Mokslininkai nustatė keletą kvapų, kurie skatina žmones persivalgyti. Šviežia duona, vanilė ir ant grotelių kepama mėsa suaktyvina tam tikrus nervinius kelius, susijusius su alkio ir atlygio sistemomis. Šie aromatai stimuliuoja hormonų gamybą, kurie didina apetitą, dažnai apeinant sąmoningą kontrolę. Maisto produktų mažmenininkai strategiškai naudoja šiuos galingus kvapus visoje prekybos aplinkoje, kad darytų įtaką pirkimo sprendimams. Supratimas, kaip šie kvapų dirgikliai veikia valgymo įpročius, suteikia vartotojams vertingų įžvalgų, kaip sukurti veiksmingas kovos su nepageidaujamu potraukiu maistui ir impulsyviu vartojimu priemones.
Mokslas apie uoslės trigerius ir apetitą
Kai tik ore pasklinda apetitą žadinantis aromatas, smegenyse suaktyvėja tam tikri nerviniai takai, sukeliantys fiziologinių reakcijų kaskadą, didinančią alkį.
Šis kvapo ir apetito ryšys susijęs su sudėtinga sąveika tarp nosies jutimo receptorių ir smegenų limbinės sistemos, ypač pagumburio, kuris reguliuoja alkio signalus.
Tyrimai rodo, kad maisto kvapai skatina grelino, hormono, atsakingo už alkio pojūtį, gamybą ir kartu aktyvuoja atlygio centrus smegenyse.
Ši neurologinė reakcija išsivystė kaip išgyvenimo mechanizmas, padedantis žmonėms per atstumą atpažinti kaloringą maistą.
Tyrimai atskleidė, kad tam tikri kvapai, ypač tie, kurie siejami su cukrumi, riebalais ir umami, stipriau skatina apetitą.
Smegenys šiuos kvapus apdoroja dar prieš sąmoningą suvokimą, todėl galima paaiškinti, kodėl praeinant pro kepyklą ar restoraną galima staiga pajusti alkį, neatsižvelgiant į tikruosius mitybos poreikius.
Penki galingiausi kvapai, kurie aplenkia jūsų valią
Tam tikri kvapai turi nepaprastą galią užgožti sąmoningus sprendimus dėl valgymo, efektyviai apeidami valios jėgą per pirminius neurologinius kelius. Tyrimais nustatyta, kad penki kvapai yra ypač stiprūs apetito stimuliatoriai.
Šviežiai iškepta duona pirmauja šiame sąraše, nes jos sudėtiniai mielių ir grūdų junginiai iš karto sukelia seilėtekį.
Toliau seka vanilė, kurios saldus profilis suaktyvina atlygio centrus, panašius į tuos, kuriuos stimuliuoja opioidai.
Cinamono šiluma, kurią suteikia cinamaldehido sudedamoji dalis, sukelia ir komfortą, ir potraukį.
Šokoladas su teobrominu ir feniletilaminu imituoja serotonino gamybą ir suteikia lengvą euforiją.
Galiausiai kepant mėsą ant grotelių išsiskiria pirazinai ir kiti junginiai, kurie mūsų protėvių smegenims signalizuoja apie daug kalorijų ir baltymų turintį maistą.
Šie kvapai veikia nesant sąmoningam suvokimui, veikdami pagumburį prieš pradedant racionalų sprendimų priėmimą – tai paaiškina, kodėl pasipriešinimas šiems kvapų dirgikliams yra ypač sudėtingas.
Kaip maisto produktų gamintojai panaudoja kvapus prieš vartotojus
Maisto gamintojai mokslines išvadas apie kvapo galią apetitui pavertė sudėtingomis rinkodaros strategijomis. Įmonės kuria „aromatų profilius”, sukeliančius specifinį potraukį, naudoja cheminius junginius, vadinamus „skonio stiprikliais”, kurie sustiprina kvapo suvokimą, bet neprideda kalorijų.
Daugelis mažmenininkų į apsipirkimo aplinką sąmoningai skleidžia dirbtinius maisto aromatus. „Cinnabon” strategiškai stato krosnis prie įėjimų, o prekybos centrai išdėsto kepyklas taip, kad kvapas sklistų kuo plačiau. Greitojo maisto tinklai naudoja specialias vėdinimo sistemas, nukreipiančias kepimo kvapus į intensyvaus judėjimo vietas.
Pakuočių technologijos ištobulėjo taip, kad atidarius produktus išsiskiria tiksliniai kvapai, kuriuos pramonės atstovai vadina „pirmąja tiesos akimirka”.
Kai kurie gamintojai naudoja mikroįkapsuliuotus kvapus, kurie suaktyvėja pasikeitus temperatūrai arba fiziškai veikiant. Šie metodai aplenkia kognityvinį sprendimų priėmimą ir tiesiogiai stimuliuoja limbines reakcijas, skatinančias impulsyvų pirkimą ir vartojimą dar prieš įsikišant racionaliam mąstymui.
Mūšis maisto prekių parduotuvėje: Sukurtų kvapų spąstų įveikimas
Kai pirkėjai įžengia į šiuolaikinius prekybos centrus, jie nesąmoningai patenka į mūšio lauką, kuriame jų pojūčiai susiduria su orkestruota strateginių kvapų ataka. Mažmenininkai šalia įėjimų įrengia kepyklas, kad šviežios duonos kvapai sukeltų alkio pojūtį viso apsipirkimo metu. Tai daroma tikslingai – alkani pirkėjai įsigyja gerokai daugiau prekių nei tie, kurie apsipirkinėja sotūs.
Produktų skyriai dažnai periodiškai apipurškiami vandeniu ne tik dėl šviežumo, bet ir tam, kad išsiskirtų žemės aromatai, kurie signalizuoja apie šviežumą ir kokybę. Tuo tarpu vištienos kepsnių prekystaliai strategiškai išleidžia pikantiškus kvapus į intensyvaus judėjimo vietas, taip pritraukdami klientus pro papildomus produktus.
Veiksmingos gynybos strategijos – apsipirkimas su sąrašu, valgymas prieš einant į parduotuvę, naudojimasis apsipirkimo internetu paslaugomis ir kvėpavimas pro burną tose zonose, kuriose daug kvapų – tai taktika, padedanti apeiti kruopščiai suprojektuotas kvapų gaudykles, skirtas maksimaliai padidinti vartotojų išlaidas.
Kvapų ir alkio ryšio nutraukimas: Praktinės gynybos strategijos
Kaip vartotojai gali veiksmingai kovoti su sudėtingomis kvapų manipuliacijomis, su kuriomis susiduria kasdien? Tyrimai siūlo keletą įrodymais pagrįstų metodų.
Valgymas prieš apsipirkimą sukuria atsparumą maisto kvapams, o apsipirkimas su griežtu sąrašu sumažina impulsyvius pirkimus, kuriuos sukelia kvapų rinkodara.
Mokslininkai rekomenduoja kvėpuoti pro burną, o ne pro nosį, kai praeinate pro viliojančias maisto produktų vitrinas, nes tai gerokai sumažina kvapų aptikimą.
Sąmoningumo praktika padeda vartotojams atpažinti, kada išoriniai kvapai, o ne tikras alkis skatina potraukį.
Kai kurie ekspertai pataria naudoti subtilius kvapus blokuojančius produktus arba tepti mėtų balzamą lūpoms, kad užgožtų aplinkoje esančius maisto kvapus.
Veiksmingiausia strategija išlieka sąmoningumas– supratimas, kad šie kvapo signalai egzistuoja sąmoningai kaip rinkodaros priemonės, suteikia vartotojams kognityvinę distanciją, kurios reikia, kad jie galėtų racionaliau rinktis maisto produktus, kurių neveikia pagaminti kvapai.
Tyrimai apie jautrumą kvapams ir svorio reguliavimą
Nors gynybos strategijos vartotojams siūlo neatidėliotiną taktiką, nauji moksliniai įrodymai atskleidžia intriguojančias sąsajas tarp individualaus jautrumo kvapams ir svorio valdymo rezultatų.
Žurnale „Journal of Neuroscience” paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad asmenims, kurių uoslė yra jautresnė, gali būti sunkiau atsispirti maisto pagundai, nes jų smegenys intensyviau apdoroja maisto kvapus.
2019 m. Kalifornijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad dalyviai, pasižymintys didesniu jautrumu kvapams, veikiami maisto aromatų, suvartojo vidutiniškai 189 g daugiau kalorijų, palyginti su mažiau jautriais dalyviais.
Pažymėtina, kad genetiniai veiksniai, atrodo, daro įtaką šiam jautrumui – tam tikri genų variantai siejami ir su geresniu kvapų suvokimu, ir su sunkumais išlaikant svorį.
Šios išvados leidžia manyti, kad taikant individualius svorio valdymo metodus būtų naudinga atsižvelgti į individualius juslinio apdorojimo skirtumus, galinčius paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms sunkiau sekasi reaguoti į aplinkoje esančius maisto signalus.
