Vartojant gėrimus tuščiu skrandžiu, jie greitai pasisavinami ir sustiprina poveikį. Kava iki 54 % padidina širdies susitraukimų dažnį ir priešlaikinius susitraukimus. Alkoholis sukelia staigų kraujagyslių išsiplėtimą, todėl didėja insulto rizika. Rūgštūs gėrimai pažeidžia apsauginę skrandžio gleivinę ir gali sukelti žarnyno nesandarumą bei GERL. Padidėjusi skrandžio rūgšties gamyba gali išlikti net ir grįžus prie įprastų mitybos įpročių. Paprasti rytinių gėrimų vartojimo įpročių pakeitimai gali labai apsaugoti širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemos sveikatą.
Mokslo žinios apie gėrimų įsisavinimą tuščiu skrandžiu
Kaip skystis keliauja per virškinimo sistemą, kai nėra maisto, kuris sulėtintų jo kelionę? Nesant kietosios medžiagos kaip buferio, skysčiai greitai praeina pro skrandį ir per kelias minutes patenka į plonąsias žarnas.
Šis pagreitintas tranzitas turi didelę įtaką įsisavinimo greičiui. Tuščio skrandžio pH aplinka– paprastai rūgštesnė – gali pakeisti gėrimo cheminę sudėtį prieš įsisavinimą. Alkoholis, kofeinas ir vaistai greičiau patenka į kraują ir sustiprina savo poveikį.
Tuo tarpu skrandžio gleivinę, labiau pažeidžiamą be apsauginio maisto barjero, gali labiau dirginti rūgštūs ar stiprūs gėrimai.
Paslėptas kavos poveikis širdies ritmui
Tarp gėrimų, vartojamų tuščiu skrandžiu, kava yra vienas iš svarbiausių širdies ritmą stimuliuojančių veiksnių. Kofeinas greitai patenka į kraują be maisto, kad sulėtėtų jo įsisavinimas, ir iš karto sukelia katecholaminų – streso hormonų, kurie greitina širdies ritmą ir didina kraujospūdį – padidėjimą.
Tyrimai rodo, kad toks greitas įsisavinimas jautriems asmenims gali sukelti laikiną aritmiją. Žurnale „Journal of Electrocardiology” paskelbti tyrimai rodo, kad 200 mg kofeino suvartojimas tuščiu skrandžiu padidina priešlaikinius prieširdžių susitraukimus 54 %, palyginti su vartojimu su maistu.
Asmenims, kurie jau turi širdies sutrikimų, ši staigi stimuliacija gali sustiprinti simptomus, sukelti širdies plakimą ir padidėjusį nerimą.
Alkoholis be maisto: Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnys
Nors daugelis mėgsta retkarčiais išgerti alkoholinių gėrimų, alkoholio vartojimas tuščiu skrandžiu kelia didelę riziką širdies ir kraujagyslių sistemai, o ne tik apsvaigimą.
Be maisto, kuris sulėtina absorbciją, alkoholio kiekis kraujyje greitai padidėja, todėl staiga išsiplečia kraujagyslės ir padažnėja širdies ritmas. Tyrimai rodo, kad toks alkoholio vartojimas veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir gali sukelti aritmiją jautriems asmenims.
Tyrimai rodo, kad alkoholis be maisto buferinių medžiagų gali padidinti kraujospūdžio kintamumą, kuris yra žinomas insulto rizikos veiksnys.
Be to, greitas alkoholio pasisavinimas gali sustiprinti uždegimo žymenis, susijusius su ateroskleroze ir širdies ligomis.
Kardiologai rekomenduoja visada vartoti saikingą alkoholio kiekį valgio metu, kad sušvelnintų šį poveikį.
Rūgščios sultys ir jų poveikis žarnyno gleivinės vientisumui
Citrusinių vaisių sultys ir kiti rūgštūs gėrimai gali labai paveikti žarnyno gleivinės vientisumą, kai vartojami tuščiu skrandžiu. Didelis rūgšties kiekis tiesiogiai liečiasi su neapsaugotomis skrandžio sienelėmis, todėl gali sudirginti skrandžio gleivinę ir pasunkinti tokias ligas kaip gastritas ar rūgštinis refliuksas.
Tyrimai rodo, kad reguliarus labai rūgščių gėrimų vartojimas prieš valgį ilgainiui gali susilpninti apsauginį gleivinės barjerą. Dėl susilpnėjusios apsaugos gali padidėti žarnyno gleivinės pralaidumas – ši būklė kartais vadinama „nesandariu žarnynu”, todėl iš dalies suvirškinto maisto dalelės ir toksinai gali patekti į kraują.
Jautrią virškinimo sistemą turintiems žmonėms rūgštinių sulčių skiedimas arba jų vartojimas valgio metu suteikia didelę apsauginę naudą.
Svarbus laikas: Kada hidratacija tampa žalinga
Svarbus laikas: Kada hidratacija tampa žalinga
Vanduo ir kiti drėkinantys gėrimai nuo seno laikomi visuotinai naudingais, tačiau jų faktinį poveikį lemia vartojimo laikas.
Tyrimai rodo, kad prieš pat valgį išgėrus daug vandens, gali susilpnėti skrandžio rūgštis, todėl gali sutrikti tinkamas virškinimas.
Taip pat šaltų gėrimų vartojimas tuščiu skrandžiu gali laikinai sutraukti kraujagysles ir sulėtinti virškinimo procesus. Asmenims, sergantiems tam tikromis virškinimo trakto ligomis, rytinis drėkinimas be maisto gali sustiprinti simptomus.
Dabar mokslininkai rekomenduoja vandens vartojimą paskirstyti per visą dieną, o ne suvartoti didelį kiekį iš karto, ypač vengti 30 minučių prieš valgį, kad būtų palaikoma ideali virškinimo funkcija.
Energiniai gėrimai ir kraujospūdžio šuoliai: Ką rodo moksliniai tyrimai
Naujausi klinikiniai tyrimai atskleidė, kad energinių gėrimų vartojimas tuščiu skrandžiu gali sukelti reikšmingas širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijas, ypač staigius kraujospūdžio šuolius.
Amerikos širdies asociacijos žurnale (Journal of the American Heart Association) paskelbti tyrimai parodė, kad kofeinas kartu su kitomis stimuliuojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, taurinu, daro didesnį poveikį, kai nėra maisto, kuris sulėtintų absorbciją.
Dalyvių sistolinis spaudimas vidutiniškai padidėjo 6-15 mmHg per 30 minučių po vartojimo.
Labiausiai šis poveikis pasireiškė asmenims, turintiems ankstesnę hipertenziją arba neįpratusiems vartoti kofeino.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad šie laikini padidėjimai, nors ir trumpalaikiai, gali kelti kumuliacinę riziką dėl pakartotinio poveikio, ypač jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie energinių gėrimų vartoja daugiausiai.
Vaginio nervo ryšys: Kaip gėrimai sukelia širdies reakcijas
Nors daugelis dėmesį sutelkia tik į chemines sąveikas, klajoklinis nervas tampa svarbiu tarpininku tarp vartojamų gėrimų ir širdies ir kraujagyslių reakcijų. Šis pagrindinis kaukolės nervas perduoda signalus tarp virškinamojo trakto ir smegenų, greitai reaguodamas į skrandžio išsiplėtimą ar temperatūros pokyčius dėl suvartotų skysčių.
Šalti gėrimai gali stimuliuoti klajoklio tonusą, todėl laikinai sulėtėja širdies ritmas – šis reiškinys vadinamas klajoklio bradikardija. Priešingai, gėrimai su kofeinu dažnai pakeičia šią reakciją, sukeldami simpatinę aktyvaciją.
Tyrimai rodo, kad skysčių vartojimas tuščiu skrandžiu sustiprina šiuos nervinius kelius, o klajoklio nervo jutiminės skaidulos per kelias sekundes po vartojimo aptinka tiek mechaninius, tiek cheminius dirgiklius.
Rytiniai gėrimų vartojimo įpročiai, kurie gali apsunkinti jūsų širdį
Daugelis sveikata besirūpinančių žmonių nesąmoningai imasi rytinių gėrimų vartojimo įpročių, kurie smarkiai apkrauna širdies veiklą.
Kofeino turinčių gėrimų, tokių kaip kava ar stipri arbata, vartojimas tuščiu skrandžiu gali sukelti greitą širdies ritmą ir laikiną kraujospūdžio padidėjimą, ypač jautriems žmonėms.
Šalti gėrimai iš pat ryto gali sukrėsti klajoklį nervą ir jautriems žmonėms sukelti aritmiją.
Taip pat energetiniai gėrimai, kurių sudėtyje yra taurino ir cukraus pertekliaus, vartojami prieš pusryčius sudaro pavojingą derinį, galintį sukelti širdies plakimą ir širdies ir kraujagyslių stresą.
Net iš pažiūros geri įpročiai, pavyzdžiui, rytinių gėrimų gurkšnojimas, o ne gurkšnojimas, gali sutrikdyti normalų širdies ritmą dėl staigių temperatūros pokyčių sistemoje.
Apsauginės sveikesnio gėrimų vartojimo strategijos
Laimei, paprastos rytinių gėrimų vartojimo tvarkos korekcijos gali gerokai sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą ir optimizuoti maistinę naudą.
Ekspertai rekomenduoja prieš rytinę kavą suvalgyti nedidelį kiekį maisto – net bananas ar neskaldytų grūdų skrebučio riekelė yra pakankama atsvara.
Rūgščius gėrimus skiedžiant vandeniu ar pienu, sumažėja jų poveikis skrandžio gleivinei ir širdies ir kraujagyslių sistemai.
Laikas taip pat svarbus; palaukite 1-2 valandas po pabudimo, kad kortizolio kiekis natūraliai sumažėtų, ir tik tada pradėkite vartoti kofeiną.
Norėdami maksimaliai apsisaugoti, apsvarstykite galimybę kelias dienas per savaitę pakeisti labai rūgščius ar kofeino turinčius rytinius gėrimus švelnesnėmis alternatyvomis, pavyzdžiui, žolelių arbatomis, auksiniu pienu ar kambario temperatūros vandeniu su citrina.
Ilgalaikės reguliaraus gėrimo tuščiu skrandžiu pasekmės
Nepaisant to, kad iš pažiūros nekenksminga, kasdienis rūgščių ar kofeino turinčių gėrimų vartojimas tuščiu skrandžiu gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Tyrimai rodo, kad lėtinis poveikis pažeidžia skrandžio gleivinę ir gali sukelti nuolatinį gastritą, opas ir padidėjusią virškinimo sutrikimų riziką. Įprastas dirginimas sukelia uždegimines reakcijas, kurios gali peraugti į sisteminį uždegimą, turintį įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Asmenims, kurie reguliariai vartoja gėrimus tuščiu skrandžiu, dažnai pakinta žarnyno mikrobiota, todėl pablogėja maistinių medžiagų įsisavinimas ir imuninės sistemos veikla.
Tyrimai rodo, kad tokia praktika gali visam laikui padidinti skrandžio rūgšties gamybą, todėl skrandis tampa labiau pažeidžiamas net ir tinkamai maitinantis.
Bendras poveikis gali pasireikšti padidėjusia gastroezofaginio refliukso ligos rizika, maistinių medžiagų trūkumu ir pablogėjusiu virškinimo efektyvumu.
