Medicinos ekspertai nerimauja dėl paslėptų sėdėjimo sukryžiuotomis kojomis pavojų. Ši įprasta poza labai suspaudžia pilvo organus, trikdo virškinimo procesus ir riboja apatinių galūnių kraujotaką. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis gali lemti lėtinį vidurių užkietėjimą, venų varikozę ir net stuburo iškrypimą. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis sukelia nenatūralų spaudimą vidaus sistemoms ir gali lemti sveikatos sutrikimus, kurių daugelis žmonių niekada nesusieja su kasdiene sėdėjimo padėtimi.
Kodėl sukryžiuotų kojų padėtis spaudžia virškinimo sistemą
Sėdint sukryžiuotomis kojomis natūraliai suspaudžiama virškinimo sistema, todėl virškinimo organai yra fiziškai suvaržyti. Tokia laikysena verčia žarnyną ir skrandį užimti nenatūralią padėtį, nes liemuo palinksta į priekį, o pilvas sulinksta į vidų.
Gastroenterologai pastebi, kad ilgalaikis suspaudimas gali trukdyti normaliai peristaltikai– į bangas panašiems raumenų susitraukimams, kurie judina maistą virškinamuoju traktu.
Sukryžiuotos kojos ypač veikia apatinę žarnyno dalį, dėl to gali sulėtėti virškinimo laikas ir atsirasti vidurių užkietėjimas. Tyrimai rodo, kad suspaudus pilvo ertmę kraujotaka į virškinimo organus gali sumažėti iki 15 %, todėl sumažėja jų funkcinis veiksmingumas.
Be to, spaudžiant sigmoidinę gaubtinę žarną gali paūmėti esamos ligos, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas. Dėl to atsirandantis diskomfortas dažnai pasireiškia pilvo pūtimu, dujų kaupimusi ir pablogėjusiu maistinių medžiagų įsisavinimu – problemos, kurios gali paaštrėti dėl įprasto sėdėjimo sukryžiavus kojas.
Poveikis kraujotakai ir kraujagyslių sveikatai
Ilgą laiką sėdint sukryžiuotomis kojomis gali būti apribotos beveik visos apatinių galūnių kraujagyslės. Tokia poza tiesiogiai spaudžia poplitealinę arteriją ir veną už kelio, todėl sumažėja kraujo tekėjimas į blauzdą ir iš jos.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis suspaudimas gali sukelti endotelio disfunkciją, t. y. kraujagyslių gleivinės pažeidimą, kuris yra aterosklerozės pradžia.
Pasekmės dažnai pasireiškia laikinu tirpimu ir dilgčiojimu (parestezija), tačiau lėtinis suspaudimas kelia rimtesnių problemų. Kraujagyslių specialistai atkreipia dėmesį, kad įprastas sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis gali prisidėti prie venų varikozės ir giliųjų venų trombozės rizikos jautriems asmenims.
Dėl sutrikusios kraujotakos taip pat lėtėja medžiagų apykaitos atliekų šalinimas iš raumenų ir audinių, todėl gali paūmėti uždegiminės būklės. Šis poveikis gali būti ypač žalingas tiems, kurie jau turi kraujotakos problemų, serga diabetu ar periferinių kraujagyslių ligomis.
Kaip šis sėdėjimo įprotis veikia dubens dugno raumenis
Kūno padėtis sėdint neapsiriboja vien tik kraujotakos problemomis, bet daro didelę įtaką dubens dugno funkcijoms.
Netinkama sėdėsena, ypač susikūprinimas arba ilgalaikis sėdėjimas sukryžiavus kojas, nevienodai apkrauna dubens dugno raumenis, todėl ilgainiui gali sutrikti jų veikla.
Medicinos ekspertai pastebi, kad dėl ilgalaikio netinkamo sėdėjimo šie svarbūs atraminiai raumenys pernelyg įsitempia, o tai gali pasireikšti šlapimo nelaikymu, dubens organų iškritimu arba lėtiniu dubens skausmo sindromu.
Netinkamai sėdint pažeidžiamas natūralus stuburo išlinkimas, todėl įtampa tiesiogiai perkeliama į dubens sritį.
Tyrimai rodo, kad išlaikant neutralią stuburo padėtį sėdint – kai pėdos plokščiai padėtos ant grindų, o svoris tolygiai pasiskirstęs tarp abiejų sėdmenų kaulų – žymiai sumažėja krūvis dubens dugno struktūroms.
Sėdėjimo sukryžiavus kojas ir apatinės nugaros dalies skausmo ryšys
Nors iš pradžių žmonėms gali atrodyti, kad sėdėti sukryžiavus kojas yra patogu, ši padėtis dažnai sutrikdo tinkamą stuburo padėtį, todėl atsiranda rimtas kelias apatinės nugaros dalies skausmams atsirasti. Asimetriška laikysena verčia dubenį suktis ir pasvirti, todėl juosmens sritis patiria nevienodą spaudimą.
Ortopedijos specialistai pažymi, kad ilgai sėdint sukryžiuotomis kojomis piriformis ir sėdmenų raumenys asimetriškai įsitempia ir gali spausti sėdimąjį nervą. Šis suspaudimas gali pasireikšti kojas spinduliuojančiu skausmu arba nuolatiniu diskomfortu apatinėje nugaros dalyje.
Tyrimai rodo, kad tie, kurie įprastai ilgą laiką sėdi sukryžiavę kojas, apie 40 % dažniau patiria lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą. Laikui bėgant tarpslanksteliniams diskams tenkantis sukamasis krūvis didėja, spartėja degeneraciniai procesai ir gali sukelti rimtesnes stuburo ligas.
Ilgalaikės pasekmės sveikatai Medicinos specialistams kelia susirūpinimą
Daugybė lėtinių sveikatos sutrikimų gali išsivystyti dėl netinkamos sėdėjimo pozos, todėl medikai vis dažniau reiškia susirūpinimą.
Ilgalaikis sėdėjimas sukryžiuotomis kojomis riboja kraujotaką, todėl gali sukelti venų varikozę ir giliųjų venų trombozę. Tokia poza taip pat suspaudžia pilvo organus, todėl gali sutrikti virškinimo funkcija ir paūmėti tokios ligos kaip rūgšties refliuksas.
Ortopedijos specialistai įspėja, kad dėl nuolatinės netinkamos laikysenos stuburui tenka neįprasta apkrova, spartinanti diskų degeneraciją ir galinti sukelti negrįžtamus struktūrinius pokyčius.
Be to, dėl tokios padėties suspausti nervai gali sukelti lėtines neuropatijas, pažeidžiančias kojas ir pėdas.
Tyrimai taip pat rodo ryšį tarp nuolatinės blogos laikysenos ir sumažėjusio kvėpavimo pajėgumo, nes suspausta krūtinės ląsta riboja plaučių išsiplėtimą.
Šie sunkumai kelia didelį pavojų sveikatai, ypač tiems, kurie gyvena sėdimą gyvenimo būdą arba dirba biure.
Alternatyvios sėdėjimo pozos, saugančios jūsų vidaus organus
Atsižvelgiant į tai, kad netinkami sėdėjimo įpročiai turi neigiamą poveikį sveikatai, tinkama sėdėjimo padėtis tampa labai svarbi organų sveikatai.
Medicinos ekspertai rekomenduoja išlaikyti neutralią stuburo padėtį, kai nugara tiesi, o pečiai atpalaiduoti. Ideali sėdėjimo poza – pėdos turi būti plokščiai padėtos ant grindų, keliai – klubų lygyje arba šiek tiek žemiau, o tarp sėdynės krašto ir užpakalinės kelių dalies turi būti nedidelis tarpas.
Kaip alternatyvą galite rinktis stabilumo kamuolį, kuris įdarbina šerdies raumenis, arba atsiklaupimo kėdę, kuri skatina atviresnį klubų kampą.
Stovintys stalai leidžia keisti padėtį per dieną, o kartais sėdint ant grindų sukryžiuotomis kojomis galima pagerinti klubų judrumą.
Nepriklausomai nuo pasirinktos padėties, norint atkurti kraujotaką ir sumažinti vidaus organų spaudimą, būtina kas 30 minučių daryti reguliarias judėjimo pertraukėles.
