Tikėtina, kad jums trūksta baltymų, jei nuolat jaučiate alkį ir nuotaikų svyravimus, pasireiškia raumenų silpnumas, dažnos infekcijos ir netikėti svorio svyravimai.
Sutrinka organizmo medžiagų apykaita ir hormonų sistema, todėl atsiranda nuolatinis potraukis maistui, emocinis nepastovumas ir sutrinka imuninės sistemos veikla. Dėl nepakankamos baltymų mitybos sutrinka neuromediatorių gamyba ir raumenų baltymų sintezė, todėl susidaro fiziologinių streso signalų kaskada.
Giluminiai mechanizmai laukia jūsų tyrinėjimo.
Nuolatinis alkis ir potraukis
Kodėl net ir pavalgę visada jaučiatės alkani? Baltymų trūkumas gali būti nuolatinio alkio ir didelio potraukio kaltininkas. Tyrimai rodo, kad nepakankamas baltymų suvartojimas trikdo alkio reguliavimo hormonų, tokių kaip grelinas ir leptinas, veiklą, todėl nuolat norisi valgyti. Jūsų organizmui reikia pakankamo baltymų kiekio, kad signalizuotų apie sotumą ir palaikytų stabilų cukraus kiekį kraujyje. Neturėdami pakankamai baltymų, patirsite staigių energijos svyravimų, kurie sukelia dažnus alkio priepuolius ir nekontroliuojamus norus valgyti. Taip pat gali sutrikti raumeninio audinio irimas, o tai dar labiau sustiprins alkio signalus, nes organizmas bandys kompensuoti mitybos trūkumą. Vartojant daug baltymų turinčius maisto produktus, tokius kaip liesa mėsa, kiaušiniai, ankštinės daržovės ir pieno produktai, galima stabilizuoti medžiagų apykaitos procesus, sumažinti alkio pojūtį ir atkurti hormonų pusiausvyrą, galiausiai veiksmingai suvaldyti nuolatinį potraukį.
Nuotaikos nestabilumas ir emociniai svyravimai
Baltymų trūkumas gali sukelti daugybę neurotransmiterių sutrikimų, kurie tiesiogiai veikia emocinį reguliavimą ir nuotaikos stabilumą. Kai organizme trūksta baltymų, sutrinka serotonino ir dopamino gamyba, todėl padidėja emocinis nepastovumas ir galimi depresijos simptomai.
Galite pastebėti staigius nuotaikų svyravimus, padidėjusį dirglumą ir sumažėjusį emocinį atsparumą. Aminorūgštys, labai svarbios baltymų sudedamosios dalys, yra būtinos neurotransmiteriams, padedantiems palaikyti psichologinę pusiausvyrą, sintetinti. Nevartojant pakankamai baltymų, smegenys sunkiai generuoja pakankamą kiekį neurocheminių signalų, kurie stabilizuoja emocines reakcijas.
Tyrimai rodo, kad nepakankama baltymų mityba gali labai pabloginti kognityvines funkcijas ir emocijų apdorojimą. Nuolatinis mažas baltymų kiekis gali prisidėti prie padidėjusio nerimo, sumažėjusio atsparumo stresui ir nenuspėjamų emocinių reakcijų.
Raumenų silpnumas ir lėtas atsigavimas
Raumenų silpnumas gali būti esminis baltymų trūkumo rodiklis , turintis įtakos pagrindinėms organizmo struktūrinėms ir funkcinėms galimybėms. Baltymai yra esminiai raumeninio audinio statybiniai elementai, o kai jų suvartojate nepakankamai, tikėtina, kad sumažės raumenų jėga ir lėčiau atsistatysite po fizinės veiklos.
Jūsų raumenims reikalingos iš baltymų gaunamos aminorūgštys, kad po fizinio krūvio jie atsistatytų ir atsinaujintų. Jei negausite pakankamai baltymų, pajusite ilgalaikį raumenų skausmą, sumažėjusią raumenų masę ir pablogėjusį fizinį pajėgumą. Dėl šio trūkumo sutrinka raumenų baltymų sintezė, todėl raumenys palaipsniui nyksta ir mažėja jų atsparumas.
Nuolatinis mažas baltymų kiekis gali sukelti progresuojantį raumenų silpnumą, dėl kurio kasdienės užduotys tampa sunkesnės ir sumažėja bendras fizinis pajėgumas. Profesionalūs sportininkai ir aktyvūs žmonės yra ypač jautrūs šioms su baltymais susijusioms raumenų komplikacijoms.
Sutrikusi imuninė sistema
Kadangi imuninės sistemos veikla labai priklauso nuo baltymų, pastebėsite, kad nepakankamas baltymų vartojimas gali labai pakenkti jūsų organizmo gynybos mechanizmams. Baltymai yra būtini antikūnams, citokinams ir imuninėms ląstelėms, saugančioms nuo patogenų, gaminti. Kai jums trūksta baltymų, jūsų organizmas negali gaminti pakankamai baltųjų kraujo kūnelių, todėl sumažėja jūsų gebėjimas veiksmingai kovoti su infekcijomis.
Susilpnėjusi imuninė sistema reiškia, kad greičiausiai dažniau sirgsite, ilgiau sveiksite ir būsite jautresni įprastoms infekcijoms. Sumažėjus limfocitų gamybai, susilpnėja natūrali organizmo gynybinė reakcija. Tyrimai rodo, kad dėl nepakankamos baltymų mitybos tiesiogiai sutrinka imuninių ląstelių vystymasis ir funkcija, todėl tampate labiau pažeidžiami virusų ir bakterijų keliamos grėsmės. Norint užtikrinti gerą imuninės sistemos veiklą ir bendrą sveikatos apsaugą, būtina vartoti pakankamai baltymų.
Netikėti svorio pokyčiai ir medžiagų apykaitos sutrikimai
Trūkstant baltymų gali atsirasti daugybė medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie tiesiogiai veikia organizmo svorio reguliavimo mechanizmus. Sutrinka medžiagų apykaitos procesai, todėl gali atsirasti netikėtų svorio svyravimų ir kūno sudėties pokyčių.
Pagrindiniai medžiagų apykaitos sutrikimai, susiję su baltymų trūkumu, yra šie:
- Sumažėjusi raumenų masė ir sumažėjęs medžiagų apykaitos greitis
- Sutrikusi riebalų apykaita ir galimas svorio padidėjimas
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai, turintys įtakos apetito reguliavimui
- Sumažėjęs maisto apdorojimo terminis poveikis
Kai baltymų suvartojama nepakankamai, organizmas stengiasi išlaikyti raumeninį audinį, kuris ramybės būsenoje paprastai sudegina daugiau kalorijų. Dėl šio medžiagų apykaitos sulėtėjimo gali netikėtai padidėti svoris, net jei suvartojate panašų kalorijų kiekį. Sutrikus baltymų sintezei ir medžiagų apykaitos efektyvumui, gali atsirasti fiziologinių adaptacijų kaskada, kuri iš esmės pakeičia jūsų organizmo svorio valdymo strategijas.
