Žiovulys reiškia kur kas daugiau nei tik nuovargį – tai sudėtingas organizmo aušinimo mechanizmas, užtikrinantis optimalią smegenų veiklą. Kai žiovaujate, įsiurbiate vėsesnį orą ir padidinate kraujo pritekėjimą į kaukolę, taip padėdami reguliuoti kritinę smegenų temperatūrą.
Be to, dėl padidėjusio deguonies srauto padidėja protinis budrumas, atsipalaiduoja raumenys, o dėl užkrečiamo žiovavimo sustiprėja socialiniai ryšiai. Šie tarpusavyje susiję privalumai atskleidžia tik paviršinę šios įdomios fiziologinės reakcijos pusę.
Mokslas apie smegenų temperatūros reguliavimą
Nors anksčiau mokslininkai žiovavimą laikė paprasta reakcija į nuovargį ar nuobodulį, dabar tyrimai rodo, kad tai labai svarbus smegenų temperatūros reguliavimo mechanizmas. Kai žiovaujate, pradedate galingą vėsinimo procesą, kuris padeda palaikyti optimalią smegenų funkciją. Gilus įkvėpimas pritraukia vėsesnį orą į burnos ir nosies ertmes, o žandikaulio raumenų tempimas padidina kraujo pritekėjimą į kaukolę.
Jūsų smegenys geriausiai veikia siaurame temperatūros diapazone, o kai jos pradeda perkaisti, žiovulys padeda atkurti idealią temperatūros pusiausvyrą. Šis vėsinimo mechanizmas ypač svarbus streso ar intensyvios kognityvinės veiklos metu, kai smegenų temperatūra yra linkusi pakilti. Šis procesas taip pat padeda pašalinti susikaupusią šilumą iš smegenis supančių kraujagyslių, taip užtikrinant tinkamą nervų funkciją.
Padidėjęs protinis budrumas ir dėmesio sutelkimas
Smegenų temperatūros reguliavimas žiovuliu tiesiogiai veikia jūsų protinę veiklą ir kognityvinius gebėjimus. Kai žiovaujate, sužadinate neurologines reakcijas, kurios padidina deguonies srautą į smegenis, todėl pagerėja budrumas ir kognityvinės funkcijos.
Šio proceso metu padidėjęs deguonies suvartojimas stimuliuoja klajoklį nervą, kuris atlieka svarbų vaidmenį išlaikant dėmesį ir susikaupimą. Pastebėsite didesnį proto aiškumą, nes šviežias deguonis padeda neutralizuoti susikaupusią smegenų šilumą ir medžiagų apykaitos atliekas. Be to, per žiovulį ištempus veido raumenis, į veidą ir kaklą plūsta daugiau kraujo, todėl smegenų žadinimo sistemoms siunčiami žadinimo signalai. Ši fiziologinė kaskada padeda atkurti psichinę būseną, todėl protinio nuovargio laikotarpiais galite išlaikyti optimalią pažintinę veiklą.
Socialinio ryšio ir empatijos ryšys
Nors iš pradžių mokslininkai žiovavimą laikė grynai fiziologine reakcija, tyrimai atskleidė, kad jis atlieka svarbų vaidmenį užmezgant socialinius ryšius ir užtikrinant žmonių empatiją. Kai žiovaujate pamatę, kad žiovauja kitas žmogus, pasireiškia užkrečiamasis žiovulys – reiškinys, rodantis jūsų empatijos ir socialinio sąmoningumo gebėjimą.
Labiau tikėtina, kad „pagausite” žmonių, kurie jums emociškai artimi, žiovulį, o tai rodo, kad socialiniai ryšiai ir ši nevalinga reakcija yra tarpusavyje susiję. Tyrimai rodo, kad empatijos testuose daugiau balų surinkę asmenys yra labiau linkę į užkrečiamąjį žiovulį. Šis veidrodinis elgesys suaktyvina neuroninius tinklus, susijusius su socialiniu pažinimu ir emocijų apdorojimu smegenyse. Sinchronizuotas žiovavimas grupėse gali stiprinti socialinę sanglaudą ir skatinti grupės narių ryšio jausmą.
Raumenų atsipalaidavimas ir streso mažinimas
Be socialinių aspektų, žiovavimas yra natūralus raumenų atsipalaidavimo ir įtampos atsipalaidavimo mechanizmas visame kūne. Kai žiovaujate, suaktyvėja sudėtingas veido, kaklo ir žandikaulio raumenų tinklas, todėl trumpam išsitempiama, o tai padeda sumažinti šiose srityse susikaupusią įtampą.
Žiovavimo metu vienu metu susitraukia ir atsipalaiduoja platysma raumuo, kuris tęsiasi nuo žandikaulio iki krūtinės. Šis veiksmas sukelia raumenų judesių kaskadą, kuri gali padėti sumažinti stresą ir fizinę įtampą. Taip pat tikėtina, kad pastebėsite šiek tiek padidėjusį širdies susitraukimų dažnį, kuris po to sumažės, o tai prisideda prie lengvo raminamojo poveikio. Ši fiziologinė reakcija ypač naudinga, kai jaučiate nerimą ar fizinę įtampą.
