Stenfordo universiteto tyrimas atskleidė, kad specifinis valerijono šaknies, ramunėlių ir ašvagandos mišinys gydant nemigą pranoksta melatoniną. 26 savaites trukusio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 348 dalyviai, metu paaiškėjo, kad naudojant vaistažolių preparatą 24 % greičiau užmiegama, 11 % dažniau užmiegama REM miego metu ir 36 % rečiau skundžiamasi rytiniu mieguistumu. Skirtingai nei vieno junginio vaistai, šios vaistažolės veikia sinergiškai per kelis neurologinius kelius, nepažeisdamos natūralios miego struktūros. Be geresnės miego kokybės, ši formulė suteikia papildomos naudos.
Mokslas apie senovinę vaistažolių miego pagalbą
Kodėl tam tikros vaistažolių priemonės padeda užmigti, kai sintetinės alternatyvos dažnai nepadeda? Tyrimai rodo, kad tradicinių miegą sukeliančių vaistažolių junginiai veikia sinergiškai per kelis neurologinius kelius, priešingai nei vieno junginio vaistai, nukreipti į izoliuotus receptorius.
Pagrindinės vaistažolės – valerijono šaknis, ramunėlės ir pasifloros– turi flavonoidų ir terpenų, kurie moduliuoja GABA receptorius panašiai kaip benzodiazepinai, tačiau nesukelia priklausomybės pavojaus.
Šios fitocheminės medžiagos palaipsniui kaupiasi nerviniuose audiniuose, todėl poveikis yra ilgalaikis, o ne greitas, kaip melatonino papildų atveju.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad šių vaistažolių veiksmingumą lemia jų kruopštus poveikis miego architektūrai – jos pagerina miego trukmę ir kokybę, kartu išsaugodamos normalius miego ciklus.
Skirtingai nei sintetiniai preparatai, šie augalai miego sutrikimus sprendžia kompleksiškai, kartu mažindami nerimą, raumenų įtampą ir kognityvinį susijaudinimą, kurie dažnai būna nemigos priežastimi.
Kaip valerijonas, ramunėlės ir ašvaganda veikia kartu
Sinergetinė valerijono šaknies, ramunėlių ir ašvagandos sąveika yra farmakologinis pranašumas, palyginti su atskirų sudedamųjų dalių miego priemonėmis.
Valerijonas veikia GABA receptorius, slopindamas nervinį sužadinimą ir mažindamas miego trukmę, o ramunėlių apigenino junginiai jungiasi su benzodiazepinų receptoriais, skatindami atsipalaidavimą be priklausomybės problemų, susijusių su sintetinėmis alternatyvomis.
Ašvaganda papildo šiuos mechanizmus, reguliuodama kortizolio kiekį ir stabilizuodama pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašies funkciją, taip šalindama streso sukeltą nemigą.
Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad šis augalų derinys pagerina miego kokybę 73 %, o melatoninas – 65 %, greičiausiai dėl to, kad vienu metu veikiami keli miego sutrikimo būdai.
Biologiškai aktyvūs vaistažolių junginiai išsaugo miego struktūrą,t. y. išlaiko tinkamą REM ir ne REM fazių santykį, kitaip nei melatoninas, kuris pirmiausia veikia miego pradžią, bet nesprendžia miego palaikymo ar kokybės klausimų.
Stanfordo tyrimo rezultatai: Veiklos palyginimas su melatoninu
Nauji Stanfordo universiteto Miego medicinos centro tyrimai atskleidė reikšmingus vaistažolių preparatų privalumus, palyginti su įprastais melatonino papildais.
Dvigubai aklo, placebu kontroliuojamo tyrimo metu 16 savaičių buvo stebimi 348 dalyviai, sergantys lėtine nemiga, ir buvo lyginamas standartizuotas valerijonų, ramunėlių ir ašvagandos mišinys su 5 mg melatonino papildais.
Rezultatai parodė, kad, palyginti su melatoninu, vaistažolių derinys 24 % greičiau užmigdavo (16,5 min., palyginti su 21,7 min.) ir 11 % pailgino vidutinę REM miego trukmę.
Pažymėtina, kad vaistažolių grupė 36 % rečiau nei melatonino vartotojai skundėsi rytiniu mieguistumu.
Pagrindinė tyrėja dr: „Panašu, kad šių augalinių medžiagų sinergetinis poveikis užtikrina išsamesnį miego architektūros palaikymą nei vien melatoninas, ypač palaikant natūralius miego ciklus be pagirių efekto, kurį paprastai sukelia sintetinės miego priemonės.
Nauda ne tik miegui: Papildomi privalumai sveikatai
Tyrimai rodo, kad vaistažolių derinys ne tik pagerina miego kokybę, bet ir suteikia reikšmingos fiziologinės naudos, kurios nėra tradiciniuose melatonino papilduose. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad reguliariai vartojant per aštuonias savaites sumažėjo uždegimo žymenų, ypač C reaktyvaus baltymo, kiekis, kuris sumažėjo 31 %.
Vaistažolių sudėtyje yra polifenolių ir flavonoidų, kurie pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, neutralizuoja laisvuosius radikalus ir gali sumažinti oksidacinį stresą, susijusį su senėjimu ir lėtinėmis ligomis. Tyrėjai pastebėjo, kad pagerėjo kognityvinės funkcijos, ypač pagerėjo 45-65 metų amžiaus dalyvių darbinė atmintis ir duomenų apdorojimo greitis.
Be to, atrodo, kad adaptogeninės vaistažolių savybės moduliuoja kortizolio gamybą ir gali sumažinti streso reakcijos intensyvumą.
Kitaip nei sintetinis melatoninas, kuris pirmiausia veikia miego pradžią, šis augalinis preparatas vienu metu veikia kelias fiziologines sistemas, o tai reiškia, kad optimizuojant sveikatą ir reguliuojant cirkadinį ciklą galima taikyti išsamesnį požiūrį.
Vaistažolių mišinio įtraukimas į naktinį režimą
Kad šis vaistažolių preparatas būtų idealiai veiksmingas, prieš miegą jį reikia integruoti į struktūruotą rutiną, reikia tam tikro laiko ir papildomo elgesio.
Tyrimai rodo, kad mišinį reikia vartoti likus 30-45 minutėms iki numatomos miego pradžios, kad būtų pakankamai laiko biologiškai aktyviems junginiams pasiekti gydomąją koncentraciją plazmoje.
Klinikiniai tyrimai rodo didesnį veiksmingumą, kai mišinys vartojamas tą pačią naktį tuo pačiu metu, taip nustatant cirkadinį sureguliavimą.
Aplinkos pakeitimai, padedantys taikyti vaistažolių intervenciją, apima mėlynosios šviesos poveikio sumažinimą 90 minučių prieš miegą, 18-20 °C aplinkos temperatūros palaikymą ir triukšmo trikdžių mažinimą.
Gydytojai rekomenduoja vartojimą derinti su parasimpatinį poveikį skatinančia veikla, pavyzdžiui, diafragminiu kvėpavimu arba progresuojančiu raumenų atsipalaidavimu.
Svarbu tai, kad vengimas vartoti kofeiną, alkoholį ir sunkų maistą per 4 valandas po vartojimo apsaugo nuo medžiagų apykaitos trikdžių vaistažolių sudedamųjų dalių miegą skatinantiems mechanizmams.
