Nors darbas namuose yra patogus, jis kelia rimtą pavojų sveikatai, kurio galbūt nesitikėjote. Tikėtina, kad nueisite 43 % mažiau žingsnių, dėl improvizuotų darbo vietų susiformuos bloga laikysena, padidės skaitmeninis akių įtempimas ir susidursite su psichikos sveikatos problemomis dėl neryškios darbo ir asmeninio gyvenimo ribos.
Patalpų oro kokybė namuose gali būti stebėtinai prasta, o sumažėjęs judėjimas lemia medžiagų apykaitos sutrikimus. Suprasti šiuos pavojus – pirmas žingsnis kuriant sveikesnę nuotolinio darbo aplinką.
Ergonominiai košmarai: Kai jūsų sofa tampa biuro kėde
Nors virtuvės stalas ar sofa gali atrodyti patogi tradicinio rašomojo stalo alternatyva, šioms improvizuotoms darbo vietoms dažnai trūksta tinkamos ergonominės atramos, kurios reikia jūsų kūnui ilgai dirbant kompiuteriu.
Naudodamiesi nešiojamuoju kompiuteriu ant šių paviršių greičiausiai pasilenksite į priekį, todėl pernelyg apkraunamas kaklas ir viršutinė nugaros dalis. Dėl tokios laikysenos kaklinė stuburo dalis atsiduria nenatūralioje padėtyje, todėl gali atsirasti įtemptas galvos skausmas ir lėtinis skausmas.
Be tinkamos klaviatūros padėties taip pat pažeidžiami jūsų riešai ir rankos. Įvesdami tekstą netinkamu kampu, rizikuojate patirti pasikartojančios įtampos traumas, įskaitant riešo kanalo sindromą.
Netinkamai sėdint valandų valandas kenčia kraujotaka. Neturint tinkamos juosmens atramos, be reikalo dirba apatinės nugaros dalies raumenys, o tai sukelia nuovargį ir galimas ilgalaikes stuburo problemas, dėl kurių gali prireikti profesionalios pagalbos.
Skaitmeninė akių įtampa ir nesibaigiančio laiko prie ekrano pavojai
Be fizinio diskomforto, kurį sukelia netinkama ergonomika, jūsų akys susiduria su dideliais iššūkiais darbo namuose aplinkoje. Nesant struktūrinių pertraukų ir dažniau naudojantis skaitmeniniais prietaisais, pagreitėja kompiuterinio regėjimo sindromo (CVS), kuriuo serga 60 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, atsiradimas.
Jūsų regos sistema patiria įtampą dėl:
- Sumažėjęs mirksėjimo dažnis (5-7 kartus per minutę vietoj įprastų 15-20), todėl ragena išsausėja ir sudirgsta.
- Nuolatinis didelės energijos mėlynosios šviesos poveikis, trikdantis paros ritmą ir galintis pakenkti tinklainės ląstelėms.
- Nuolatinis perfokusavimas iš vieno ekrano į kitą įvairiais atstumais, todėl nuvargsta krumplyno raumenys.
Nesiimant tinkamų priemonių, šie simptomai gali peraugti iš laikino diskomforto į lėtinę būklę, reikalaujančią medicininės intervencijos. Labai svarbu laikytis 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į kokį nors daiktą, esantį už 6 metrų.
Sėdimo darbo spąstai: judėjimo mažėjimas namų biure
Sėdimo darbo spąstai: judėjimo mažėjimas namų biure
Nuotolinis darbas sudaro puikias sąlygas sėdimam darbui: tyrimai rodo, kad namuose dirbantys darbuotojai kasdien nueina 43 % mažiau žingsnių nei biuro darbuotojai. Dėl tokio judėjimo sumažėjimo jūsų organizmas patiria reikšmingų medžiagų apykaitos padarinių. Ilgalaikis sėdėjimas sukelia fiziologinių pokyčių kaskadą: sumažėja jautrumas insulinui, sumažėja kalorijų sąnaudos ir sutrinka kraujotakos funkcija.
Jei biuro aplinkoje nėra natūralių judėjimo veiksnių – vaikščiojimo į susitikimus, važiavimo į darbą ar kolegų lankymo – esate pažeidžiami ilgalaikio nejudrumo. Kadangi darbo vieta yra netoli virtuvės ir gyvenamųjų patalpų, net ir nedidelės judėjimo galimybės, kurios įprastai nutrauktų sėdėjimo įpročius, tampa neįmanomos. Ilgalaikis neveiklumas prisideda prie raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, svorio augimo ir padidėjusios širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos. Jei sąmoningai neįtrauksite judėjimo, jūsų namų biure gali būti sudarytos idealios sąlygos medžiagų apykaitos sutrikimams.
Darbo ir gyvenimo ribų nykimas ir poveikis psichikos sveikatai
Fizinis pasyvumas nėra vienintelis pavojus sveikatai, kylantis, kai biuras ir namai yra toje pačioje erdvėje. Nesant aiškios ribos tarp profesinės ir asmeninės veiklos sričių, gali pablogėti jūsų psichikos sveikata, nes darbas įsiskverbia į anksčiau saugotas jūsų gyvenimo sritis.
Tyrimai rodo tris skirtingas psichologines pasekmes:
- Kognityvinis nuovargis – kai išnyksta fizinis aplinkos atskyrimas, smegenys sunkiai atsijungia nuo darbo režimo.
- Padidėjęs streso hormonų kiekis – nuolatinis darbo dirgiklių poveikis jūsų gyvenamojoje erdvėje padidina kortizolio kiekį ir sutrikdo miego ciklus.
- Tapatybės susiliejimas – profesinė ir asmeninė savimonė susilieja, todėl mažėja psichologinis atsparumas susidūrus su darbo iššūkiais.
Šie padariniai pasireiškia palaipsniui, bet kartu daro poveikį jūsų psichinei gerovei. Jei nesikišite, šis ribų nykimas gali sukelti perdegimą, nerimo sutrikimus ir depresiją – būsenas, kurios turi įtakos ir darbo rezultatams, ir gyvenimo kokybei.
Socialinė izoliacija ir jos poveikis bendradarbiavimui darbe
Nors patogus namų biuras padeda išvengti streso, susijusio su važinėjimu į darbą ir atgal, tokia tvarka sukuria didelį socialinį trūkumą, kuris gali pakenkti bendram darbo procesui. Prarandate nepakeičiamą spontanišką bendravimą – pokalbius koridoriuje, improvizuotas smegenų šturmo sesijas ir neverbalines užuominas, kurios palengvina komandos sanglaudą ir kūrybišką problemų sprendimą.
Tyrimai rodo, kad ilgai trunkanti izoliacija mažina jūsų gebėjimą interpretuoti kolegų emocines būsenas, mažina tarpasmeninį pasitikėjimą ir psichologinį saugumą. Pastebėsite sumažėjusį informacijos srautą, nes bendravimas tampa labiau formalizuotas ir retesnis, todėl atsiranda žinių silosas ir dubliuojamos pastangos.
Įmonės praneša, kad visiškai nuotolinių komandų inovacijų rodikliai yra 32 % prastesni, palyginti su mišriomis komandomis. Jūsų bendradarbiavimo efektyvumas priklauso nuo to, ar tikslingai sukuriate virtualius ryšio taškus, imituojančius fizinį artumą per suplanuotą komandos formavimo veiklą ir struktūruotas skaitmeninio bendradarbiavimo erdves, kurios kompensuoja šiuos natūralius socialinius trūkumus.
Patalpų oro kokybės problemos gyvenamosiose darbo erdvėse
Patalpų oro kokybė – tai nepastebėtas pavojus sveikatai, kai jūsų namai virsta darbo vieta. Gyvenamojoje aplinkoje dažnai būna didesnė teršalų koncentracija nei komerciniuose pastatuose, kuriuose paprastai būna įrengtos pažangios vėdinimo sistemos ir reguliarūs techninės priežiūros protokolai.
Jūsų namų darbo aplinka gali būti veikiama:
- lakiųjų organinių junginių (LOJ), išsiskiriančių iš baldų, valymo priemonių ir statybinių medžiagų, galinčių sukelti galvos skausmą, kvėpavimo takų dirginimą ir ilgalaikius organų pažeidimus
- Kietosios dalelės, susidarančios gaminant maistą, kaupiant dulkes ir netinkamai filtruojant – prisideda prie alergijos paūmėjimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovos.
- Biologiniai teršalai, įskaitant pelėsių sporas ir dulkių erkutes, – jų daugėja gyvenamojoje aplinkoje, kurioje nepakankamai kontroliuojama drėgmė.
Šie veiksniai, prie kurių prisideda ir ilgesnis poveikis darbo valandomis, kelia kumuliacinę riziką sveikatai, kuri nebuvo aktuali, kai dirbote biure.
Paslėptas virtuvės stalo technikos įrenginių keliamas pavojus
Paslėpti virtuvės stalo technikos įrenginių pavojai
Kiek nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų valgomojo paviršių yra pavertę laikinomis darbo vietomis, nesuvokdami, kokius ergonominius pavojus jie kelia? Virtuvės stalai paprastai būna 71-76 cm aukščio, t. y. maždaug 5-8 cm žemiau standartinio rašomojo stalo aukščio, todėl rašant tekstą riešai priverčiami ilgesniam sulenkimui ir įtempiama viršutinė trapecijos dalis.
Tikriausiai naudojate nereguliuojamas valgomojo kėdes, kurios neturi tinkamos juosmens atramos, todėl per daug spaudžia tarpslankstelinius diskus. Jei monitorius nėra tinkamai pakeltas, žiūrėdami nešiojamuosius kompiuterius palenkiate galvą žemyn 45-50 laipsnių kampu, todėl kaklinės stuburo dalies stuburą veikia iki 22 kilogramų papildoma jėga.
Dėl to atsirandantys laikysenos sutrikimai lemia krūtinės ląstos kifozę, kaklo lordozę ir lėtinius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus. Jūsų improvizuota darbo vieta gali sutaupyti vietos, tačiau ji sukuria biomechaninius sutrikimus, kurie palaipsniui kaupiasi su darbo laiku.
