Dažni susidūrimai su durimis ar netikėti kritimai gali reikšti ne tik nerangumą. Neurologai nustatė keletą smegenų mechanizmų, lemiančių šias fizines klaidas. Propriocepcinė sistema, regos apdorojimo tinklai, smegenėlių funkcija ir vestibiuliarinis jautrumas – visi jie atlieka esminį vaidmenį koordinuojant judesius. Kai šios nervų sistemos veikia nepakankamai efektyviai, kūnui sunku veiksmingai orientuotis erdvėje. Supratus šiuos neurologinius pagrindus, galima suprasti, kodėl kai kurie žmonės nuolat klaidingai vertina aplinką ir kokios intervencijos galėtų padėti jiems atgauti pusiausvyrą.
Propriocepcijos mokslas: Jūsų smegenų GPS sistema
Propriocepcija, dažnai vadinama šeštuoju pojūčiu, veikia kaip vidinė kūno padėties nustatymo sistema. Šis sudėtingas nervinis mechanizmas leidžia žmonėms suprasti, kur erdvėje yra jų galūnės, be vizualinio patvirtinimo. Specializuoti receptoriai raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose nuolat perduoda duomenis apie padėtį į smegenis, todėl galima koordinuoti judesius.
Kai propriorecepcija sutrinka net ir nežymiai, žmonės gali dažnai susidurti su daiktais arba sunkiai manevruoti erdvėje. Smegenėlės atlieka svarbų vaidmenį apdorojant proprioceptinę informaciją, integruodamos šiuos signalus su regos ir vestibiuliarine informacija, kad išlaikytų pusiausvyrą ir koordinaciją.
Neuromokslininkai nustatė, kad propriocepcijos sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: neurologinių susirgimų, tam tikrų vaistų, nuovargio ar net dėmesio sutrikimų, kurie trukdo tinkamai integruoti jutiminę informaciją judėjimo metu.
Kaip regos apdorojimas veikia fizinę navigaciją
Nors propriorecepcija teikia informaciją apie kūno padėtį, regos apdorojimas yra pagrindinė sistema, padedanti žmonėms orientuotis aplinkoje. Regos žievė nuolat apdoroja erdvinę informaciją, kurdama mentalinius žemėlapius, pagal kuriuos priimami judėjimo sprendimai.
Kai regimasis apdorojimas sutrinka arba yra perkrautas, nukenčia navigacija. Tyrėjai nustatė, kad regos ir erdvės apdorojimo sutrikimai gali pasireikšti kaip dažni susidūrimai su objektais, ypač netvarkingoje aplinkoje. Šie sunkumai kyla dėl to, kad smegenys nesugeba tiksliai apskaičiuoti atstumų tarp objektų arba veiksmingai sekti kelių elementų vienu metu.
Be to, regimasis dėmesys– gebėjimas sutelkti dėmesį į svarbius aplinkos signalus, kartu filtruojant dėmesį blaškančius dalykus– atlieka svarbų vaidmenį siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Asmenys, kurių regos dėmesys sumažėjęs, gali nepastebėti kliūčių, esančių periferiniame regėjime, ir dėl to netikėtai susidurti.
Tai paaiškina, kodėl išsiblaškę asmenys dažnai dažniau suklumpa ir atsitrenkia į daiktus.
Smegenėlių funkcija ir judesių koordinacija
Smegenėlės, dažnai vadinamos „mažosiomis smegenimis”, yra centrinis kūno koordinacijos centras, kuris nepaprastai tiksliai reguliuoja judesius.
Šioje tankiai išsidėsčiusioje nervinėje struktūroje, esančioje kaukolės gale, yra daugiau kaip 50 % visų smegenų neuronų, nors jos užima tik 10 % smegenų tūrio.
Kai smegenėlių funkcija sutrikusi, gali pasireikšti dismetrija (blogas atstumo įvertinimas), ataksija (nekoordinuoti judesiai) arba disdiadochokinezija (nesugebėjimas atlikti greitų kintamų judesių).
Šie sutrikimai pasireiškia dažnu klupinėjimu, atsitrenkimu į durų staktas arba neteisingu atstumo įvertinimu siekiant daiktų.
Net lengvas smegenėlių funkcijos sutrikimas gali pastebimai paveikti propriocepciją– nesąmoningą kūno padėties suvokimą, todėl žmonės gali atsitrenkti į baldus arba sunkiai orientuotis erdvėje be akivaizdžios neurologinės ligos.
Kai vestibiuliarinės sistemos jautrumas sukelia pusiausvyros sutrikimą
Kodėl kai kurie asmenys nuolat klupinėja, nors jų raumenys nepažeisti ir smegenėlių funkcija normali? Atsakymas dažnai slypi vestibiuliarinės sistemos disfunkcijoje. Ši jutiminė sistema, esanti vidinėje ausyje, teikia smegenims svarbią informaciją apie galvos padėtį, orientaciją erdvėje ir judėjimą.
Dėl padidėjusio arba padidėjusio jautrumo vestibulinei sistemai gali labai sutrikti pusiausvyra. Kai vestibiuliariniai signalai apdorojami netinkamai, asmenys gali patirti laikysenos nestabilumą, ypač galvos judesių metu arba vizualiai sudėtingoje aplinkoje. Tai pasireiškia atsitrenkimu į daiktus, svyravimu einant arba sunkumais manevruojant siaurose erdvėse.
Tokios būklės kaip vestibulinis neuritas, Ménière’o liga ir gerybinis paroksizminis pozicinis svaigulys (BPPV) tiesiogiai veikia šią sistemą. Senėjimas taip pat silpnina vestibiuliarinio aparato funkciją, todėl vyresnio amžiaus žmonių nerangumas didėja.
Diagnostiniai testai, kuriais matuojami vestibuliniai-akiniai refleksai, gali padėti nustatyti šiuos specifinius sensorinio apdorojimo sutrikimus.
Neuroplastiškumas ir smegenų lavinimas siekiant geresnės koordinacijos
Tų, kurie turi pusiausvyros ir koordinacijos problemų, laimei , suaugusiųjų smegenys visą gyvenimą labai lengvai prisitaiko. Dėl šio neuroplastiškumo nerviniai takai gali persitvarkyti ir sustiprėti tinkamai treniruojantis.
Neuromokslininkai užfiksavo, kad pacientams atliekant tikslinius pratimus pastebimai pagerėja propriocepcija ir pusiausvyra. Konkreti veikla, kurios metu išbandoma vestibulinė sistema, pavyzdžiui, pusiausvyros lentos, taiči ir specializuota fizinė terapija, per kelias savaites gali sukelti išmatuojamus smegenų ryšio pokyčius.
Šios priemonės veikia stiprindamos smegenėlių ir motorinės smegenų žievės ryšį, kartu stiprindamos propriocepcinius grįžtamojo ryšio mechanizmus. Tyrimai rodo, kad nuoseklumas yra svarbesnis nei intensyvumas; kasdienis paprastų pusiausvyros pratimų atlikimas duoda geresnių rezultatų nei retkarčiais vykstantys intensyvūs užsiėmimai.
Net neurologinėmis lig omis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, sergančių pacientų koordinacija pagerėjo taikant sistemingus treniruočių protokolus, kuriuose naudojamas smegenų plastiškumas.
