Kai žmonės valgo su kitais, jie nesąmoningai suvalgo 30-50 proc. daugiau maisto nei valgydami vieni. Šis reiškinys, vadinamas „socialiniu valgymo palengvinimu”, pasireiškia dėl ilgesnės valgymo trukmės, kitų žmonių valgymo įpročių mėgdžiojimo ir mažesnio dėmesio sotumo signalams. Evoliucijos psichologai mano, kad toks elgesys išsivystė siekiant pagerinti išlikimą dalijantis maistu ir užmezgant socialinius ryšius. Bendro valgymo metu keičiasi smegenų chemija – padidėja oksitocino ir dopamino išsiskyrimas. Šių mechanizmų supratimas suteikia vertingų žinių apie šiuolaikinių valgymo įpročių valdymą.
„Socialinio valgymo palengvinimo” mokslas
Kai mokslininkai pirmą kartą pastebėjo, kad žmonės grupėse valgo daugiau nei vieni, jie atrado reiškinį, kuris dabar vadinamas „socialiniu valgymo palengvinimu”. Šis efektas apibūdina tai, kad kitų žmonių buvimas valgio metu paprastai padidina asmens suvartojamo maisto kiekį maždaug 30-50 %.
Tyrimai rodo, kad šis reiškinys vyksta dėl kelių mechanizmų. Svarbus vaidmuo tenka laiko pratęsimui – valgymas su draugais paprastai trunka ilgiau, todėl atsiranda daugiau galimybių pavalgyti.
Be to, mėgdžiojimas turi įtakos valgymo įpročiams, nes individai nesąmoningai atkartoja aplinkinių vartojimo įpročius.
Evoliucijos psichologai mano, kad toks elgesys kilo iš mūsų protėvių praeities, kai dalijimasis maistu grupėse didino išgyvenimo galimybes. Šis poveikis labiausiai pasireiškia tarp draugų ir šeimos narių, o ne tarp nepažįstamų žmonių, todėl galima daryti prielaidą, kad socialinis komfortas sustiprina šią tendenciją.
Pažymėtina, kad šis reiškinys išlieka įvairiose kultūrose, amžiaus grupėse ir lyčių grupėse.
Kodėl nesąmoningai valgome 40 % daugiau kompanijoje
Tikslus padidėjusio suvartojamo maisto kiekio matavimas socialinio valgymo metu atskleidžia nuoseklų dėsningumą: žmonės suvartoja maždaug 40 % daugiau kalorijų, kai valgo su kitais žmonėmis, nei valgydami vieni. Šis reiškinys atsiranda dėl keleto nesąmoningų mechanizmų, darančių įtaką valgymo elgsenai socialiniame kontekste.
Valgydami kartu asmenys paprastai pailgina valgymo trukmę, kad prisitaikytų prie grupės tempo, todėl suvalgo papildomų porcijų. Svarbus vaidmuo tenka ir išsiblaškymo efektui – pokalbiai ir socialinis dalyvavimas nukreipia dėmesį nuo vidinių sotumo signalų, kurie paprastai reguliuoja vartojimą.
Be to, evoliucijos psichologai teigia, kad valgymas grupėse suaktyvina senovinius socialinio ryšio mechanizmus, skatinančius dosniai dalytis maistu ir jį vartoti.
Šis nesąmoningas perteklinis vartojimas pasireiškia nepriklausomai nuo santykių tipo – ar valgoma su nepažįstamaisiais, kolegomis, draugais ar šeimos nariais, – nors šio poveikio dydis gali skirtis priklausomai nuo socialinio komforto lygio.
Bendro valgymo elgsenos evoliucinės šaknys
Antropologiniai duomenys rodo, kad bendras valgymas buvo pagrindinė žmonių socialinės organizacijos dalis mažiausiai 300 000 metų, o bendras valgymas buvo pagrindinis ritualas beveik visose užfiksuotose kultūrose.
Mokslininkai teigia, kad mūsų polinkis valgyti daugiau grupėse išsivystė kaip išgyvenimo mechanizmas. Pirmykštėje aplinkoje bendras valgymas palengvindavo dalijimąsi maistu, stiprindavo socialinius ryšius ir apsaugodavo pažeidžiamu maitinimosi metu. Socialinio valgymo metu suaktyvėjusios neurologinio atlygio sistemos greičiausiai išsivystė tam, kad sustiprintų šį naudingą elgesį.
Medžiotojų-rinkėjų visuomenių tyrimai atskleidžia sudėtingus dalijimosi maistu protokolus, kurie maksimaliai padidina išteklių paskirstymą. Atrodo, kad šis kooperatyvaus vartojimo modelis yra įsišaknijęs žmogaus psichologijoje, nes net kūdikiams būdingos geresnės valgymo reakcijos socialiniame kontekste.
Evoliucijos psichologai teigia, kad mūsų smegenyse išsivystė specialios nervų grandinės, skirtos socialiniam valgymo elgesiui reguliuoti – mechanizmai, kurie dabar veikia šiuolaikinėje aplinkoje, kur maisto trūkumas nebėra pagrindinė grėsmė.
Kaip keičiasi smegenų cheminė sudėtis bendro valgymo metu
Naujausi neurovaizdavimo tyrimai atskleidė reikšmingus smegenų chemijos pokyčius, kai žmonės valgo maistą kartu su kitais. Bendro valgymo metu smegenyse išsiskiria didesnis oksitocino ir dopamino kiekis, sukeliantis ryšio ir malonumo jausmą. Ši neurocheminė reakcija paaiškina, kodėl valgant kartu paprastai jaučiamas didesnis pasitenkinimas nei valgant vienam.
Funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai rodo padidėjusį smegenų atlygio centrų aktyvumą, kai tiriamieji valgo su draugais, o ne atskirai. Ventromedialinė prefrontalinė žievė, atsakinga už socialinio atlygio apdorojimą, yra aktyvesnė valgant kartu.
Be to, tyrėjai nustatė, kad valgant bendrai sumažėja kortizolio– pagrindinio streso hormono – kiekis.
Šie neurologiniai pokyčiai yra universalūs įvairiose kultūrose, o tai rodo, kad bendras valgymas yra esminė žmogaus patirtis, išsivysčiusi siekiant sustiprinti socialinius ryšius neurocheminiu stiprinimu.
Socialinio valgymo valdymas kalorijų pertekliaus pasaulyje
Nors neurologinės reakcijos į socialinį valgymą išsivystė maisto trūkumo laikotarpiais, šiuolaikinėje aplinkoje, kurioje nuolat prieinama daug kalorijų turinčio maisto, susiduriama su precedento neturinčiais iššūkiais.
Šis evoliucinis neatitikimas gali lemti perteklinį vartojimą, kai socialinis palengvinimas susikerta su gausiu maisto prieinamumu.
Mokslininkai siūlo keletą įrodymais pagrįstų strategijų, kaip šiuolaikiniame maisto kraštovaizdyje valdyti socialinį valgymą.
Sąmoningas išankstinis įsipareigojimas dėl porcijų dydžio prieš patenkant į socialines situacijas padeda nustatyti ribas.
Aplinkos pakeitimai, pavyzdžiui, mažesnių lėkščių naudojimas arba stovėjimas toliau nuo bendro maisto, sukuria fizines kliūtis beprasmiškam vartojimui.
Be to, praktikuojant sąmoningo valgymo būdus visuomeninių susibūrimų metu galima neutralizuoti dėmesio susilpnėjimą, kuris paprastai pasireiškia grupės aplinkoje.
Suprasdami šią dinamiką, žmonės gali išlaikyti vertingus socialinius bendrų pietų aspektus ir kartu sumažinti nenumatytą perteklinį vartojimą, taip suderindami evoliucines tendencijas su šiuolaikiniais mitybos poreikiais.
