Penki gėrimai, susiję su padidėjusia vėžio rizika: alkoholis ( 1 grupės kancerogenas), itin perdirbti saldūs gėrimai (siejami su krūties vėžiu), itin karšti gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 °C (sukelia stemplės pažeidimus), dietiniai gazuoti gėrimai su dirbtiniais saldikliais (tyrimų rezultatai kelia abejonių) ir apelsinų sultys (jose yra pesticidų ir mikotoksinų). Iš šių gėrimų alkoholis, kaip kancerogenas, turi daugiausiai mokslinių įrodymų. Šių sąsajų supratimas padeda vartotojams priimti pagrįstus sprendimus dėl kasdienio gėrimų vartojimo ir galimo poveikio sveikatai.
Alkoholis – labiausiai pripažintas gėrimų kancerogenas
Nors daugelis žmonių alkoholiniais gėrimais mėgaujasi socialiai, moksliniais tyrimais įrodyta, kad alkoholis yra labiausiai kancerogeninis gėrimas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra alkoholinius gėrimus priskiria 1 grupės kancerogenams, t. y. yra pakankamai įrodymų, kad alkoholiniai gėrimai sukelia vėžį žmonėms.
Etanolis, veiklioji alkoholinių gėrimų sudedamoji dalis, metabolizuojasi į acetaldehidą, toksišką junginį, kuris pažeidžia DNR ir trukdo ląstelėms ištaisyti šią žalą. Reguliarus alkoholio vartojimas didina kelių rūšių vėžio, įskaitant burnos, gerklės, gerklų, stemplės, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžį, riziką.
Rizika didėja proporcingai suvartojamo alkoholio kiekiui – net saikingas alkoholio vartojimas (0,5-1 decilitras per dieną) didina vėžio riziką. Nėra minimalios ribos, iki kurios alkoholio vartojimas visiškai nekeltų vėžio išsivystymo rizikos, todėl alkoholis yra reikšmingas, bet modifikuojamas rizikos veiksnys.
Itin perdirbti saldūs gėrimai ir vėžio rizika
Be alkoholinių gėrimų, kita gėrimų kategorija, kelianti didelį susirūpinimą dėl sveikatos, yra itin perdirbti saldūs gėrimai. Jiems priskiriami gazuoti gėrimai, saldinti vaisių gėrimai ir cukraus prisotinti sportiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra didelės fruktozės kukurūzų sirupo ir kitų rafinuotų saldiklių.
Britų medicinos žurnale „British Medical Journal” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad reguliariai šiuos gėrimus vartojančioms moterims krūties vėžio rizika padidėjo 22 %.
Mechanizmai, siejantys šiuos gėrimus su vėžiu, yra susiję su keliais keliais. Itin apdoroti gėrimai prisideda prie nutukimo – žinomo kelių vėžinių susirgimų rizikos veiksnio – ir kartu skatina atsparumą insulinui bei lėtinį uždegimą.
Be to, kai kurių gėrimų sudėtyje yra karamelinių dažiklių su 4-metilimidazolu, kurį Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskiria prie galimų žmogaus kancerogenų.
Nuolatinis šių gėrimų vartojimas taip pat gali išstumti sveikesnius gėrimus iš mitybos raciono ir dar labiau pakenkti bendrai sveikatai.
Karšti gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 °C (149 °F), ir stemplės vėžys
Gėrimų temperatūra, o ne tik jų turinys, kelia pastebimą vėžio riziką. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimai rodo, kad vartojant gėrimus aukštesnėje nei 65 °C temperatūroje labai padidėja stemplės vėžio rizika. Taip atsitinka todėl, kad didelis karštis gali pažeisti stemplės gleivinę ir sukelti uždegimą, kuris laikui bėgant gali pereiti į vėžinius pokyčius.
Įprasti karšti gėrimai, tokie kaip arbata, kava ir matė, kelia pavojų, kai vartojami tokioje aukštoje temperatūroje. Pavojus kyla ne dėl pačių gėrimų, o dėl jų temperatūros vartojant.
Tyrimai, atlikti regionuose, kuriuose tradiciškai vartojami karšti gėrimai, įskaitant Pietų Ameriką, Artimuosius Rytus ir Aziją, nuolat įrodo šį ryšį.
Kad rizika būtų kuo mažesnė, ekspertai rekomenduoja prieš vartojimą kelias minutes leisti karštiems gėrimams atvėsti, idealiu atveju iki žemesnės nei 65 °C temperatūros ribos.
Dietiniai gazuoti gėrimai: dirbtiniai saldikliai ir susirūpinimas dėl vėžio
Vartotojų susidomėjimas nulinio kaloringumo alternatyvomis lėmė, kad dietiniai gazuoti gėrimai tapo populiariu pasirinkimu žmonėms, kurie rūpinasi savo svoriu, tačiau šiuose gėrimuose yra dirbtinių saldiklių, kurie kelia didelį susirūpinimą dėl vėžio.
Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas, sukralozė ir sacharinas, buvo daugybės tyrimų, kuriuose nagrinėtos jų galimos kancerogeninės savybės, objektas. FDA mano, kad šie priedai ribotais kiekiais yra saugūs, tačiau tyrimai pateikia prieštaringų įrodymų.
Kai kuriuose tyrimuose aspartamo vartojimas siejamas su padidėjusia limfomos ir leukemijos rizika gyvūnų modeliuose.
2022 m. žurnale „PLOS Medicine” paskelbtame tyrime nustatyta, kad žmonėms, vartojantiems daug dirbtinių saldiklių, ypač aspartamo ir acesulfamo-K, būdinga šiek tiek didesnė vėžio rizika, ypač krūties vėžio ir su nutukimu susijusio vėžio.
Sveikatos ekspertai rekomenduoja laikytis saikingumo ir kaip sveikesnę dietinių gazuotų gėrimų alternatyvą siūlo natūralaus skonio vandenį.
Apelsinų sultys: Netikėtas ryto gėrimas, siejamas su vėžiu
Nors dietiniai gazuoti gėrimai kelia susirūpinimą dėl dirbtinių saldiklių, kitas įprastas gėrimas kelia netikėtų klausimų dėl sveikatos.
Apelsinų sultys – pagrindinis pusryčių gėrimas milijonuose namų – yra siejamos su galimu vėžio pavojumi dėl įvairių priežasčių.
Tyrimai rodo, kad komerciškai gaminamose apelsinų sultyse dažnai yra pesticidų, naudojamų citrusinių vaisių auginime, pėdsakų. Be to, didelis cukraus kiekis apelsinų sultyse prisideda prie uždegiminių organizmo reakcijų, todėl gali susidaryti sąlygos, skatinančios vėžio vystymąsi.
Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad komercinėse apelsinų sultyse yra grybelinių toksinų, vadinamų mikotoksinais. Šie junginiai, įskaitant ochratoksiną A, laboratoriniais tyrimais įrodė kancerogenines savybes.
Be to, pasterizavimo ir ilgalaikio laikymo metu gali atsirasti junginių, kurių nebuvo šviežiuose apelsinuose, o tai gali padidinti šio populiaraus rytinio gėrimo kancerogeninę riziką.
