Tyrimai rodo, kad tam tikros kraujo grupės susijusios su tam tikra vėžio rizika. A grupės asmenims gresia didesnė skrandžio vėžio rizika, o O grupė šiek tiek apsaugo nuo kasos piktybinių navikų. B tipo kraujas susijęs su didesne storosios žarnos vėžio rizika, o AB tipo kraujas gali 44 % padidinti kiaušidžių vėžio tikimybę. Tačiau kraujo grupė yra tik vienas iš daugelio veiksnių. Medicinos specialistai pabrėžia, kad daugiausia dėmesio reikia skirti keičiamiems rizikos veiksniams, tokiems kaip mityba ir fiziniai pratimai. Supratus šias sąsajas, galima taikyti labiau individualizuotus atrankinės patikros metodus.
Mokslas apie kraujo tipus ir jų biologines funkcijas
Nors dauguma žmonių žino A, B, AB ir O kraujo grupes, mokslinė šių kraujo grupių reikšmė toli gražu neapsiriboja kraujo perpylimo suderinamumu.
Šias klasifikacijas lemia antigenai– raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje esančios baltyminės molekulės, kurios gali sukelti imunines reakcijas.
Kraujo tipai – tai genetiniai skirtumai, išsivystę per tūkstančius žmogaus raidos metų. ABO kraujo grupių sistemą valdo vienas genas su keliais aleliais, kurie lemia skirtingas glikoproteinų struktūras ląstelių paviršiuje.
Šios paviršiaus molekulės turi įtakos ląstelių sąveikai su aplinka ir gali turėti įtakos imlumui ligoms.
Tyrimai rodo, kad kraujo grupės antigenai gali turėti įtakos uždegimo procesams, žarnyno mikrobiomo sudėčiai ir ląstelių sukibimo savybėms.
Šios biologinės funkcijos paaiškina, kodėl tam tikros kraujo grupės gali būti susijusios su skirtinga vėžio rizika, nes ląstelių sąveika ir imuninės reakcijos vaidina svarbų vaidmenį naviko vystymuisi ir progresavimui.
Pagrindinės mokslinių tyrimų išvados: Kraujo grupės kaip vėžio rizikos rodikliai
Atlikus daugybę epidemiologinių tyrimų nustatyta, kad tarp konkrečių kraujo grupių ir polinkio sirgti vėžiu yra ryšys. Tyrimai nuolat rodo, kad A kraujo grupę turinčių asmenų rizika susirgti skrandžio vėžiu yra didesnė, o sergamumas šia liga yra 20 % didesnis, palyginti su kitomis grupėmis.
O grupės kraujo nešiotojai, atvirkščiai, santykinai apsaugoti nuo kasos piktybinių navikų.
2012 m. žurnale „Journal of the National Cancer Institute” paskelbtame svarbiame tyrime, kuriame buvo analizuojami 100 000 dalyvių duomenys, paaiškėjo, kad B tipo asmenų storosios žarnos vėžio rizika yra didesnė.
Tuo tarpu slaugytojų sveikatos tyrimas parodė, kad AB kraujo grupę turinčių moterų tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu yra 44 % didesnė nei O grupės moterų.
Mokslininkai šias sąsajas sieja su ląstelių paviršiuje esančiais glikoproteinais, kurie turi įtakos imuniniam atsakui ir ląstelių sukibimui – biologiniams mechanizmams, galintiems turėti įtakos naviko vystymuisi ir progresavimui.
Kokie vėžiniai susirgimai yra labiausiai susiję su kraujo grupe?
Kur kraujo grupės daro didžiausią įtaką vėžio rizikai, paaiškėja nagrinėjant konkrečius piktybinius navikus.
Tyrimai nuolat rodo, kad kasos vėžys yra labiausiai susijęs su kraujo grupe, o asmenys, turintys ne O kraujo grupę, susiduria su maždaug 20 % didesne rizika nei turintys O grupę.
Skrandžio vėžys (skrandžio vėžys) taip pat labai stipriai susijęs, ypač populiacijose, kuriose jo paplitimas yra didelis, pavyzdžiui, Rytų Azijoje, kur A kraujo grupę turintys asmenys pasižymi didesniu polinkiu.
Kiti piktybiniai navikai, susiję su kraujo grupėmis, yra šie: kiaušidžių vėžys, kurio rizika A grupės nešiotojams yra didesnė; storosios žarnos vėžys, kuris yra susijęs su B ir AB grupėmis; ir tam tikri plaučių vėžio variantai.
Šios sąsajos skiriasi įvairiose populiacijose ir joms gali turėti įtakos papildomi genetiniai ir aplinkos veiksniai, todėl kraujo grupė yra tik vienas iš išsamaus vėžio rizikos vertinimo komponentų.
Asmeninio rizikos profilio supratimas pagal kraujo grupę
Kaip reikėtų aiškinti savo kraujo grupės sąsajas su vėžio rizika? Nors sąsajų esama, kraujo grupė yra tik vienas iš daugelio veiksnių. Genetinis polinkis, gyvenimo būdo pasirinkimas, aplinkos poveikis ir reguliarūs tyrimai tebėra svarbesni veiksniai, lemiantys vėžio išsivystymą.
Medicinos specialistai pataria nepriimti sveikatos sprendimų remiantis vien tik kraujo grupių sąsajomis. Vietoj to žmonės turėtų sutelkti dėmesį į tokius modifikuojamus rizikos veiksnius kaip sveikas svoris, alkoholio vartojimo ribojimas, tabako vengimas, reguliarūs fiziniai pratimai ir subalansuota mityba.
Asmenys, kurių kraujo grupės šiek tiek labiau statistiškai susijusios su tam tikrais vėžiniais susirgimais, ypač A tipo su skrandžio vėžiu arba B tipo su kasos vėžiu, gali apsvarstyti galimybę aptarti šias sąsajas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Šis pokalbis galėtų padėti sudaryti individualų atrankinės patikros planą, ypač atsižvelgiant į šeimos istoriją ir kitus rizikos veiksnius.
Prevencijos strategijos ir atrankinės patikros rekomendacijos pagal kraujo grupes
Kraujo grupės, kaip vieno iš vėžio rizikos vertinimo veiksnių, supratimas suteikia kontekstą, o kitas logiškas žingsnis – praktinių prevencijos priemonių įgyvendinimas. Asmenims, kurių kraujo grupės susijusios su padidėjusia vėžio rizika, gali būti naudingi budresni patikros protokolai ir gyvenimo būdo pakeitimai.
A grupės asmenims, kuriems gresia padidėjusi skrandžio vėžio rizika, reikėtų apsvarstyti galimybę anksčiau atlikti endoskopinę atrankinę patikrą, ypač tiems, kurių šeimoje yra H. pylori infekcija.
B tipo viruso nešiotojai gali sumažinti kasos vėžio riziką metę rūkyti ir ribodami alkoholio vartojimą. Turintiems AB kraujo gali būti naudinga dažniau tikrintis dėl storosios žarnos vėžio.
Nepriklausomai nuo kraujo grupės, išlieka svarbios universalios vėžio prevencijos strategijos: sveiko svorio palaikymas, augalinės kilmės mityba, perdirbtų maisto produktų ribojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ir tabako vengimas.
Šios priemonės, suderintos su kraujo grupei būdingais atrankinės patikros protokolais, suteikia galimybę visapusiškai valdyti vėžio riziką.
Ekspertų požiūriai: Kaip medicinos specialistai reaguoja į įrodymus
Daugėjant įrodymų apie kraujo grupių sąsajas su vėžio rizika, medikai kuria įvairius metodus, kaip šias žinias įtraukti į klinikinę praktiką.
Dabar onkologai ir hematologai pripažįsta, kad kraujo grupė yra vienas iš keleto galimų rizikos veiksnių, kuriuos reikia įvertinti vertinant pacientą, nors ir pabrėžia, kad ji nėra modifikuojama.
Vadovaujančios medicinos organizacijos teigia, kad asmenims, turintiems didesnės rizikos kraujo grupes, ypač A grupę, gali būti naudingi budresni atrankinės patikros protokolai, ypač dėl virškinamojo trakto vėžio.
Vis dėlto dauguma ekspertų įspėja, kad nereikėtų per daug dėmesio skirti vien tik kraujo grupei, o pasisako už išsamų rizikos vertinimo modelį.
Mokslinių tyrimų institucijos vis dažniau finansuoja tyrimus, kuriuose tiriami biologiniai šių sąsajų mechanizmai, o kai kurie medicinos centrai kuria specializuotas rizikos skaičiuokles, į kurias šalia tradicinių veiksnių, tokių kaip šeimos istorija ir gyvenimo būdas, įtraukiama ir kraujo grupė.
