Naujausi neurobiologiniai tyrimai atskleidė, kad paprastasis graikinis riešutas turi netikėtą kognityvinių gebėjimų stiprinimo priemonę. Įrodymai rodo, kad šiuose riešutuose esanti alfa-linoleno rūgštis ir antioksidantai tiesiogiai palaiko smegenų funkciją, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Reguliarus jų vartojimas stiprina nervų takus ir kartu reguliuoja nuotaiką dėl padidėjusios serotonino ir dopamino gamybos. Šis natūralus maisto produktas gali būti paprastas ir prieinamas sprendimas tiems, kurie turi problemų su atmintimi arba stengiasi išlaikyti emocinę pusiausvyrą – ir visa tai gaunama iš kuklaus šaltinio, kurį galima rasti daugelyje virtuvės sandėliukų.
Mokslinis proveržis: Graikiniai riešutai ir kognityvinės funkcijos
Nors moksliniai tyrimai jau seniai rodo mitybos ir smegenų sveikatos sąsajas, naujausi moksliniai tyrimai atskleidė įtikinamų įrodymų apie konkretų graikinių riešutų poveikį kognityvinėms funkcijoms.
Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad reguliariai vartojant graikinius riešutus pagerėja vyresnių nei 50 metų suaugusiųjų atminties išsaugojimas ir duomenų apdorojimo greitis.
Panašu, kad tai lemia unikalus graikinių riešutų polinesočiųjų riebalų rūgščių, ypač alfa-linoleno rūgšties (ALA), omega-3 rūgšties, būtinos nervų komunikacijai, profilis.
Be to, didelis antioksidantų kiekis riešutuose padeda mažinti oksidacinį stresą ir uždegimą smegenų audiniuose, todėl gali sulėtinti su amžiumi susijusį kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir pagerinti neurotransmiterių reguliavimą, susijusį su nuotaikos stabilizavimu.
Atminties stiprinimas: Kaip šis riešutas stiprina nervų jungtis
Kaip tiksliai graikiniai riešutai pagerina atminties funkcijas ląstelių lygmeniu? Tyrimai rodo, kad didelė polifenolių ir omega-3 riebalų rūgščių koncentracija riešutuose apsaugo neuronus nuo oksidacinio streso ir padeda išsaugoti sinapsių vientisumą.
Žurnale „Journal of Nutrition” paskelbti tyrimai rodo, kad graikinių riešutų vartojimas didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) – baltymo, būtino naujoms nervų jungtims formuotis – kiekį.
Be to, riešutuose esanti alfa-linoleno rūgštis padeda palaikyti mielino apvalkalą ir gerina signalų perdavimą tarp neuronų.
Reguliarus graikinių riešutų vartojimas siejamas su padidėjusia hipokampo neurogeneze– naujų smegenų ląstelių formavimusi atminties centruose.
Nuotaikos reguliavimas: Už riešutų vartojimo slypinti smegenų chemija.
Graikiniai riešutai ne tik stiprina atmintį, bet ir daro didelę įtaką nuotaikos reguliavimui per tam tikrus neurocheminius kelius. Juose esančios omega-3 riebalų rūgštys, ypač alfa-linoleno rūgštis (ALA), didina serotonino ir dopamino – neuromediatorių, būtinų emocinei pusiausvyrai ir teigiamam poveikiui – gamybą.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis graikinių riešutų vartojimas susijęs su mažesniais depresijos simptomais ir nerimo lygiu. Graikiniuose riešutuose esantys polifenoliai kovoja su oksidaciniu stresu smegenyse, mažina uždegimą, susijusį su nuotaikos sutrikimais.
Be to, riešutuose esantis magnis palaiko GABA receptorių funkciją ir skatina ramybę. Graikiniuose riešutuose esantis triptofanas yra serotonino pirmtakas, sudarantis biocheminį pagrindą geresniam nuotaikos stabilumui – tai paaiškina, kodėl reguliarus jų vartojimas prisideda prie bendros psichologinės gerovės.
Dienos dozė: Riešutų, stiprinančių smegenų veiklą, įtraukimas į savo mitybą
Kad kognityviniai gebėjimai būtų geriausi, ekspertai rekomenduoja kasdien suvalgyti 28-56 g graikinių riešutų kaip subalansuotos mitybos dalį. Šiame kiekyje yra maždaug 4 gramai baltymų, 2 gramai skaidulinių medžiagų ir 18 gramų sveikų riebalų, įskaitant smegenų veiklai būtinas omega-3 riebalų rūgštis.
Graikinius riešutus galima lengvai integruoti į patiekalus: pabarstyti ant avižinių dribsnių ar jogurto pusryčiams, įdėti į salotas pietums arba į daržovių patiekalus vakarienei.
Kad būtų patogu užkandžiauti, iš anksto suskirstykite porcijas į mažus indelius. Trumpai paskrudinti graikiniai riešutai pagerina skonį nesumažindami maistinės vertės, tačiau vartojant juos žalius padidėja antioksidantų nauda.
Daugiau nei atmintis: Kiti šio virtuvės pagrindo privalumai sveikatai
Nors graikiniai riešutai puikiai tinka kognityvinėms funkcijoms palaikyti, jų nauda sveikatai toli gražu neapsiriboja vien smegenų sveikata.
Šiuose maistingųjų medžiagų turinčiuose riešutuose yra alfa-linoleno rūgšties – augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgšties, kuri, mažindama uždegimą ir gerindama cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies sveikatą.
Reguliarus graikinių riešutų vartojimas yra susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika dėl geresnio jautrumo insulinui.
Riešutuose esantys antioksidantai, ypač elaginė rūgštis ir polifenoliai, palaiko ląstelių sveikatą ir gali turėti priešvėžinių savybių.
Graikiniai riešutai taip pat naudingi žarnyno mikrobiomo įvairovei, gerina virškinimo sistemos sveikatą ir imuninės sistemos veiklą.
Be to, juose esantis melatoninas gali pagerinti miego kokybę, o subalansuotas maistinių medžiagų profilis padeda reguliuoti svorį, jei vartojami saikingai.
Mokslinių tyrimų perspektyvos: Riešutų ir neurologinės sveikatos ateities tyrimai
Mokslininkams ir toliau atskleidžiant didelę graikinių riešutų naudą, mokslininkų bendruomenė atkreipė dėmesį į sudėtingesnius neurologinius ryšius. Dabartiniuose tyrimuose nagrinėjamas galimas graikinių riešutų vaidmuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga ir ALS, prevencijai, be jau žinomo ryšio su Alzheimerio liga.
Mokslininkai taip pat tiria, kaip graikinių riešutų vartojimas gali paveikti neuroplastiškumą ir kognityvinį atsparumą senstant. Nauji tyrimai tiria priklausomybę nuo dozės ir idealius vartojimo modelius, kad neurologinė nauda būtų kuo didesnė.
Be to, mokslininkai tiria genetinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos individualiai reakcijai į graikinių riešutų neuroprotekcinius junginius, galinčius atverti kelią individualizuotiems mitybos metodams, skirtiems kognityvinei sveikatai palaikyti.
