Naujausi farmakologiniai tyrimai atskleidė netikėtą reiškinį: įprasti vaistai labai keičia skonio suvokimą. Antihistamininiai vaistai, antibiotikai, antidepresantai ir vaistai nuo kraujospūdžio sutrikdo normalią skonio funkciją įvairiais biocheminiais keliais. Pacientai praneša apie metalo pojūčius, skonio aklumą arba visiškai iškreiptus skonio pojūčius. Šie pokyčiai dažnai lieka neužfiksuoti klinikinėje aplinkoje, nors jie turi įtakos mitybai ir vaistų vartojimui. Dabar medikų bendruomenė susiduria su klausimais apie poveikį gyvenimo kokybei ir galimas šio nepastebėto šalutinio poveikio mažinimo strategijas.
Mokslas apie vaistų sukeltus skonio sutrikimus
Nors skonio suvokimas priklauso nuo sudėtingų neurocheminių takų, daugelis vaistų sutrikdo šias sistemas įvairiais mechanizmais. Vaistai dažnai sutrikdo skonio receptorių jungimąsi, signalų perdavimą arba seilių sudėtį, todėl atsiranda disgeuzija (skonio iškraipymas) arba hipogeuzija (sumažėjęs skonio jautrumas).
AKF inhibitoriai, paprastai skiriami hipertenzijai gydyti, sukelia cinko chelatizaciją ir bradikinino kaupimąsi burnos audiniuose, todėl pakinta skonio ląstelių funkcija. Antibiotikai, pavyzdžiui, metronidazolas, tiesiogiai prasiskverbia į skonio receptorius ir dėl pakitusio jonų kanalų aktyvumo sukelia metalo pojūčius.
Chemoterapiniai preparatai pažeidžia greitai besidalijančias skonio receptorių ląsteles, o antikonvulsantai keičia neuromediatorių aktyvumą skonio nervinėse grandinėse.
Tyrimai rodo, kad vaistų sukeltas skonio sutrikimas pasireiškia 11-70 % pacientų, priklausomai nuo vaistų klasės. Šis poveikis gali išlikti per visą gydymo laikotarpį ir kartais tapti nuolatiniu, ypač kai skonį keičiantys vaistai vartojami nuolat.
Dažniausiai vartojami vaistai, kurie keičia skonio suvokimą
Nors daugybė vaistų gali sutrikdyti skonio suvokimą, tam tikros vaistų grupės pasižymi ypač dideliu skonio sutrikimų dažnumu.
Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai dažnai sukelia disgeuziją, o kaptoprilis 2-4 % pacientų sukelia metalo skonio pojūtį. Antibiotikai, ypač metronidazolas ir klaritromicinas, 5-10 % atvejų keičia skonio suvokimą.
Chemoterapiniai preparatai, pavyzdžiui, cisplatina ir karboplatina, sukelia nuo dozės priklausomus skonio pokyčius 45-77 % onkologinių pacientų. Antikonvulsantai (fenitoinas, karbamazepinas) ir psichotropiniai vaistai (litis, SSRI) vidutiniškai sutrikdo skonį 8-15 %.
Reikšminga tai, kad kalcio kanalų blokatorius amlodipinas sukelia skonio sutrikimų maždaug 3 % širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų.
Šie vaistai skonį pirmiausia veikia trimis mechanizmais: tiesioginiu chemosensorinių receptorių prisijungimu, pakitusia seilių sudėtimi arba neuromediatorių sutrikimu skonio takuose.
Kaip skonio pokyčiai veikia pacientų mitybą ir sveikatą
Kadangi medikamentų sukelti skonio pokyčiai daro didelę įtaką valgymo įpročiams, jie sukelia kaskadines mitybos pasekmes, turinčias išmatuojamą klinikinę reikšmę.
Pacientai, patiriantys disgeuziją, dažnai 20-40 % sumažina suvartojamo maisto kiekį, todėl netyčia netenka maždaug 9-18 kg svorio, jiems trūksta mikroelementų ir jie patiria baltymų ir energijos trūkumą. Dėl šių mitybos sutrikimų vėliau pablogėja imuninė funkcija, sulėtėja žaizdų gijimas ir sustiprėja vyresnio amžiaus žmonių sarkopenija.
Tyrimai rodo, kad vaistų sukeliami skonio sutrikimai yra susiję su 30 % padidėjusiu kardiologinių pacientų pakartotinių hospitalizacijų skaičiumi. Hipertenzija ir cukriniu diabetu sergančių pacientų klinikiniai rezultatai dar labiau pablogėja dėl kompensacinės elgsenos, pavyzdžiui, per didelio druskos ar cukraus kiekio.
Prie šių fiziologinių padarinių prisideda ir psichologinis poveikis – pablogėjusi gyvenimo kokybė ir vaistų vartojimo nesilaikymas. Mitybos intervencijos protokolai, skirti šiems pokyčiams šalinti, pasirodė esantys veiksmingi ir sumažino mitybos nepakankamumo riziką 47 %, kai buvo taikomi kartu su farmakologiniu gydymu.
Pacientų istorijos: Gyvenimas su pakitusiais skonio pojūčiais
Kaip pacientams susigaudyti kasdieniame gyvenime, kai vaistai pakeičia jų skonio pojūčius? Klinikiniai interviu atskleidžia adaptyvias strategijas, atsirandančias vartojant įvairius vaistus.
64 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergantis pacientas, vartojantis AKF inhibitorius, papasakojo, kad atsiradus metalo skonio pojūčiui, druską pakeitė žolelėmis.
Tuo tarpu 42 metų pacientas, sergantis epilepsija ir vartojantis lamotriginą, pasakojo sistemingai eksperimentavęs su maistu, siekdamas rasti skanių variantų, nepaisant nuolatinio kartumo pojūčio.
Pacientai dažnai pasakoja apie socialinę izoliaciją, kai bendras maistas tampa nemalonus. Vienas onkologinis pacientas papasakojo, kad dėl chemoterapijos sukeltos skonio antipatijos pasitraukė iš šeimos susibūrimų.
Sėkminga adaptacija dažnai apima į tekstūrą orientuotą valgymą, skonio pagardinimą koncentruotais prieskoniais ir temperatūros keitimą.
Psichologinio priėmimo strategijos taip pat labai svarbios; pacientai, kurie skonio pokyčius suvokia kaip gydymo veiksmingumo biomarkerius, dažniau laikosi vaistų vartojimo, palyginti su tais, kurie disgeuziją aiškina tik kaip nepageidaujamą poveikį.
Praktinės maisto valdymo strategijos, kai pasikeičia skonis
Egzistuoja daugybė įrodymais pagrįstų intervencinių priemonių, skirtų medikamentų sukeltiems skonio pokyčiams valdyti, pradedant kulinariniu pritaikymu ir baigiant pojūčių perkalibravimo metodais.
Klinikiniais tyrimais remiamos skonio gerinimo strategijos, pvz., daug umami turinčių ingredientų (grybų, pomidorų, fermentuotų produktų), siekiant kompensuoti susilpnėjusį skonio suvokimą. Temperatūros keitimas – maisto produktų patiekimas karštesnių arba šaltesnių nei įprastai – gali sustiprinti likusius jutiminius pojūčius.
Kitas įrodymais pagrįstas metodas – tekstūros įvairinimas, kai patiekalai tampa traškūs, kreminiai ar kieti, kad būtų įtraukti alternatyvūs jutimo būdai.
Tyrimai rodo, kad cinko papildų vartojimas (prižiūrint gydytojui) kai kuriems pacientams gali palengvinti metalo skonio simptomus. Be to, sistemingas skonių kaitaliojimas valgių metu padeda išvengti juslinio nuovargio.
Gydytojai rekomenduoja kruopščiai laikytis hidratacijos ir burnos higienos protokolų, nes kserostomija dažnai sustiprina skonio sutrikimus ir apsunkina maistinių medžiagų vartojimą.
Mokslinių tyrimų raida ir medicinos bendruomenės reakcija
Nors skonio pokyčiai istoriškai buvo laikomi tik šalutiniu vaistų vartojimo poveikiu, naujausi moksliniai tyrimai šį reiškinį iškėlė į prioritetinę farmakologijos ir jutiminės neurologijos tyrimų sritį.
Tarpdisciplininis skonio tyrėjų, neurologų ir vaistų kūrėjų bendradarbiavimas nustatė standartizuotus protokolus, skirtus įprastų vaistų sukeltiems chemosensoriniams pokyčiams kiekybiškai įvertinti.
Medicinos bendruomenė į tai reagavo patobulindama vaistų skyrimo gaires, į kurias dabar įtrauktas skonio poveikio įvertinimas. Keli akademiniai medicinos centrai įsteigė specializuotas klinikas, kurios užsiima tik vaistų sukeltais pojūčių sutrikimais.
Šios iniciatyvos atspindi vis didėjantį pripažinimą, kad skonio pokyčiai daro didelę įtaką vaistų vartojimo laikymuisi ir mitybos rezultatams. Pramonės suinteresuotosios šalys pagreitino investicijas į vaistų preparatus, sukurtus taip, kad skonio receptorių sąveika būtų sumažinta iki minimumo, nesumažinant terapinio veiksmingumo.
FDA taip pat pasiūlė atnaujintus ženklinimo reikalavimus, pagal kuriuos būtų privaloma išsamiau atskleisti galimą chemosensorinį poveikį visiems išrašomiems vaistams.
