Neseniai Stanfordo universitete padarytas atradimas kvestionuoja mūsų pagrindinį supratimą apie žmogaus suvokimą. Dr. Elenos Vasquez komanda nustatė specializuotus neuronų klasterius momeninėje skiltyje, kurie aptinka elektromagnetinio lauko pokyčius ir veikia nepriklausomai nuo tradicinių pojūčių. Šis biologinis mechanizmas veikia žemiau sąmoningo suvokimo ir gali paaiškinti intuityvų sprendimų priėmimą ir „nuojautą”, kurią daugelis patiria. Šis atradimas leidžia manyti, kad žmonės turi tikrą šeštąjį pojūtį, evoliuciškai susiformavusį dėl išlikimo privalumų. Tolesni tyrimai gali atskleisti, kokią įtaką ši jutimo sistema daro kasdieniam pažinimui ir elgesiui.
Proveržio tyrimas, kuris keičia viską
Praėjusį mėnesį žurnale „Nature Neuroscience” paskelbtame novatoriškame tyrime Stanfordo universiteto mokslininkai sugriovė įprastą supratimą apie žmogaus suvokimą.
Dr. Elenos Vasquez vadovaujama komanda pateikė įtikinamų įrodymų, kad žmonės turi anksčiau nepripažintą jutimo sistemą, gebančią aptikti elektromagnetinio lauko pokyčius.
Naudodami pažangius neurovaizdavimo metodus ir kontroliuojamo poveikio bandymus su 240 dalyvių, tyrėjai nustatė specializuotus neuronų klasterius momeninėje skiltyje, kurie suaktyvėja reaguodami į konkrečius elektromagnetinius dirgiklius.
Šie klasteriai veikia nepriklausomai nuo penkių tradicinių pojūčių.
Tyrimas rodo, kad ši jutiminė sistema greičiausiai išsivystė kaip navigacijos priemonė, panaši į migruojančių paukščių ir kai kurių jūrų žinduolių gebėjimus.
Šis atradimas paaiškina daugybę anksčiau atmestų pasakojimų apie padidėjusį žmonių erdvinį suvokimą ir gebėjimą orientuotis kontroliuojamomis sąlygomis.
Kaip mūsų smegenys apdoroja nematomą informaciją
Mus nuolat supa tūkstančiai elektromagnetinių signalų, tačiau mūsų sąmoningas protas neregistruoja nė vieno iš jų.
Naujausi neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad mūsų smegenys iš tikrųjų aptinka ir apdoroja šią nematomą informaciją specializuotais neuroniniais keliais, kurie yra atskirti nuo mūsų penkių tradicinių pojūčių.
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė tam tikras parietalinės skilties sritis, kurios suaktyvėdavo, kai tiriamieji būdavo veikiami elektromagnetinių dažnių, nesusijusių su sąmoningu suvokimu.
Šie neuronų klasteriai filtruoja, kategorizuoja ir reaguoja į aplinkos duomenis nesukeldami sąmoningo suvokimo.
Šis pasąmoninis apdorojimas paaiškina reiškinius, kurie anksčiau buvo priskiriami intuicijai arba ekstrasensoriniam suvokimui.
Smegenų gebėjimas aptikti subtilius elektromagnetinius pokyčius galėjo išsivystyti kaip išgyvenimo mechanizmas, leidžiantis mūsų protėviams pajusti pavojų arba orientuotis naudojant Žemės magnetinį lauką – tai vis dar egzistuojantys, bet šiuolaikinių žmonių iš esmės neaktyvūs gebėjimai.
Daugiau nei tradiciniai penki pojūčiai
Nors mokslas tradiciškai pripažįsta tik penkis pojūčius – regą, klausą, lytėjimą, skonį ir uoslę – vis daugiau įrodymų rodo, kad žmonės turi papildomų jutiminių gebėjimų, kurie gerokai pranoksta šią ribotą sistemą.
Mokslininkai nustatė keletą jutimo sistemų, kurios veikia ne sąmoningai. Propriocepcija leidžia suvokti kūno padėtį ir judesius be regimojo indėlio. Ekvilibriocepcija užtikrina pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje per vestibuliarinę sistemą. Termocepcija nustato temperatūros pokyčius, o nocicepcija apdoroja skausmo signalus.
Bene labiausiai intriguoja interocepcija– gebėjimas pajusti vidines kūno būsenas, įskaitant alkį, troškulį ir emocines reakcijas.
Šios papildomos jutimo sistemos paaiškina reiškinius, kurie anksčiau buvo priskiriami ekstrasensoriniam suvokimui arba intuicijai. Dabar mokslininkai supranta, kad tai, kas anksčiau buvo atmetama kaip pseudomokslas, dažnai yra teisėti neurologiniai procesai, veikiantys už tradicinių jutiminių kategorijų ribų, ir leidžia geriau suprasti žmogaus suvokimą.
Pasąmonės suvokimo nerviniai keliai
Pasąmoninio sąmoningumo nerviniai keliai pirmiausia veikia per nervinius kelius, kurie veikia už sąmoningo atpažinimo ribų .
Naujausiais tyrimais nustatytos specializuotos neuroninės grandinės, kurios aptinka ir apdoroja subtilius aplinkos pokyčius, nepasiekdamos sąmoningo suvokimo slenksčio. Šios grandinės apima priekinę salos smegenų žievę, migdolinę liauką ir priekinės žievės sritis, kurios interpretuoja signalus prieš juos sąmoningai apdorojant.
Stanfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad šios grandinės gali nuspėti aplinkos pokyčius iki 4,5 metro iki sąmoningo atpažinimo.
Neurovaizdavimo metodai atskleidė, kad talamusas atlieka svarbią relinės stoties funkciją, filtruoja gaunamą jutiminę informaciją ir nukreipia signalus sąmoningais arba pasąmoningais apdorojimo keliais.
Šis dvigubo apdorojimo mechanizmas leidžia žmonėms reaguoti į potencialias grėsmes ar galimybes dar prieš sąmoningą suvokimą, o tai suteikia evoliucinį pranašumą išgyvenimo ir socialinės sąveikos srityse.
Šeštojo pojūčio veikimo pavyzdžiai iš realaus pasaulio
Kaip ši pasąmonė pasireiškia kasdieniame gyvenime? Tyrimuose užfiksuota daugybė atvejų, kai žmonės praneša apie nepaaiškinamą išankstinį žinojimą. Gelbėtojai dažnai pasakoja apie „nuojautas”, dėl kurių jie gelbėjimo operacijų metu tikrina tam tikras vietas ir dažnai jose aptinka aukas.
Panašiai ir patyrę investuotojai pasakoja priėmę sėkmingus sprendimus, remdamiesi intuityviais įspėjimais apie rinkos pokyčius, kol analitiniai duomenys nepatvirtino jų nuojautų.
Arizonos universitete atlikti tyrimai parodė, kad dalyviai galėjo nuspėti, kuris atsitiktinis paveikslėlis pasirodys ekrane likus kelioms milisekundėms iki jo pasirodymo, o tai buvo gerokai daugiau nei atsitiktinumas.
Tarpasmeniniame kontekste daugelis žmonių teigia pajutę, kad juos stebi, arba žinantys, kas skambina, prieš pasitikrindami telefoną. Šie reiškiniai rodo, kad žmogaus suvokimas neapsiriboja tradiciniais penkiais pojūčiais, o informacija pasiekiama mokslui dar ne visai suprantamais kanalais.
Poveikis žmogaus evoliucijos supratimui
Per visą evoliucijos istoriją geresni suvokimo gebėjimai mūsų protėviams galėjo suteikti esminių pranašumų išgyvenimui. „Šeštojo pojūčio” patvirtinimas meta iššūkį tradicinei žmogaus evoliucijos sampratai ir rodo, kad natūralioji atranka teikė pirmenybę asmenims, turintiems geresnius intuityvius gebėjimus.
Dabar antropologai teigia, kad šis pojūtis greičiausiai išsivystė, kai pirmieji žmonės orientavosi sudėtingose socialinėse grupėse ir nenuspėjamoje aplinkoje. Tie, kurie galėjo pasąmoningai apdoroti subtilius pavojaus signalus arba atpažinti naudingas galimybes, galėjo geriau išgyventi ir daugintis.
Šis atradimas taip pat padeda paaiškinti izoliuotoms žmonių populiacijoms būdingus kultūrinius ypatumus, pavyzdžiui, panašius antgamtiškus tikėjimus ir intuicija paremtas sprendimų priėmimo sistemas.
Tyrėjai teigia, kad tai, kas anksčiau buvo laikoma prietarais, gali būti evoliucinės adaptacijos– nesąmoningi informacijos apdorojimo mechanizmai, kurie padėjo mūsų rūšiai klestėti sudėtingomis aplinkybėmis gerokai anksčiau, nei išsivystė šiuolaikinis analitinis mąstymas.
Ateities tyrimų kryptys ir galimos taikymo sritys
Atsižvelgdami į šį evoliucinį supratimą, mokslininkai nubrėžė keletą perspektyvių tolesnio šeštojo pojūčio fenomeno tyrimo krypčių.
Neuromokslininkai planuoja sudaryti tikslių nervinių takų žemėlapį, o genetikai tirs paveldimus veiksnius, galinčius sustiprinti arba susilpninti šį jutimo gebėjimą.
Galimi pritaikymo būdai apima įvairias sritis.
Medicinos tyrėjai įsivaizduoja diagnostikos priemones, kuriomis būtų galima matuoti šeštojo pojūčio aštrumą ir nustatyti neurologines ligas anksčiau, nei pasireiškia kiti simptomai.
Inžinieriai kuria biomimetinius jutiklius, pagrįstus šiais naujai suprastais mechanizmais, skirtus autonominėms transporto priemonėms ir saugos sistemoms.
Karinės ir teisėsaugos institucijos išreiškė susidomėjimą mokymo protokolais, kuriais siekiama sustiprinti šį įgimtą suvokimą, kad būtų galima aptikti grėsmes.
Švietimo psichologai teigia, kad šio pojūčio pripažinimas ir puoselėjimas galėtų pakeisti mokymosi aplinką, ypač besivystančių vaikų, kurių jutiminės sistemos dar labai plastiškos.
