomas nekenksmingu, susilpnėja imuninės sistemos veikla ir sumažėja organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis ir ligomis.
Stebinanti nauda, kurią žmonės patiria metę rūkyti
Buvę alkoholio vartotojai dažnai pasakoja apie daugybę netikėtų pagerėjimų, kurie neapsiriboja tikėtina nauda sveikatai.
Praėjus kelioms savaitėms po alkoholio vartojimo nutraukimo, daugeliui pagerėja miego kokybė, pagilėja REM ciklai ir sumažėja naktinių prabudimų. Paprastai pagerėja kognityvinės funkcijos, pasireiškiančios ryškesne atmintimi, geresne koncentracija ir aiškesniu gebėjimu priimti sprendimus.
Dermatologiniai pokyčiai dažnai nustebina abstinentus – per 30 dienų sumažėja veido uždegimas, pagerėja drėkinimas ir sumažėja paburkimas po akimis.
Atlikus finansinę analizę paaiškėjo, kad vidutiniškai per metus sutaupoma nuo 850 iki 4250 eurų, priklausomai nuo ankstesnių vartojimo įpročių. Be to, asmenys paprastai teigia, kad praturtėjo jų tarpasmeniniai santykiai, kuriems būdingas didesnis emocinis prieinamumas ir geresni konfliktų sprendimo įgūdžiai.
Šie daugiasisteminiai pagerėjimai rodo, kad žalingas alkoholio poveikis apima daugelį fiziologinių ir psichologinių sričių, o jo panaikinimas vyksta greičiau, nei anksčiau nurodyta klinikinėje literatūroje.
