Daugelis „sveikų maisto produktų” slepia paslėptus pavojus. Augaliniuose aliejuose yra uždegimą sukeliančių omega-6 riebalų rūgščių. Vaisių sultys koncentruoja cukrų be naudingų skaidulų. Mažai riebalų turinčiuose jogurtuose pašalintus riebalus pakeičia pridėtinis cukrus. Granolos batonėliuose dažnai būna tiek pat cukraus, kiek ir saldainiuose. Perdirbtuose maisto produktuose be glitimo dažnai būna daugiau priedų ir mažiau maistinių medžiagų nei įprastuose maisto produktuose. Suprasdami šiuos apgaulingus rinkodaros teiginius, padėsime vartotojams rinktis tikrai maistingą maistą savo sandėliukams ir bendrai gerovei.
Augaliniai aliejai: Tylusis uždegimo sukėlėjas
Augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, sojos pupelių, kukurūzų ir rapsų, nors jie dažnai reklamuojami kaip širdžiai naudingos gyvūninių riebalų alternatyvos, yra daug omega-6 riebalų rūgščių, kurios gali sutrikdyti idealų omega-3 ir omega-6 santykį organizme.
Šis disbalansas gali skatinti lėtinį uždegimą, galintį sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
Be to, šie aliejai paprastai yra labai gerai perdirbami naudojant chemines medžiagas ir aukštą temperatūrą, todėl sunaikinamos maistinės medžiagos ir susidaro kenksmingi junginiai, pavyzdžiui, transriebalai ir aldehidai.
Augaliniai aliejai, kaitinami aukštoje temperatūroje, oksiduojasi ir išskiria laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti ląsteles.
Sveikesnės alternatyvos yra pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, avokadų aliejus ir kokosų aliejus, kurie išlaiko stabilumą kepimo temperatūroje ir suteikia naudingų maistinių medžiagų be įprastinių augalinių aliejų uždegimo potencialo.
Vaisių sultys ir kokteiliai: Užmaskuotos cukraus bombos
Nepaisant to, kad vaisių sultys ir kokteiliai turi sveikuolišką reputaciją, juose dažnai būna nerimą kelianti didelė cukraus koncentracija be skaidulinių medžiagų, kurių suteikia sveiki vaisiai. Įprastoje 355 mililitrų komercinių vaisių sulčių porcijoje gali būti iki 36 gramų cukraus – beveik tiek pat, kiek skardinėje gazuoto gėrimo.
Nesant skaidulinių medžiagų, kurios lėtina įsisavinimą, šie gėrimai sukelia greitus cukraus kiekio kraujyje šuolius, po kurių seka kritimas, o tai ilgainiui gali sukelti atsparumą insulinui.
Į komercinius kokteilius dažnai dedama saldiklių, šaldyto jogurto arba medaus.
Mitybos specialistai rekomenduoja vietoj jų vartoti sveikus vaisius, kurie kartu su naudingomis skaidulomis suteikia natūralių cukrų.
Jei vartojamos sultys ar kokteiliai, jie turėtų būti naminiai, su nedideliu kiekiu vaisių, daržovėmis ir be papildomų saldiklių, kad būtų sumažintas cukraus kiekis ir išsaugota maistinė nauda.
Mažo riebumo jogurto produktai: Ką jie prideda, kai iš jų pašalinami riebalai?
Kai gamintojai iš jogurto produktų pašalina riebalus, prarastą skonį ir tekstūrą jie paprastai kompensuoja pridėdami cukraus, dirbtinių saldiklių, krakmolo, dervų ir kitų priedų.
Dėl šių sudedamųjų dalių kadaise buvęs maistingas maisto produktas gali virsti perdirbtu produktu, kurio nauda sveikatai abejotina.
Įprastame pilno riebumo jogurte natūraliai yra naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, kalcis ir probiotikai.
Tuo tarpu daugelyje neriebaus jogurto rūšių vienoje porcijoje yra iki 20 g pridėtinio cukraus, o tai viršija rekomenduojamą dienos normą.
Tyrimai rodo, kad šie labai perdirbti alternatyvūs produktai gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų ir svorio didėjimo, priešingai nei teigiama „dietinių” produktų rinkodaroje.
Vartotojai, ieškantys sveikesnių produktų, turėtų rinktis paprastą, nesaldintą jogurtą– neriebų arba natūraliai neriebų graikišką jogurtą– ir pasaldinti jį šviežiais vaisiais, o ne rinktis komercinius saldintus produktus, kurių maistingumo etiketėse nurodyta daug cheminių priedų.
Granola ir energiniai batonėliai: Desertai, maskuojantys mitybą
Daugelyje granolos ir energinių batonėlių, kuriais prekiaujama kaip sveikomis saldumynų alternatyvomis, yra tiek pat cukraus, kiek ir įprastuose desertuose, tačiau jie slepiasi po sveikuoliška pakuote.
Gamintojai dažnai vartoja klaidinančius terminus, pavyzdžiui, „natūralūs saldikliai” arba „pagaminta iš neskaldytų grūdų”, kad nukreiptų dėmesį nuo didelio cukraus kiekio, kuriskartais siekia 25 g vienoje porcijoje.
Šiuose produktuose dažnai būna abejotinų sudedamųjų dalių, įskaitant perdirbtus sirupus, dirbtinius konservantus ir palmių aliejų.
Šokolado drožlės, jogurto apvalkalas ir karamelė dar labiau nutrina ribą tarp užkandžio ir deserto.
Net „baltyminiuose batonėliuose” gali būti per daug cukraus alkoholio ir sintetinių ingredientų.
Jei norite tikrai maistingų alternatyvų, vartotojai turėtų ieškoti batonėlių, kuriuose yra mažiau nei 10 g cukraus, trumpi sudedamųjų dalių sąrašai su atpažįstamais maisto produktais ir minimalus apdorojimas, arba apsvarstyti galimybę pasigaminti naminius variantus iš sveikų sudedamųjų dalių.
Perdirbti maisto produktai be glitimo: Halo efektas sveikatai
Produktai be glitimo išpopuliarėjo ne tik dėl savo pirminės paskirties – padėti sergantiems celiakija ar jautriems glitimui. Šis rinkos augimas lėmė perdirbtų produktų be glitimo, kuriuose dažnai yra daugiau cukraus, riebalų ir dirbtinių ingredientų nei įprastuose produktuose, plitimą.
Daugelis vartotojų tampa „sveikumo aureolės efekto” aukomis, manydami, kad šie produktai yra sveikesni vien dėl to, kad juose nėra glitimo. Iš tikrųjų sausainiuose, duonoje ir užkandžiuose be glitimo tekstūra ir skonis dažnai kompensuojami tokiais priedais kaip tapijokos krakmolas, ryžių miltai ir ksantano derva, kurie turi mažai maistinės vertės.
Tyrimai rodo, kad šių perdirbtų alternatyvų glikemijos indeksas dažnai būna aukštesnis, skaidulinių medžiagų mažiau, o maistingųjų medžiagų mažiau nei viso grūdo produktų, kuriuose yra glitimo. Nesant medicininės būtinybės, šie pakaitalai iš tikrųjų gali lemti prastesnius mitybos rezultatus.
Agavų nektaras ir „natūralūs” saldikliai: Fruktozės problema
Agavų nektaro ir kitų „natūralių” saldiklių, kaip sveikesnių cukraus alternatyvų, rinkodara yra vienas iš labiausiai įsisenėjusių šiuolaikinės mitybos mitų.
Nors teigiama, kad agavų nektaras yra mažiau kenksmingas, jame paprastai yra 70-90 % fruktozės, t. y. gerokai daugiau nei 50 % stalo cukraus. Ši koncentruota fruktozė aplenkia įprastą gliukozės apykaitą ir tiesiogiai veikia kepenis.
Reguliarus didelės koncentracijos fruktozės saldiklių vartojimas gali prisidėti prie atsparumo insulinui, nutukimo ir nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos.
Etiketė „natūralus” klaidina vartotojus ir verčia manyti, kad šie produktai iš esmės yra sveikesni, nors jų cheminis poveikis medžiagų apykaitai išlieka problemiškas.
Kitos tariamai sveikesnės alternatyvos, pavyzdžiui, kokosų cukrus ir medus, vis dar turi įtakos gliukozės kiekiui kraujyje ir yra panašiai kaloringos kaip įprastas cukrus.
Šių saldiklių perdirbimo būdai dažnai atima bet kokius maistinius privalumus, kuriuos jie galėtų suteikti.
Augalinės mėsos alternatyvos: Itin perdirbti baltymų šaltiniai
Augalinės mėsos alternatyvos sparčiai populiarėja, nes vartotojai ieško sveikesnių ir tvaresnių baltymų šaltinių. Tačiau daugelis šių produktų laikomi itin perdirbtais maisto produktais, kurių sudėtyje yra daug priedų, aliejų ir konservantų, imituojančių gyvūninės mėsos skonį ir tekstūrą.
Mitybos analizė rodo, kad šiose alternatyviose mėsos rūšyse dažnai būna panašus arba didesnis natrio kiekis nei įprastoje mėsoje, taip pat perdirbtuose aliejuose yra daug omega-6 riebalų rūgščių. Sudedamųjų dalių sąrašuose dažnai būna metilceliuliozės, sojų leghemoglobino ir įvairių dervų – medžiagų, retai aptinkamų minimaliai apdorotuose maisto produktuose.
Nors šios alternatyvos naudingos mažinant gyvūninės kilmės produktų suvartojimą, jų nereikėtų painioti su visaverčiu maistu.
Vartotojai, ieškantys augalinės kilmės baltymų, gali rasti geresnių maistinių savybių mažiau apdorotuose produktuose, pavyzdžiui, tempeh, lęšiuose ir pupelėse, kurie suteikia baltymų be didelio apdorojimo ir priedų kiekio.
