Kvinoja techniškai nėra grūdinė kultūra – tai pseudogrūdinė kultūra, kuri, palyginti su tradiciniais grūdais, pasižymi geresnėmis maistinėmis savybėmis. Gausite visų devynių nepakeičiamųjų aminorūgščių, todėl kinoja yra visavertis baltymų šaltinis (30 g viename puodelyje). Jame taip pat gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų, be to, jame natūraliai nėra glitimo.
Kitaip nei ryžiai ar kviečiai, kvinojos auga dideliame aukštyje ir užtikrina subalansuotą mitybą, kuri yra ypač vertinga augalinės mitybos dietoms. Senovės inkai neklydo kalbėdami apie nepaprastas šio supermaisto savybes.
Senovinė kvinojos kilmė ir istorija
Nors kynva dažnai klaidingai laikoma grūdu, iš tikrųjų ji yra Chenopodium quinoa augalo sėkla, kuri pirmą kartą buvo prijaukinta prieš 5000-7000 metų Pietų Amerikos Andų regionuose.
Inkai kvinoją laikė šventu „motinos grūdu” ir naudojo ją ne tik kaip pagrindinį maisto produktą, bet ir religinių apeigų metu. Šią kultūrą jie augino dideliame 3 000-6 000 metrų aukštyje, kur tradicinės grūdinės kultūros negalėjo išgyventi. XVI a. atvykę ispanų konkistadorai sustabdė kinvos auginimą dėl jos religinės reikšmės inkams.
Nepaisant šios istorinės nesėkmės, kinva išliko atokiose Andų vietovėse. Šiandien ji daugiausia auginama Peru, Bolivijoje ir Ekvadore, nors dėl didėjančios tarptautinės paklausos ir puikių maistinių savybių jos auginimas išplito visame pasaulyje.
Maistingumas ir nauda sveikatai
Kvinoja išsiskiria iš kitų supermaisto produktų – tai jos išskirtinis maistingumas. Tai vienas iš nedaugelio augalinių maisto produktų, turinčių visas devynias nepakeičiamąsias aminorūgštis, todėl yra visavertis baltymų šaltinis. Ypač daug lizino, kuris augalinės kilmės baltymuose pasitaiko retai.
Kvinoja turi daug maistinių medžiagų: skaidulų, magnio, B grupės vitaminų, geležies, kalio, kalcio, fosforo, vitamino E ir antioksidantų. Viename virtame puodelyje gaunama apie 8 g baltymų ir 5 g skaidulinių medžiagų. Jame taip pat natūraliai nėra glitimo, todėl jis tinka sergantiesiems celiakija.
Tyrimai rodo, kad unikalūs kvinojos junginiai, įskaitant kvercetiną ir kaempferolį, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Tyrimai parodė, kad ji gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir palaikyti širdies sveikatą dėl didelio skaidulų ir sveikų riebalų kiekio.
Gaminimo būdai ir paruošimo patarimai
Prieš gamindami kvinoją, turite ją kruopščiai nuplauti po šaltu vandeniu, kad pašalintumėte natūralų saponinų sluoksnį, kuris gali suteikti karstelėjusį skonį. Naudodami smulkiagrūdį sietelį skalaukite tol, kol vanduo bus skaidrus (paprastai 30-60 sekundžių).
Norėdami išvirti kvinoją, naudokite 2:1 skysčio ir grūdų santykį. Užvirinkite vandenį, suberkite kvinoją, tada sumažinkite ugnį ir uždengę virkite 15-20 minučių, kol gemalai atsiskirs nuo sėklų ir taps spiralės pavidalo. Palikite 5 minutes pastovėti, tada šakute supurtykite.
Riešutų skonį galite sustiprinti kvinoją prieš virimą paskrudinę sausoje keptuvėje. Kad būtų idealios tekstūros, virdami nepervirkite ir nemaišykite. Jei naudojate ryžių viryklę, pasirinkite baltųjų ryžių nustatymą ir išlaikykite tą patį skysčio santykį.
Kvinojos palyginimas su kitais grūdais ir sėklomis
Nors ruošiant kvinoją svarbiausias vaidmuo tenka virimo metodams, supratimas, kaip ji dera su kitais grūdais ir sėklomis, atskleidžia tikrąją jos maistinę vertę. Pamatysite, kad kvinojos grūduose yra daug daugiau baltymų nei ryžiuose: viename puodelyje jų yra 8 g, o ryžiuose – 4,5 g. Joje taip pat yra daugiau nepakeičiamųjų aminorūgščių nei kviečiuose, kukurūzuose ir daugumoje kitų grūdinių kultūrų.
Lygindami kvinoją su kitomis sėklomis, pavyzdžiui, chia ar linų sėmenimis, pastebėsite, kad ji pasižymi labiau subalansuotu maistinių medžiagų profiliu. Nors ispaninio šalavijo sėklose yra daugiau omega-3, kvinojos turi daugiau geležies ir cinko. Skirtingai nuo tradicinių grūdų, kvinojos baltymų sudėtyje yra visos devynios nepakeičiamosios aminorūgštys, todėl ji yra visavertis baltymų šaltinis. Be to, joje yra daugiau skaidulinių medžiagų nei miežiuose ir sorose, o kalorijų mažiau nei daugumoje riešutų.
Kvinojos gamybos tvarumas ir poveikis pasauliui
Pasaulinė kvinojos rinka smarkiai išsiplėtė – nuo 64 mln. eurų 2009 m. iki daugiau kaip 321 mln. eurų 2022 m. Nors šis augimas atnešė ekonominės naudos Bolivijos ir Peru ūkininkams, jis taip pat sukėlė susirūpinimą dėl tvarumo ir vietos aprūpinimo maistu saugumo.
Dėl padidėjusios paklausos tradiciniuose auginimo regionuose imta taikyti intensyvią ūkininkavimo praktiką, degraduoja dirvožemis ir apkraunami vandens ištekliai. Tyrimai rodo, kad kai kurios vietos bendruomenės nebegali įpirkti savo tradicinių pagrindinių maisto produktų, nes eksporto kainos labai išaugo. Tačiau dabar galima pastebėti, kad kvinojos auginimas plečiasi į naujus regionus, pavyzdžiui, Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą ir Europą, o tai padeda sumažinti spaudimą tradiciniams auginimo regionams. Šis geografinis įvairinimas kartu su geresniais ūkininkavimo metodais ir sąžiningos prekybos praktika yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį kvinojos tvarumą ir teisingą platinimą.
