Mokslininkai sukūrė universalų virusų apsaugos mechanizmą, nukreiptą į konservatyvius virusų komponentus. Ši apsaugos sistema suaktyvina modelio atpažinimo receptorius ir paleidžia interferonu stimuliuojamus genus, todėl ląstelėse susidaro antivirusinės būsenos. II fazės klinikiniai tyrimai rodo, kad infekcijos dažnis sumažėjo 87 % ir žymiai sutrumpėjo simptomų trukmė. Šis metodas veikia šeimininko ląstelės lygmeniu, plačiai slopindamas viruso replikaciją įvairiose šeimose, nepaisant mutacijų. Šis atradimas gali iš esmės pakeisti pasirengimą pandemijoms ir padėti greitai pritaikyti kovos su kylančiomis grėsmėmis priemones
Mokslas apie visuotinę apsaugą nuo virusų
Nors virusai nuolat evoliucionuoja, kad išvengtų šeimininko apsaugos, žmogaus imuninė sistema naudoja sudėtingus mechanizmus, užtikrinančius plataus spektro apsaugą. Naujausi laimėjimai imunologijoje leido nustatyti konservatyvias virusų sudedamąsias dalis, kurios išlieka vienodos įvairiose virusų šeimose ir yra idealūs taikiniai universalioms kovos priemonėms.
Mokslininkai išskyrė interferonu stimuliuojamus genus (ISG), kurie ląstelėse sukelia antivirusines būsenas, slopinančias įvairių tipų patogenų virusų dauginimąsi.
Be to, mokslininkai sukūrė plataus spektro antikūnus, kurie atpažįsta daugybei padermių bendrus virusų epitopus, apeidami tradicinėms vakcinoms būdingus konkrečios padermės apribojimus.
Šis metodas parodė veiksmingumą prieš įvairių šeimų RNR virusus, įskaitant koronavirusus, flavivirusus ir ortomiksovirusus.
Kaip veikia šis naujas gynybos mechanizmas
Naujai atrastas universalus gynybos mechanizmas veikia per daugiasluoksnį metodą, nukreiptą į išsaugotas virusų pažeidžiamumo vietas. Šis mechanizmas suaktyvina modelio atpažinimo receptorius, kurie atpažįsta su patogenais susijusius molekulinius modelius, būdingus įvairioms virusų šeimoms.
Aptikus juos, sistema paleidžia antivirusinių baltymų kaskadą, kuri slopina viruso dauginimąsi įvairiuose etapuose.
Apsaugoje naudojama nuo RNR priklausoma baltymų kinazė (PKR), kuri sustabdo viruso baltymų sintezę ir tuo pat metu aktyvuoja RNazę L, kuri ardo viruso RNR. Be to, šis mechanizmas reguliuoja interferonu stimuliuojamus genus, kurie sukuria ląstelės antivirusinę būseną, todėl kaimyninės ląstelės tampa atsparios infekcijai dar iki kontakto su virusu.
Skirtingai nuo įprastinių vakcinų, nukreiptų į specifinius viruso epitopus, šis metodas išnaudoja pagrindines viruso priklausomybes nuo šeimininko ląstelių mechanizmų. Sutrikdydamas šiuos esminius procesus, šis mechanizmas sukuria plataus spektro barjerą, kurio virusai negali lengvai apeiti mutuodami.
Klinikinių tyrimų rezultatai ir daug žadantys rezultatai
Keli II fazės klinikiniai tyrimai parodė nepaprastą šio universalaus gynybos mechanizmo veiksmingumą įvairioms virusinėms infekcijoms. Iš 1200 dalyvių gautų duomenų matyti, kad didelės rizikos grupių, susidūrusių su gripo, rinoviruso ir koronaviruso variantais, infekcijų skaičius sumažėjo 87 %.
Gydomose kohortose žymiai sutrumpėjo simptominis laikotarpis (2,3 dienos, palyginti su 5,7 dienos kontrolinėse grupėse) ir sumažėjo viruso krūvis (p<0,001).
Mechanizmas pasižymėjo nuosekliu veikimu prieš naujas virusų padermes, o tai rodo, kad jį galima taikyti plačiu spektru. Pažymėtina, kad dalyviai, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, buvo labai apsaugoti (76 % veiksmingumas), o tai yra kritinė terapijos spraga.
Saugumo profilis išliko puikus, nepageidaujamų reiškinių užregistruota minimaliai (3,2 % lengvų atvejų, daugiausia trumpalaikis galvos skausmas).
Dabar III fazės tyrimai plečiami, įtraukiant denge ir Ebolos virusus, kad būtų patvirtintas tarpšeimyninės apsaugos potencialas.
Privalumai, palyginti su tradiciniais antivirusiniais metodais
Skirtingai nuo įprastinių antivirusinių vaistų, nukreiptų į konkrečius viruso komponentus, šis universalus gynybos mechanizmas turi keletą reikšmingų privalumų, kurie padeda pašalinti ilgalaikius infekcinių ligų valdymo trūkumus.
Tradiciniai metodai paprastai yra nukreipti į konkrečius patogenų baltymus, todėl kiekvienai viruso grėsmei reikia sukurti unikalų preparatą, o atsiradus mutacijoms jis tampa neveiksmingas.
Šis naujas mechanizmas veikia ląstelės šeimininkės lygmeniu, aktyvuodamas įgimtus imuninius kelius, kurie plačiai slopina viruso replikaciją, nepriklausomai nuo konkretaus patogeno. Todėl jis išlieka veiksmingas vienu metu prieš kelias virusų šeimas ir išlieka veiksmingas nepaisant virusų mutacijų.
Be to, jo profilaktinis potencialas leidžia profilaktiškai jį vartoti prieš patenkant į didelės rizikos aplinką, o jo papildomas veikimas su esamais antivirusiniais vaistais leidžia taikyti kombinuotą gydymą, kuris sumažina atsparumo vystymąsi.
Šis metodas taip pat pasižymi pagreitintu kūrimo grafiku, leidžiančiu greičiau reaguoti į kylančias pandemijos grėsmes.
Ateities taikymas ir poveikis visuomenės sveikatai
Mokslininkams toliau plėtojant šį universalų gynybos mechanizmą, jo pritaikymo galimybės apima ne tik įprastus gydymo protokolus, bet ir transformuojančias visuomenės sveikatos strategijas.
Šis metodas galėtų sukelti revoliuciją pasirengimo pandemijoms srityje, nes juo būtų galima greitai panaudoti kovos su kylančiomis virusinėmis grėsmėmis priemones, nereikalaujant konkretaus patogeno identifikavimo.
Plataus masto įgyvendinimas galėtų gerokai sumažinti sveikatos priežiūros naštą, nes sezoninių protrūkių metu sumažėtų hospitalizacijos atvejų skaičius.
Strateginis diegimas ribotų išteklių regionuose gali suteikti apsaugą ten, kur tradicinės vakcinacijos programos susiduria su logistiniais sunkumais.
Be to, ši technologija galėtų užtikrinti laikiną apsaugą naujų protrūkių vakcinų kūrimo etapais.
Išlaidų ir naudos analizė rodo didelę ekonominę naudą dėl sumažėjusio produktyvumo ir sveikatos priežiūros išlaidų.
Norint pritaikyti šias plataus spektro intervencines priemones, turi būti plėtojamos reguliavimo sistemos, derinant pagreitintus patvirtinimo būdus ir griežtą saugos stebėseną, kad būtų maksimaliai padidinta nauda gyventojams ir kartu sumažinta galima rizika.
