Idealią sveikatą žadančios mitybos tendencijos dažnai slepia netikėtus pavojus. Šiandien populiarios dietos – nuo ekstremalaus badavimo iki žalio maisto režimo – nepaisant teiginių apie sveikatingumą, gali sukelti rimtą maistinių medžiagų trūkumą ir skatinti netvarkingą mitybą. Tyrimai rodo, kad dėl šių metodų dažnai sutrinka medžiagų apykaita, susilpnėja imuninė sistema ir patiriamas psichologinis stresas. Riba tarp naudingos mitybos disciplinos ir žalingo ribojimo išlieka pavojingai plona. Supratę mokslinius įrodymus, kuriais grindžiami šie garsūs mitybos modeliai, sužinosite, kodėl saikingumas yra svarbesnis už ekstremizmą mitybos srityje.
Žalio maisto judėjimas: Mitybos spragos, slypinčios už natūralios reklamos
Nors žalio maisto judėjimas sulaukė didelio populiarumo dėl to, kad akcentuoja neperdirbtą, natūralų maistą, mitybos tyrimai atskleidžia keletą susirūpinimą keliančių šio mitybos būdo spragų.
Žalio maisto šalininkams dažnai trūksta vitamino B12, geležies, cinko ir baltymų, t. y. maistinių medžiagų, kurios yra geriau prieinamos termiškai apdorotame maiste.
Žalio maisto dieta paprastai būna nepakankamai kaloringa, todėl gali neplanuotai kristi svoris, moterims pasireikšti amenorėja ir sumažėti kaulų tankis.
Vartojant tik termiškai neapdorotą augalinį maistą taip pat yra antinavikinių medžiagų, pavyzdžiui, fitatų ir oksalatų, kurie stabdo mineralų pasisavinimą.
Žurnale „Journal of Nutrition” paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis žalių daržovių virtų iš tikrųjų išskiria daugiau maistingųjų medžiagų.
Virimas taip pat pašalina kenksmingų bakterijų keliamą pavojų, o tam tikri maisto produktai tampa lengviau virškinami.
Be kruopštaus planavimo ir papildų griežta žaliavalgiška mityba gali pakenkti ilgalaikiam mitybos tinkamumui.
Ekstremalus protarpinis badavimas: Kai ribotas valgymo laikas nueina per toli
Nors saikingo protarpinio badavimo protokolai parodė, kad jie naudingi medžiagų apykaitai, kraštutiniai variantai, kurie apriboja valgymo laiką iki 2 ar mažiau valandų per dieną, sukėlė mitybos tyrėjų susirūpinimą.
Tokie ribojantys režimai gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą, raumenų nykimą ir medžiagų apykaitos adaptaciją, dėl kurios gali sulėtėti medžiagų apykaita.
Žurnale „JAMA Internal Medicine” paskelbti tyrimai rodo, kad smarkiai apribotas valgymo laikas jautriems asmenims gali sukelti valgymo sutrikimų.
Psichologinis ekstremalaus badavimo stresas dažnai susijęs su padidėjusiu kortizolio kiekiu, kuris gali neutralizuoti medžiagų apykaitos privalumus, kurių siekiama badaujant.
Medicinos specialistai rekomenduoja asmenims išlaikyti bent 6-8 valandų valgymo intervalą, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp galimos naudos ir mitybos pakankamumo.
Asmenys, turintys valgymo sutrikimų, nėščios moterys ir cukriniu diabetu sergantys asmenys turėtų vengti kraštutinio badavimo ir, prieš pradėdami taikyti net vidutinio sunkumo protokolus, pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Angliavandenių atsisakymas: Paslėpti mažo angliavandenių kiekio ir keto kraštutinumų pavojai
Populiarėjant labai mažai angliavandenių turinčioms ir ketogeninėms dietoms, atkreiptas dėmesys į naują mitybos apribojimo formą.
Nors šios dietos gali duoti trumpalaikės naudos lieknėjant, mitybos ekspertai įspėja apie galimą riziką, kai jų laikomasi ilgą laiką arba kai jos yra kraštutinės.
Griežtai ribojant angliavandenių kiekį, dažnai sumažėja skaidulų vartojimas, todėl sutrinka žarnyno mikrobiomo sveikata ir padidėja vidurių užkietėjimo rizika.
Tyrimai rodo, kad pernelyg didelis sočiųjų riebalų vartojimas, būdingas kai kuriems keto režimams, gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai.
Be to, griežta dieta gali sukelti maistinių medžiagų, ypač magnio, kalio ir B grupės vitaminų, trūkumą.
Reikia atsižvelgti ir į psichikos sveikatos pasekmes, nes griežtas angliavandenių vengimas gali paskatinti nesveikus santykius su maistu ir padidinti socialinę izoliaciją bendro valgymo metu.
Saikingumas ir individualus požiūris išlieka pagrindiniais tvarios mitybos principais.
„Švari mityba” ir ortoreksija: Kai sveiki pasirinkimai tampa obsesija
Pastaraisiais metais „švari mityba” iš naudingo dėmesio visaverčiam maistui virto potencialiai problemiška ideologija, pagal kurią maisto produktai skirstomi į „švarius” arba „toksiškus”.
Šis iš pirmo žvilgsnio naudingas požiūris į mitybą gali peraugti į nervinę ortoreksiją – gydytojo Steveno Bratmano sukurtą terminą, apibūdinantį nesveiką maniją valgyti „sveiką” ar „švarų” maistą.
Žurnale „Journal of Eating Disorders” paskelbti tyrimai rodo, kad maždaug 1 % visų gyventojų atitinka klinikinius ortoreksijos kriterijus, o tarp asmenų, kurie jau rūpinasi sveikata ir fizine forma, šis rodiklis yra didesnis.
Įspėjamieji požymiai – tai ištisų maisto produktų grupių atsisakymas, didelis nerimas dėl maisto kokybės, socialinė izoliacija dėl griežtų valgymo taisyklių ir prastėjanti fizinė sveikata, nepaisant tariamai „sveikesnių” pasirinkimų.
Mitybos specialistai rekomenduoja sutelkti dėmesį į mitybos modelius, o ne į atskirus maisto produktus, užtikrinti lankstumą ir kreiptis profesionalios pagalbos, jei maisto pasirinkimai kelia didelį nerimą ar sutrikimus.
Detoksikacinės dietos ir sulčių valymai: Išvalymo teiginius paneigiantis mokslas
Nepaisant to, kad detoksikacijos dietos ir sulčių valymai yra plačiai paplitę kaip greiti sveikatos sprendimai, jiems trūksta svarių mokslinių įrodymų, patvirtinančių jų tariamą „valymo” naudą. Žmogaus organizme išsivystė sudėtingos detoksikacijos sistemos, visų pirma kepenys ir inkstai, kurios veiksmingai šalina atliekas ir toksinus be išorinio įsikišimo.
Taikant šiuos režimus dažnai laikinai sumažėja svoris dėl kalorijų ribojimo ir vandens netekimo, o ne dėl toksinų šalinimo. Medicininių tyrimų metu nebuvo rasta jokių įrodymų, kad sulčių badavimas pagreitina toksinų šalinimą ar pagerina organų veiklą labiau nei tai, kas vyksta natūraliai.
Be to, ilgai trunkantys sulčių valymai gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą, sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ir sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų. Kai kurie žmonės praneša apie galvos skausmus, nuovargį ir irzlumą – simptomai dažnai klaidingai interpretuojami kaip „iš organizmo pasišalinantys toksinai”, tačiau iš tikrųjų rodo fiziologinį stresą dėl netinkamos mitybos.
