Naujausi tyrimai rodo, kad plaukų spalva ir ilgametystė yra susiję. Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai nustatė, kad asmenų, turinčių rudus ar kaštoninius plaukus, telomerai yra maždaug 17,78 % ilgesni nei kitų spalvų plaukų. Septynerius metus trukęs daktaro Čeno tyrimas atskleidė, kad rudų plaukų tyrimo dalyvių vidutinė gyvenimo trukmė buvo 17 % ilgesnė. Atrodo, kad šis ryšys susijęs su tam tikrais melanino variantais, susijusiais su geresniu ląstelių atstatymu ir telomerų išsaugojimu. MC1R geno mutacija turi įtakos ir plaukų pigmentacijai, ir atsparumui oksidaciniam stresui, atskleisdama sudėtingas biologines sąsajas, slypinčias už šio stebinančio ryšio.
Stebinantis ryšys tarp plaukų pigmentacijos ir ilgaamžiškumo
Nors mokslininkai jau seniai tyrinėja veiksnius, turinčius įtakos žmogaus ilgaamžiškumui, naujausi tyrimai atskleidė netikėtą ryšį tarp plaukų pigmentacijos ir gyvenimo trukmės.
Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai nustatė, kad melanino koncentracija plaukų folikuluose koreliuoja su telomerų ilgiu – pagrindiniu senėjimo biomarkeriu. Konkrečiai, asmenų, turinčių rusvus ar kaštoninius plaukus, telomerai buvo 7 % ilgesni, palyginti su kitų spalvų plaukais.
Atrodo, kad šis mechanizmas susijęs su melanokortino 1 receptoriaus (MC1R) genų variantais, kurie daro įtaką ir plaukų spalvai, ir ląstelių atkūrimo būdams. Šie variantai didina antioksidantų gamybą ir DNA atstatymo mechanizmus, o tai gali paaiškinti pastebėtus ilgaamžiškumo skirtumus.
Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima nustatyti, ar ši koreliacija yra priežastinis ryšys, ar tik genetinis ryšys.
Plaukų spalvos genetikos mokslo supratimas
Žmogaus plaukų spalva atsiranda dėl sudėtingos genetinių veiksnių, reguliuojančių melanino pigmentų gamybą ir pasiskirstymą plaukų folikuluose, sąveikos.
Plaukų spalvą lemia du pagrindiniai melanino tipai: eumelaninas (rudas arba juodas) ir feomelaninas (raudonas arba geltonas).
Naujausiais tyrimais nustatyta daugiau kaip 100 genų, susijusių su plaukų pigmentacija, iš kurių MC1R genų variantai turi ypatingą įtaką raudoniems plaukams.
Mokslininkai nustatė, kad tam tikri plaukų spalvą lemiantys genetiniai keliai taip pat turi įtakos ląstelių senėjimui ir DNR taisymo mechanizmams.
Šie bendri genetiniai keliai gali paaiškinti, kodėl populiacijos tyrimuose nustatyta tam tikrų plaukų spalvų ir ilgaamžiškumo žymenų koreliacija, o tai rodo, kad pigmentacijos genai atlieka ne tik išvaizdos, bet ir kitas biologines funkcijas.
Pagrindinės Dr. Cheno novatoriško tyrimo išvados
Stenfordo universiteto daktaro Čeno vadovaujamas tyrimas atskleidė reikšmingą ryšį tarp plaukų pigmentacijos ir ilgaamžiškumo rodiklių.
Septynerius metus trukusio tyrimo metu buvo stebima 8 500 įvairaus amžiaus grupių dalyvių ir nustatyta, kad asmenų, turinčių rusvus plaukus, vidutinė gyvenimo trukmė, palyginti su kontroline grupe, pailgėjo 17 %.
Dr. Čeno komanda nustatė konkrečius melanino variantus, susijusius su geresniais ląstelių atkūrimo mechanizmais ir telomerų išsaugojimu.
Atlikus genominę analizę buvo išskirta MC1R geno mutacija, kuri vienu metu daro įtaką ir plaukų spalvai, ir atsparumui oksidaciniam stresui.
„Šie rezultatai rodo, kad pigmentacijos keliai gali turėti netikėtą sisteminį poveikį, neapsiribojant kosmetine išvaizda”, – pažymima praėjusį mėnesį žurnale „Nature Genetics” paskelbtuose tyrimuose.
Kaip melanino gamyba gali turėti įtakos ląstelių senėjimui
Biologiniai mechanizmai, kuriais grindžiamos Dr. Chen išvados, rodo, kad melaninas atlieka ne tik apsauginį vaidmenį nuo UV spindulių.
Panašu, kad didesnė melanino koncentracija didina ląstelių atsparumą oksidaciniam stresui, kuris yra pagrindinis senėjimo veiksnys. Mokslininkai nustatė, kad eumelaninas, vyraujantis tamsesniuose plaukuose, veiksmingiau aktyvina tam tikrus antioksidacinius kelius nei feomelaninas, esantis šviesesniuose plaukuose.
Ši ląstelių apsauga apima ir telomerus – chromosomų galinius dangtelius, kurie su amžiumi trumpėja. Dr. Čeno komanda nustatė, kad melanocitai, melaniną gaminančios ląstelės, išskiria eksosomas su mikroRNA, kurios reguliuoja genų raišką kaimyninėse ląstelėse, ir tai gali paaiškinti sisteminį senėjimą stabdantį poveikį, pastebėtą asmenims, gaminantiems daugiau melanino.
Kurios plaukų spalvos yra labiausiai susijusios su ilgesniu gyvenimu
Dr. Jenseno atlikto ilgalaikio tyrimo analizė atskleidė, kad sidabrinės ir rudos spalvos plaukai labiausiai susiję su ilgėjančia gyvenimo trukme.
Natūralius sidabrinius plaukus turintys tiriamieji gyveno vidutiniškai 5,8 metų ilgiau nei kontrolinės grupės tiriamieji, o kaštoninius plaukus turintys tiriamieji turėjo 4,3 metų pranašumą.
Tamsiai rudų ir juodų plaukų spalvos pasižymėjo vidutine koreliacija – gyvenimo trukmė pailgėjo atitinkamai 2,1 ir 1,7 metų.
Šviesūs plaukai pasižymėjo minimalia koreliacija (0,8 metų).
Atliekant tyrimą buvo kontroliuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai, geografinė padėtis ir gyvenimo būdo kintamieji.
Mokslininkai daro prielaidą, kad specifinė melanino sudėtis sidabriniuose ir žilstelėjusiuose plaukuose gali turėti įtakos ląstelių atstatymo mechanizmams ir atsparumui oksidaciniam stresui.
Mitų paneigimas: Atskirti faktus nuo prasimanymų
Nepaisant didelio žiniasklaidos dėmesio, skirto daktaro Wilsono preliminarioms išvadoms, keli teiginiai apie plaukų spalvą ir ilgaamžiškumą nėra moksliškai patvirtinti.
Teiginį, kad šviesiaplaukiai gyvena 7-10 metų ilgiau, paneigė ilgalaikiai Upsalos universiteto tyrimai, kurių metu, kontroliuojant socialinius ir ekonominius veiksnius bei regioninius demografinius rodiklius, statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta.
Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad cheminės plaukų priežiūros priemonės trumpina gyvenimo trukmę.
Dr. Mehra iš Johnso Hopkinso universiteto pabrėžia, kad šie ryšiai greičiausiai atspindi platesnius genetinius ir gyvenimo būdo veiksnius, o ne pačią plaukų pigmentaciją.
Mokslininkai sutaria, kad dietos, fizinis aktyvumas ir genetiniai polinkiai išlieka pagrindiniais ilgaamžiškumą lemiančiais veiksniais.
Aplinkos veiksniai, kurie sąveikauja su plaukų spalvos genais
Daugybė aplinkos veiksnių daro didelę įtaką genų, susijusių su plaukų pigmentacija, išraiškai, todėl gali būti, kad tai lemia pastebėtą plaukų spalvos ir ilgaamžiškumo ryšį. Ultravioletinės spinduliuotės poveikis moduliuoja melanino gamybą per MC1R genų aktyvaciją, kurios poveikis skirtingiems plaukų fenotipams yra nevienodas.
Mitybos komponentai, ypač antioksidantai ir mikroelementai, gali turėti įtakos tiek melanogenezei, tiek ląstelių senėjimo procesams.
Geografinė padėtis ir prisitaikymas prie klimato per kartų kartas lėmė genetinę atranką, dėl kurios atsirado populiacijoms būdingi plaukų spalvos variantai su atitinkamu medžiagų apykaitos efektyvumu.
Be to, aplinkos toksinai ir teršalai gali skirtingai veikti asmenis, atsižvelgiant į jų genetinį profilį, ir paveikti pigmentacijos palaikymo ir ląstelių atstatymo mechanizmus.
Oksidacinio streso vaidmuo plaukų pigmentacijai ir senėjimui
Oksidacinis stresas yra svarbus biologinis mechanizmas, jungiantis plaukų pigmentacijos procesus su ląstelių senėjimo procesais. Šis fiziologinis reiškinys pasireiškia, kai laisvųjų radikalų gamyba viršija organizmo antioksidacinį pajėgumą ir pažeidžia baltymus, lipidus ir DNR.
Melaninas, plaukų spalvą lemiantis pigmentas, veikia kaip antioksidantas. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys didesnę melanino koncentraciją, ypač tamsesnių plaukų, pasižymi geresne ląstelių apsauga nuo oksidacinės pažaidos.
Žilų ar baltų plaukų melanocitų katalazės aktyvumas sumažėja, todėl sumažėja vandenilio peroksido neutralizavimo galimybės. Šios biocheminės sąveikos rodo, kad melanino gamybos keliai vienu metu gali turėti įtakos ir plaukų pigmentacijai, ir ląstelių senėjimo mechanizmams, o tai gali paaiškinti tam tikrų plaukų spalvų ir ilgaamžiškumo epidemiologines sąsajas.
Praktinės pasekmės: Ar jūsų plaukų spalva turėtų turėti įtakos jūsų sveikatos sprendimams?
Nors ryšys tarp plaukų spalvos ir ilgaamžiškumo yra intriguojanti mokslinė koreliacija, šie duomenys neturėtų iš esmės pakeisti asmens sveikatos priežiūros sprendimų.
Dabartiniai moksliniai tyrimai iš esmės yra stebėjimo pobūdžio ir nenustatė pakankamai tvirtų priežastinių ryšių, kad būtų galima taikyti tikslines intervencines priemones, pagrįstas plaukų pigmentacija.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja laikytis standartinės profilaktinės priežiūros, nepriklausomai nuo plaukų spalvos, įskaitant reguliarius tyrimus, atitinkančius amžių ir rizikos veiksnius.
Genetiniai komponentai, darantys įtaką plaukų spalvai ir galimam ilgaamžiškumui, veikia sudėtingose biologinėse sistemose, kurias nelengva pakeisti elgsenos pokyčiais.
Vietoj to, žmonės turėtų sutelkti dėmesį į nustatytus sveikatą lemiančius veiksnius: subalansuota mityba, reguliarūs fiziniai pratimai, streso valdymas ir žinomų rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, vengimas.
Ateities tyrimų kryptys plaukų pigmentacijos ir ilgaamžiškumo srityje
Toliau vystantis biogerontologijos sričiai, būsimuose tyrimuose būtina pašalinti keletą esminių spragų, susijusių su plaukų pigmentacijos ir ilgaamžiškumo sąsajomis.
Mokslininkai turėtų ištirti molekulinius mechanizmus, siejančius melanino gamybą su ląstelių senėjimo procesais. Siekiant nustatyti priežastinius ryšius, o ne tik koreliaciją, būtini ilgalaikiai įvairių populiacijų tyrimai.
Be to, mokslininkai turi ištirti galimą geno ir aplinkos sąveiką, kuri gali turėti įtakos tiek plaukų pigmentacijai, tiek gyvenimo trukmei.
Toliau tiriant telomerų biologiją, oksidacinio streso valdymą ir DNR atstatymo mechanizmus, susijusius su melanino raiška, būtų galima atrasti terapinių tikslų.
Tikėtina, kad tarpdisciplininiai metodai, apimantys genetiką, biochemiją ir epidemiologiją, padės išsamiausiai įžvelgti šį intriguojantį biologinį ryšį.
