Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis miego trūkumas didina storosios žarnos, krūties, prostatos ir plaučių vėžio riziką. Prastas miegas sutrikdo paros ritmą, slopina melatonino gamybą ir blogina imuninės sistemos veiklą. Žmonės, vidutiniškai miegantys mažiau nei 6 valandas per parą, susiduria su didesne vėžio rizika, ypač jei miego sutrikimai tęsiasi daugelį metų. Pagrindinės prevencinės priemonės yra nuoseklus miego grafikas, idealios miego aplinkos kūrimas ir ekrano poveikio prieš miegą ribojimas. Supratimas apie šias sąsajas yra galinga vėžio rizikos mažinimo priemonė.
Miego trūkumo ir vėžio vystymosi moksliniai pagrindai
Nors mokslininkai jau seniai įtaria miego ir sveikatos ryšį, naujausiais moksliniais įrodymais nustatytos konkretesnės lėtinio miego trūkumo ir vėžio vystymosi sąsajos.
Tyrimai atskleidė, kad nepakankamas miegas sutrikdo organizmo cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja ląstelių atstatymo mechanizmus ir imuninę funkciją. Šis sutrikimas didina uždegimą ir oksidacinį stresą, todėl susidaro palankios sąlygos DNR pažeidimams ir nenormaliam ląstelių augimui.
Miego trūkumas taip pat slopina melatonino, hormono, pasižyminčio priešvėžinėmis savybėmis, gamybą. Be to, dėl nepakankamo miego susilpnėja imuninės sistemos priežiūros funkcija, kuri paprastai atpažįsta ir pašalina potencialias vėžines ląsteles, o tai dar labiau padidina vėžio riziką asmenims, kuriems nuolat trūksta miego.
Keturios vėžio rūšys, susijusios su prastu miegu
Tyrimais nuolat nustatomos keturios konkrečios vėžio rūšys, kurios yra labiau susijusios su lėtiniu miego trūkumu.
Storosios žarnos vėžio rizika labai padidėja asmenims, kurie vidutiniškai miega mažiau nei šešias valandas per parą.
Krūties vėžiu dažniau serga moterys, kurių cirkadinis ritmas sutrikęs, ypač dirbančios pamaininį darbą.
Prostatos vėžys dažniau agresyvėja ir progresuoja tarp vyrų, kurie ilgą laiką blogai miega.
Galiausiai tyrimais nustatyta, kad netinkamas miegas susijęs su didesne rizika susirgti išplitusiu plaučių vėžiu, o tyrimai rodo, kad prie to prisideda susilpnėjusi imuninė priežiūra.
Šie ryšiai labiausiai pasireiškia, kai miego sutrikimai tęsiasi daugelį metų, todėl svarbu spręsti miego problemas kaip plataus masto vėžio prevencijos strategijų dalį.
Kaip miego kokybė veikia organizmo gebėjimą kovoti su vėžiu
Miegas yra pagrindinis organizmo palaikomasis laikotarpis, kai optimizuojami svarbiausi imuninės sistemos ir ląstelių atstatymo procesai. Gilaus miego metu natūraliosios ląstelės žudikės– specializuoti imuninės sistemos gynėjai – intensyviau stebi ir atakuoja vėžines ląsteles.
Tuo pat metu DNR taisymo mechanizmai veikia maksimaliai efektyviai, ištaisydami mutacijas prieš joms tampant piktybinėmis.
Lėtinis miego sutrikimas pažeidžia šias apsaugines sistemas įvairiais būdais: didėja uždegiminių žymenų kiekis, didėja oksidacinis stresas, mažėja melatonino gamyba.
Šis hormonas pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis. Be to, prastas miegas keičia ląstelių signalizacijos kelius, kurie paprastai slopina naviko vystymąsi, todėl ikivėžinės ląstelės gali nekontroliuojamai daugintis, o imuninės sistemos veiksmingumas prieš atsirandančias vėžines ląsteles mažėja.
Praktiniai žingsniai, kaip pagerinti miegą ir sumažinti vėžio riziką
Kaip žmonės gali pakeisti savo miego įpročius ir sumažinti vėžio riziką? Specialistai rekomenduoja nustatyti pastovų miego ir pabudimo laiką, net ir savaitgaliais.
Tamsus ir vėsus miegamasis skatina melatonino, pasižyminčio vėžį stabdančiomis savybėmis, gamybą. Prieš miegą ribojant laiką prie ekrano, sumažėja mėlynosios šviesos poveikis, kuris trikdo natūralius miego ciklus.
Be to, vengimas vartoti kofeiną ir alkoholį prieš miegą padeda pagerinti miego kokybę. Reguliari mankšta padeda geriau miegoti, tačiau intensyviai sportuoti reikėtų likus kelioms valandoms iki miego.
Tiems, kurie turi nuolatinių miego problemų, kognityvinė elgesio terapija nuo nemigos (CBT-I) siūlo įrodymais pagrįstus sprendimus be priklausomybės nuo vaistų rizikos.
