Aplinkos sveikata
Neinfekcinių ligų profilaktika
Mityba ir fizinis aktyvumas
Sveikatos mokymas
Vaikų sveikatos stiprinimas
Geroji praktika
Naujienos
Paslaugos
Programos ir projektai
Renginiai
|
|
Europos aplinkos ir sveikatos procesas |
2023 m. liepos 5–7 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa Vengrijos vyriausybės kvietimu Budapešte surengtoje 7-ojoje aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 40 valstybių narių ir daugiau nei 30 ministrų, liepos 6 dieną buvo pasirašyta Budapešto deklaracija.
|
Plačiau |
Natūrali aplinka ir žaliosios bei mėlynosios erdvės turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei. Jos gali sušvelninti klimato kaitos poveikį, suteikti galimybę žmonėms atsipalaiduoti ir kuriam laikui pamiršti kasdienį stresą. Mėlynosios erdvės – tai natūralūs vandens telkiniai, tokie kaip vandenynai, upės, ežerai ir netgi miesto vandens objektai – fontanai ir tvenkiniai. Konkretus jų poveikis sveikatai gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių ir aplinkybių. Nors mėlynosios erdvės teikia potencialios naudos, jomis reikia mėgautis atsakingai, atsižvelgiant į saugos priemones, aplinkos tausojimą ir vietinius reglamentus bei gaires. Miestų ypatumai, jų užstatymas, gamtinė aplinka bei įvairios miestų apylinkių ypatybės gali turėti įtakos žmonių psichinei sveikatai.
|
Plačiau |
Lietuva pasirašė Europos aplinkos ir sveikatos proceso Ostravos deklaraciją, kuria įsipareigojo labiau rūpinti aplinkos taršos mažinimo, sveikatai palankios aplinkos plėtojimo klausimais. Ši deklaracija buvo pasirašyta po Europos aplinkos ir sveikatos proceso ministrų konferencijos, kurios metu įvairių sektorių atstovai iš 48 valstybių aptarė politiką ir veiksmus, skirtus gerinti aplinką ir sveikatą.
Beveik 1,5 milijono mirčių, kurių būtų galima išvengti, kas metus Europos regione įvyksta dėl aplinkos veiksnių rizikos sveikatai. Todėl yra svarbu stiprinti pajėgumus kovojant su neigiamą įtaką sveikatai darančiais aplinkos veiksniais: oro tarša, pavojingomis cheminėmis medžiagomis, triukšmu, atliekomis ir užterštomis teritorijomis, klimato kaita. Šalių narių biudžeto suvaržymai, socioekonominiai ir lyčių netolygumai, ekstremalūs klimato reiškiniai, padidėjęs sergamumas neinfekcinėmis ligomis, senstanti visuomenė bei beprecedentis migracijos lygis tarp šalių ir jų viduje Europos regione dar pasunkina aplinkos sveikatos problemas.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2015 m. buvo vykdytas mokyklų aplinkos tyrimas. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono biuro Europos aplinkos ir sveikatos centro parengta metodika buvo pateikti klausimynai moksleiviams, mokyklos darbuotojams bei administracijai. Tyrimo tikslas – surinkti duomenis apie tinkamų sanitarinių sąlygų prieinamumą; higienos sąlygas mokyklose, mokinių, vykstančių į mokyklas skirtingais būdais, santykį; mokinių, rūkančių mokykloje ir jos teritorijoje, skaičių; drėgmės ir pelėsių atvejus bei netinkamos ventiliacijos atvejus mokyklose.
|
Plačiau |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad spalio 25–31 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) organizuoja tarptautinę Apsinuodijimo švinu prevencijos savaitę, kuri skirta atkreipti dėmesį į neigiamą švino poveikį sveikatai ir paraginti plačiau taikyti prevencines priemones.
Šiais metais šia kampanija PSO ragina eliminuoti švino turinčius dažus iš žmogų supančios aplinkos, užtikrinant tinkamą tokių produktų rinkos priežiūrą ir panaudojimą.
Nors apsinuodijimas švinu visiškai išvengiamas, tačiau švino poveikis nulemia 0,6 proc. pasaulinės ligų naštos, daugiausiai besivystančiuose regionuose. Manoma, kad dėl švino poveikio vaikų organizmui kasmet pasaulyje išsivysto 600 000 naujų vaikų psichinės negalios atvejų. |
Plačiau |
Vaikai yra vieni iš labiausiai pažeidžiamų mūsų visuomenės narių. Palyginti su suaugusiaisiais, jie ne tokie atsparūs infekcijoms, jų organizmui didesnę įtaką daro prasta mityba ir maisto produktai, užteršti cheminėmis medžiagomis, oro tarša, jie daugiau patiria traumų eismo nelaimėse bei namuose, apsinuodija nesaugiai laikomomis cheminėmis priemonėmis gyvenamosiose ir kitose patalpose. Atsižvelgdama į pasaulio aplinkos sveikatos problemas, susijusias su vaikų sveikata ir jų aplinkos saugumu, Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija (angl. The International Federation of Environmental Health) nusprendė 2015 m. rugsėjo 26 d. – Pasaulinę aplinkos ir sveikatos dieną – pasitikti su šūkiu „Vaikai yra mūsų ateitis. Saugokime jų aplinką ir sveikatą“. |
Plačiau |
Šių metų balandžio 28–30 d. Haifos mieste, Izraelyje, Europos regiono šalys narės susirinko įvertinti Europos aplinkos ir sveikatos procesą, skaičiuojantį jau 20-uosius metus. Šio proceso tikslas – kurti ir palaikyti gyventojų sveikatai palankią aplinką.
2010 m. aplinkos ir sveikatos ministrai pasirašė Parmos deklaraciją, kuria įsipareigojo spręsti pagrindines aplinkos ir sveikatos problemas. Jomis buvo įvardytos:
• klimato kaitos ir su ja susijusios politikos poveikis sveikatai ir aplinkai;
• rizika vaikų ir kitų pažeidžiamų gyventojų grupių sveikatai dėl blogų aplinkos, darbo ir gyvenimo sąlygų (ypač dėl vandens ir sanitarijos trūkumo) |
Plačiau |
Haifoje, Izraelyje, vykusiame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono Europos aplinkos ir sveikatos proceso vidurinio laikotarpio peržiūros aukšto lygio susitikime, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė, šalys buvo pakviestos įvertinti visą aplinkos sveikatos procesą, jo pasiekimus ir iššūkius bei aptarti pasiruošimą artėjančiai 6-ajai aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijai, vyksiančiai 2017 m.
Šio susitikimo tikslas buvo informuoti apie Europos regiono šalių narių 2010 m. Parmos deklaracija prisiimtų aplinkos ir sveikatos įsipareigojimų įgyvendinimą. |
Plačiau |
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 2010 m. kovo 10–12 d. Parmoje (Italijoje) surengtoje 5-ojoje aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų konferencijoje Europos valstybių narių atstovai priėmė Parmos aplinkos ir sveikatos deklaraciją ir įsipareigojimą veikti.
Parmos deklaracijoje, be kitų įsipareigojimų, valstybės narės įsipareigojo gerinti vaikų sveikatos apsaugą, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo klimato kaitos, didinti jaunimo dalyvavimą, gerinti žinias ir priemones, kurios padės priimti sveikatai palankius sprendimus bei formuoti politiką.
|
Plačiau |
|
|
Renginių ir minėtinų dienų kalendorius |
|