Pavasarinis nuovargis yra ne tik jūsų galvoje – tai fiziologinė reakcija, kai jūsų kūnas prisitaiko prie sezoninių pokyčių. Dėl ilgesnio šviesaus paros meto sutrinka melatonino ir serotonino gamyba, taip pat pakinta cirkadinis ritmas.
Jūsų termoreguliacinė sistema dirba viršvalandžius, todėl energijos sąnaudos padidėja iki 10 %. Kartu su temperatūros svyravimais ir padidėjusiu žiedadulkių kiekiu šie veiksniai sukuria puikią audrą išsekimui atsirasti. Suprasdami šiuos mechanizmus, galite suprasti, kaip valdyti sezoninį energijos lygį.
Pavasarinio nuovargio mokslinės priežastys
Pavasarinis nuovargis pasireiškia, kai organizmui pereinant iš žiemos į pavasarį sunku prisitaikyti prie sezoninių pokyčių. Ilgėjant šviesiam paros metui, keičiasi organizmo hormonų pusiausvyra, o tai turi įtakos melatonino ir serotonino gamybai. Šie pokyčiai gali sutrikdyti cirkadinį ritmą ir miego režimą.
Šiuo laikotarpiu jūsų kūnui reikia daugiau energijos temperatūrai reguliuoti, nes svyruojančios oro sąlygos verčia nuolat reguliuoti termoreguliaciją. Be to, pavasarį padidėjęs žiedadulkių kiekis sukelia uždegimines reakcijas, kurios gali išeikvoti jūsų energijos atsargas. Be to, dėl riboto buvimo saulėje žiemą jums gali trūkti vitamino D, o tai turi įtakos energijos apykaitai.
Jūsų organizmo biochemiją dar labiau veikia barometrinio slėgio pokyčiai, kurie gali turėti įtakos kraujospūdžiui ir deguonies kiekiui ląstelėse, todėl atsiranda mieguistumas ir sumažėja protinis budrumas.
Kaip sezoniniai šviesos pokyčiai veikia jūsų hormonus
Atėjus pavasariui jūsų organizmo hormonų sistema smarkiai reaguoja į ilgėjančias šviesaus paros meto valandas. Epifizės liauka per akyse esančius fotoreceptorius aptinka šviesos pokyčius ir atitinkamai reguliuoja melatonino ir serotonino gamybą.
Dienos šviesos poveikio pasikeitimas sukelia keletą hormoninių pokyčių:
- Kortizolio kiekis svyruoja nepastoviau, nes organizmas bando sureguliuoti savo paros ritmą.
- anksti ryte sumažėja melatonino gamyba, todėl gali sutrikti miego ir budrumo ciklas.
- Serotonino kiekis padidėja daugiau būnant saulėje, o tai turi įtakos jūsų nuotaikai ir energijos lygiui.
Šiems hormonų pokyčiams tinkamai sureguliuoti gali prireikti 2-3 savaičių. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu greičiausiai pajusite nuovargį, nuotaikos pokyčius ir pakitusį miego režimą. Supratimas apie šį biologinį procesą padeda paaiškinti, kodėl keičiantis sezonams jaučiatės labiau pavargę.
Dažniausi simptomai ir įspėjamieji ženklai
Dauguma žmonių, patiriančių pavasarinį nuovargį, pastebi aiškią simptomų grupę, kuri gali paveikti jų kasdienę veiklą. Gali būti, kad jus kamuoja nepaaiškinamas mieguistumas dieną, sunkumai susikaupti ir nuolatinis mieguistumo jausmas, nepaisant pakankamo miego.
Pagrindiniai įspėjamieji požymiai yra galvos skausmas, svaigulys ir lengvas dirglumas. Greta fizinių simptomų, tokių kaip sąnarių diskomfortas ir raumenų silpnumas, gali sumažėti motyvacija atlikti kasdienes užduotis. Jūsų apetitas gali svyruoti, galite norėti daugiau angliavandenių nei įprastai. Jei pastebite sutrikusį miegą arba jaučiatės neįprastai jautrūs orų pokyčiams, tai taip pat yra tipiški požymiai.
Stebėkite, ar neatsiranda nuotaikos pokyčių požymių , įskaitant lengvą nerimą ar bendrą nerimo jausmą. Nors šie simptomai paprastai natūraliai išnyksta, nereikėtų jų ignoruoti, jei jie išlieka ilgiau nei kelias savaites.
Temperatūros svyravimų vaidmuo energijos lygiui
Suprasdami šiuos simptomus, tiesiogiai pereisime prie vieno iš pagrindinių juos sukeliančių veiksnių: temperatūros svyravimai pavasarį. Jūsų kūno termoreguliacinė sistema dirba viršvalandžius, kad prisitaikytų prie šių staigių pokyčių, ir tam sunaudoja daug energijos.
Kai temperatūra svyruoja tarp šiltų dienų ir vėsių naktų, jūsų kūnas turi nuolat reguliuoti medžiagų apykaitos greitį, kad išlaikytų homeostazę. Šis reguliavimas daro įtaką jūsų energijos lygiui keliais pagrindiniais būdais:
- Jūsų kraujagyslės pakartotinai susitraukia ir išsiplečia, o tai veikia kraujospūdį ir kraujotaką.
- Jūsų hormonų sistemoje padidėja temperatūrą reguliuojančių hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, gamyba.
- Jūsų imuninė sistema tampa aktyvesnė ir reikalauja papildomų energijos išteklių.
Tyrimai rodo, kad šios fiziologinės reakcijos gali iki 10 % padidinti jūsų kasdienes energijos sąnaudas ir gerokai prisidėti prie pavasarinio nuovargio. Be to, staigūs temperatūros pokyčiai gali sutrikdyti jūsų miego režimą ir dar labiau sumažinti energijos atsargas.
Natūralūs būdai kovoti su pavasario nuovargiu
Laimei, kelios įrodymais pagrįstos natūralios priemonės gali padėti įveikti su pavasariu susijusį nuovargį nenaudojant vaistų.
Pradėkite palaipsniui didinti rytinių saulės spindulių kiekį, kurie padeda reguliuoti paros ritmą ir skatina vitamino D gamybą. Norėsite laikytis nuoseklaus miego grafiko ir miegoti 7-9 valandas per parą. Reguliariai atlikite vidutinio sunkumo fizinius pratimus, pageidautina lauke, kasdien po 30 minučių.
Vartokite daug B grupės vitaminų, geležies ir magnio turinčius maisto produktus, tokius kaip lapiniai žalumynai, neskaldyti grūdai ir liesi baltymai. Kasdien išgerkite 2-2,5 litro vandens ir būkite hidratuoti. Taip pat galite išbandyti adaptogenus, pavyzdžiui, rodiolą ar ašvagandą, kurie, kaip rodo tyrimai, padeda kovoti su nuovargiu ir stresu. Be to, kasdien 10-15 minučių praktikuokite streso mažinimo metodus, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą arba meditaciją.
Kada kreiptis profesionalios medicininės pagalbos
Nors natūralios priemonės gali padėti suvaldyti pavasarinį nuovargį, jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei 2-3 savaites arba trukdo kasdienei veiklai, reikia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojas gali atlikti specialius tyrimus, kad atmestų pagrindines medicinines ligas, galinčias sukelti jūsų nuovargį.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
- Sunkus nuovargis kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu ar karščiavimu
- išsekimas, kuris nepagerėja pailsėjus ar tinkamai išsimiegojus
- Fizinis silpnumas kartu su galvos svaigimu ar krūtinės skausmu
Šie simptomai gali reikšti rimtas ligas, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus, lėtinio nuovargio sindromą arba sezoninį afektinį sutrikimą (SAD). Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įvertins jūsų simptomus, peržiūrės ligos istoriją ir gali paskirti atlikti kraujo tyrimus, kad patikrintų, ar jums netrūksta vitaminų, ar nėra hormonų disbalanso, ar nekyla kitų medicininių problemų, dėl kurių reikalingas profesionalus gydymas.
